Situacija, nuo kurios prasidėjo eksperimentai, P. Vaitiekūnui pasirodė gana gyvenimiška: draugai paskambina, kad netrukus atvažiuos, o nealkoholinis alus dar kambario temperatūros. Užuot susitaikęs su šiltu gėrimu, laidų vedėjas nusprendė praktiškai patikrinti kelis jo atšaldymo būdus.
„Draugai paskambino, kad tuoj atvažiuos, o alus dar šiltas. Bet tai dar nereiškia, kad visiems teks gerti kambario temperatūros alų. Pasirodo, yra ne vienas būdas jį greitai atšaldyti, tad beliko patikrinti, kaip jie veikia praktiškai“, – sakė P. Vaitiekūnas.
Ledas ir druska – o skubantiems teks pasukti rankomis
Pirmajam eksperimentui neprireikė nieko neįprasto – kibiro, vandens, ledo ir druskos. Į tokį mišinį įdėta „Kalnapilio Nealkoholinio“ skardinė vėso maždaug 15 minučių. Kada gėrimas pasiekė tinkamą temperatūrą, P. Vaitiekūnui spėlioti nereikėjo – tai parodė ant „Kalnapilio Nealkoholinio“ skardinės esanti speciali šalčio ikona. Tokia technologija Lietuvos alaus rinkoje – vienintelė: tinkamai atšaldžius gėrimą, ikona pakeičia spalvą ir tampa mėlyna.
Tačiau ką daryti, jei net ir 15 minučių atrodo per ilgai? P. Vaitiekūnas išbandė ir gerokai greitesnį variantą – skardinę tame pačiame vandens, ledo ir druskos mišinyje nuolat suko.
„Jeigu draugai jau visai šalia ir net spėjo paskambinti į duris, 15 minučių gali ir nebūti. Tada užsistatai 40 sekundžių laikmatį ir visą tą laiką suki skardinę. Praėjus 40 sekundžių ikona jau buvo mėlyna. Vadinasi, alus atšalęs ir galima pagaliau eiti atidaryti durų“, – juokėsi P. Vaitiekūnas.
Dar vienam eksperimentui neprireikė nei ledukų, nei druskos. Šįkart laidų vedėjas pasitelkė paprastą virtuvinį rankšluostį – jį gerai sudrėkino, apvyniojo aplink nealkoholinio alaus skardinę ir įdėjo į šaldiklį.
„Po 15 minučių jau per patį rankšluostį galėjau jausti, kad skardinė pakankamai šalta, o tą patį parodė ir šalčio indikatorius. Manau, būtent tokių eksperimentų trūko per fizikos pamokas. Gal net būčiau studijavęs fiziką, jeigu ten būtų buvę daugiau tokio mokslo“, – sakė jis.
Tiesa, šaldiklyje gėrimo pamiršti nereikėtų. „Kalnapilio-Tauro grupės“ aludarė Asta Briedienė sako, kad jei skubėti nereikia, nealkoholinį alų geriausia vėsinti šaldytuve – taip temperatūra mažėja palaipsniui.
„Šaldiklis gali pagelbėti prireikus greito rezultato, tačiau jame paliktas gėrimas gali užšalti, o besiplėsdamas skystis – pažeisti pakuotę“, – perspėjo ji.
Kai vietoj ledukų – uogos ir kempinės
Kitas P. Vaitiekūno išbandytas būdas tiks tiems, kurie apie gėrimų vėsinimą pagalvojo iš anksto. Šlapią rankšluostį pirmiausia reikia sušaldyti, o vėliau juo apvynioti skardinę. Visą „ryšulėlį“ laidų vedėjas įdėjo į kibirą, kad tirpstant ledui nereikėtų tvarkyti balos.
„Šitam būdui reikia pasiruošti iš anksto. Išsitrauki sušalusį šlapią rankšluostį, į jį įvynioji skardinę ir palieki kelioms minutėms. Po jų indikatorius jau buvo mėlynas. O kibiras čia reikalingas dėl labai praktiškos priežasties – pradėjus tirpti ledui visur pritaškysi, o tvarkytis niekas nenori“, – pasakojo P. Vaitiekūnas.
O jeigu šaldiklyje nėra nė vieno leduko? P. Vaitiekūnas vietoj jų panaudojo šaldytas uogas. Į kibirą su vandeniu keliavo gervuogės, serbentai, avietės, vyšnios ir kitos šaldytos vasaros gėrybės, o tarp jų – nealkoholinio alaus skardinė.
„Čia jau tikras lietuviškas kompotas: vyšnios, serbentai, braškės ir nealkoholinis alus. Tobuliausias vasaros kompotas. Svečiai netrukus atkeliaus, tad čia jau ir su pateikimu, ir su papuošimais – reikia padaryti įspūdį“, – šmaikštavo jis.
Eksperimentuojant atsirado ir dar netikėtesnė alternatyva ledukams – iš anksto sudrėkintos ir užšaldytos virtuvinės kempinės. Jomis apdėjus skardinę, šaltis taip pat atliko savo darbą.
„Kempinės paprastai yra minkštas daiktas, bet ištrauktos iš šaldiklio jos – tikrai kietos. Jomis apdėjome alų, o vėliau šalčio indikatorius parodė, kad jis jau tinkamai atšalęs. Už mokslą, fiziką, chemiją ir truputį matematiką – vis dėlto esu tiksliųjų mokslų žmogus“, – juokėsi P. Vaitiekūnas.
Kada nealkoholinis alus jau tinkamai atvėsęs?
Visų eksperimentų metu mėlyna šalčio ikona P. Vaitiekūnui tapo ženklu, kad bandymą galima baigti ir pereiti prie, jo žodžiais, „mėgstamiausios dalies“ – ragavimo.
„Šitas indikatorius niekada nemeluoja. Kiek esu atidaręs skardinių, kai jis mėlynas, alus visada būna idealiai šaltas – ne per šaltas ir ne vidutiniškai šaltas. Tada belieka tik įsitikinti ir paragauti“, – sako P. Vaitiekūnas.
Pasak A. Briedienės, tinkama temperatūra svarbi ne vien dėl gaivos pojūčio – ji turi reikšmės ir tam, kaip atsiskleidžia nealkoholinio alaus skonis bei aromatas. Todėl eksperimentai gali praversti netikėtose situacijose, tačiau turint daugiau laiko sudėtingų gudrybių neprireiks.
„Nealkoholinį alų geriausia tiesiog laikyti šaldytuve ir leisti jam palaipsniui atvėsti, tačiau gyvenime pasitaiko situacijų, kai tiek laukti negalime. Tada galima eksperimentuoti, tik svarbu nepersistengti ir nepamiršti gėrimo šaldiklyje“, – patarė aludarė.
Daugiau būdų atšaldyti alų rasite čia: Instagram.
(be temos)
(be temos)