Prezidentas: turime „perlaužti“ šitą tendenciją

„Turime perlaužti šitą tendenciją, (...) kad pirmąjį metų ketvirtį panaudojama mažiau, tada antrąjį ketvirtį panaudojama daugiau, trečiąjį ketvirtį – dar daugiau, o ketvirtąjį ketvirtį darosi neįsivaizduojami dalykai“, – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio sakė G. Nausėda.

Jis teigė nesuprantantis šios situacijos ir pavadino tai krašto apsaugos sistemos vidine lėšų panaudojimo kultūra.

„Tą kultūrą reikia keisti, ministras irgi pripažino, kad ją reikia keisti“, – kalbėjo prezidentas.

Prezidentas pabrėžė, kad Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) „reikalingi tam tikri organizaciniai pokyčiai“, kad įsigijimų politika keistųsi, tačiau nebūtų perkama bet kokia ginkluotė.

„Reikalingi tam tikri organizaciniai pokyčiai pačioje KAM. (...) Tai nėra gera tendencija, ją būtina įveikti, bet svarbiausia, kad mėginant pasiekti tą 100 proc. vykdymą nebūtų puolama pirkti, kas papuolė. Turi būti įsigyjama tai, kas numatyta ir yra reikalinga mūsų nacionalinės divizijos kūrimui, ir čia jokių išlygų ar jokių kitokių eksperimentavimų tiesiog negali būti“, – aiškino G. Nausėda.

Reikalingi tam tikri organizaciniai pokyčiai pačioje KAM.

Anot šalies vadovo, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas po VGT posėdžio „pateikė visą eilę pasiūlymų, kaip galima būtų debiurokratizuoti“ šalies įsigijimus ir paspartinti patį viešųjų pirkimų procesą.

„Tie pasiūlymai ir teisėkūros iniciatyvos, kurios turėtų būti įgyvendintos dar šioje rudens sesijoje, laikas nelaukia“, – nurodė jis.

Lietuva šių metų biudžete gynybai yra suplanavusi skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), apie 4,8 mlrd. eurų. KAM naujienų agentūrai BNS pateiktais rugsėjo mėnesio duomenimis, jau panaudota 41,4 proc. suplanuoto biudžeto.

Žurnalistų paklaustas apie planuojamą kitų metų gynybos biudžetą, premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad dėl jo diskusijos tik prasideda ir pakartojo, kad Lietuva ir toliau sieks skirti 5 proc. nuo BVP.

„Prasidėjo biudžeto derybos. (...) Tikrai išliksime 5 proc. klube, greičiausiai absoliučiais skaičiais, ta suma, lyginant su šių metų suma, didės, o dėl procento ir tikrojo dydžio bus šiek tiek aišku vėliau. Kodėl? Todėl, kad yra ir kitų pozicijų, kurios, kaip sakyt, ir socialinis paketas, ar šeimų paketas, ir indeksavimo klausimai, valstybės išmoka už privalomai draudžiamus, yra įsipareigojimai švietimo bendruomenei, kurie sąlygoja šimtus milijonų išlaidų, kurias nebūtinai lengva padengti planuojamomis pajamomis“, – tvirtino jis.

Kaip rašė BNS, M. Sinkevičius anksčiau yra sakęs, kad didesnė kitų metų gynybos biudžeto dalis turėtų tekti oro gynybai. Šiemet šiai krašto apsaugos sričiai skirta 524 mln. eurų.

Tikisi iki spalio pabaigos turėti „visus taškus ant i“ dėl JAV karių Lietuvoje

G. Nausėda sako iki spalio pabaigos besitikintis turėti galutinius atsakymus, kaip ateityje atrodys JAV karių rotacija Lietuvoje.

„Aš labai viliuosi, kad per artimiausias savaites, veikiausiai iki spalio pabaigos (...) turėsime visus taškus ant „i“ ir tikrai tai bus žinia Lietuvai, kurią žmonės įvertins kaip gerą žinią“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas tikisi, kad daugiau šiuo klausimu paaiškės ir po JAV viešėsiančio užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio susitikimo su valstybės sekretoriumi Marco Rubio (Marku Rubijumi).

BNS rašė, kad šiuo metu JAV peržiūri savo karių buvimą Europoje. Vasarą Lietuvoje rotaciją baigė daugiau nei tūkstantis amerikiečių karių, Lietuvoje liko nedidelė jų dalis.

Lietuvos ambasadorius NATO Darius Jauniškis rugpjūtį tvirtino, kad Lietuva iš Vašingtono sulaukia teigiamų signalų dėl JAV karių buvimo šalyje.

Amerikiečiai Lietuvoje karių batalionus reguliariai dislokuodavo nuo 2019 metų. Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Vašingtonas savo pajėgų statusą Lietuvoje pakeitė į nepertraukiamą rotacinį dislokavimą.