Dalis emigracijoje esančių rusų opozicijos lyderių ragino tėvynainius aktyviai dalyvauti „rinkimuose“, taip neva parodant Kremliui, kiek daug yra nepatenkintųjų. Tačiau Prahos Karolio universiteto dėstytojas Aleksandras Morozovas teigė, kad viso siūlomos akcijos tokios pat beprasmės, kaip ir patys „rinkimai“. O štai po jų galimai pamatysime Kremliaus aktyvumo padidėjimą. A. Morozovas prognozuoja, kad Vladimiras Putinas didins eskalaciją diversiniame kare prieš Europą, o tai galimai reiškia, kad mums pergyventi teks ne vien dėl priklydusių dronų.
– Iš įpratimo ar naivumo, tai kas šį savaitgalį vyksta Rusijoje, vadiname rinkimais. Kada paskutinį kartą Rusijoje vyko realūs rinkimai?
– Bent iš dalies konkurencingi rinkimai paskutinį kartą vyko 2003 m. Tai buvo taip seniai, kad dabar net nebesvarbu. V. Putinui esant valdžioje jau tiek metų vyksta rinkimų kovos imitacija, kad spėjo užaugti visa karta, niekada nemačiusi tikrų rinkimų. Per tą laiką buvo sukurta tikrai sudėtinga, rafinuota ir daugiapakopė konkurencijos imitavimo ir rinkimų kontrolės sistema.
– Kaip vertinate eilinius Iljos Jašino, Aleksejaus Navalno sekėjų ir kai kurių kitų opozicionierių raginimus rusams masiškai dalyvauti rinkimuose ir balsuoti prieš „Vieningąją Rusiją“?
– Liberali opozicija gali daryti, ką tik nori, o rezultate V. Putinas pasakys: „Kaip matote, dauguma piliečių visiškai palaiko mūsų politiką“. Aš remiu Laisvosios Rusijos forumo poziciją: vyksta siaubingas karas ir visos panašios kampanijos jo fone yra niekinės ir adroto net anekdotiškai. Tokie žaidimai gal ir tiko prieš 10 metų, bet dabar jie yra ne laiku ir ne vietoj. Be to, užsienyje esantys „autoriai“ patys puikiai supranta, kad Rusijoje šie žaidimai neduos visiškai nieko, tik dar žiauresnes represijas prieš protestuosiančius žmones. Todėl visas panašias kampanijas vertinu skeptiškai.
Nesvarbu, kiek žmonių ir už ką nubalsuos. Net jei į tuos „rinkimus“ neateitų nė vienas žmogus, rezultatai vis tiek būtų tokie, kokių reikia, o Dūmoje vis tiek dominuos „karo partija“.
– Teko girdėti įtarimų, kad tokiomis kampanijomis kai kurie opozicionieriai tiesiog bando įtikinti Vakarus, kad turi kažkokią įtaką Rusijoje ir taip „išsimušinėja“ finansinę paramą. Ką apie tai manote?
– Manau, kad Europoje visi, kas rimtai užsiima Rusijos klausimais, puikiai supranta, kas vyksta ir man sunku patikėti, kad dar yra žmonių, naiviai tikinčių, kad kažkas iš užsienyje esančių opozicionierių turi kokią nors įtaką anapus sienos.
Todėl dar kartą sakau, kad rusų opozicija turi ne žaidimus žaisti, o užsiimti realesniais darbais: 1) padėti ukrainiečiams fiksuoti karo nusikaltimus ir rinkti duomenis apie į Rusiją išvežtus belaisvius ir civilius; 2) skatinti ne tik antikarines, bet ir antiimperines nuotaikas tarp rusų inteligentų ir kultūros veikėjų, kurių nuomonė svarbi daugeliui rusų; 3) formuoti pilną „rusiškos didybės“, „rinkimų“ ir kitų melų atmetimą rusakalbės žiniasklaidos priemonėse.
Dauguma Dūmos narių liks savo kėdėse. Neatmesčiau galimybės, kad gali būti pokyčių vyriausybėje ir kitose struktūrose.
– Patirtis rodo, kad po Dūmos „rinkimų“ V. Putinas mėgsta daryti dideles kadrines rokiruotes. Šį kartą irgi taip bus?
– Dauguma Dūmos narių liks savo kėdėse. Neatmesčiau galimybės, kad gali būti pokyčių vyriausybėje ir kitose struktūrose. Jei taip, dauguma pakeitimų bus susiję su karu, su tuo, kaip sėkmingai valdininkai vykdo V. Putino nurodymus. Todėl manau, kad premjerą Michailą Mišustiną gali pakeisti karinę pramonę kuruojantis vicepremjeras Denisas Manturovas. Viačeslavas Volodinas gali būti patrauktas iš Dūmos pirmininko posto, o į jo vietą gali ateiti, kiek teko girdėti, dabartinis užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Matosi požymiai, kad V. Putinas nepatenkintas armija ir bent iš dalies – FSB. Todėl ten kadriniai pakeitimai gali būti spartesni, nei civilinėse žinybose. Taip pat reikia pažymėti, kad postų netekę veikėjai gaus naujus ir ne ką blogesnius, – rokiruotės vyks horizontalioje plotmėje. Ką tai reikštų mums – europiečiams? Priklauso nuo to, kiek efektyvūs bus naujieji paskyrimai. Jei nauji žmonės dirbs gerai – mums tai ne į naudą.
– Prieš kurį laiką V. Putinas pašalino antro didžiausio Rusijos banko vyr. ekonomistą Andrejų Klepačių, teikusį prastas karo eigos ir ekonomikos prognozes. Jei V. Putinas ima keisti geriausius savo ekonomistus, kurie tiesą pasakius yra aukščiausio lygio profesionalai, vien už Kremliui neįtinkančias prognozes, tai gali būti blogos žinios Rusijos ekonomikai ir geros mums.
– Kremliaus ekonomistų komanda tikrai puiki. Juk šie žmones penkis metus neleidžia ekonomikai paskęsti. Žinoma, aukščiausiuose valdžios sluoksniuose ginčijamasi, kuria kryptimi turi judėti karo ekonomika, bet turiu jus nuvilti – V. Putinas pasitiki savo ekonomistais ir apie tendenciją, kad geriausi žmonės būtų atleidžiami vien už netinkamą nuomonę, kol kas nematyti. Yra ir daugiau ekonomistų, nebijančių atvirai pasisakyti prieš aršiausius „karo vanagus“.
Todėl kad Kremlius norėtų priversti lietuvius ir kitus europiečius šaltuoju metų laiku pajusti tai, ką jaučia ukrainiečiai.
– Faktiškai, mobilizacija Rusijoje jau vyksta ir Ukraina jau ruošiasi „porinkiminiam“ rusų puolimui. O kokios prognozės mums – Lietuvai, kitoms regiono valstybėms, o ir Europai apskritai? Dronai mūsų oro erdvėje ir diversijos Vokietijoje jau galima sakyti nebestebina. Laukiame eskalacijos?
– Ukrainoje puolimas tikrai bus, bet, greičiausiai, nesėkmingas, kaip ir visi ligšioliniai. Mums Europoje be jokios abejonės reikia laukti eskalacijos, nes Kremlius atvirai deklaruoja, kad didins spaudimą Ukrainos sąjungininkams. Europa vis geriau įsisąmonina, kad Rusija ne grasina mums karu, o jau kariauja, ir rudenį – žiemą – pavasarį galime sulaukti daugiau ir naujoviškos rūšies išpuolių. Tikiuosi, kad Europos gynybos ir pasipriešinimo programos artimiausiu metu bus labai paspartintos.
Ko tikėtis? Pirmiausia, dabar jau vykdomi išpuoliai, kaip kad kiberatakos ir dronai, intensyvės. Tačiau bijau, kad tai – ne viskas. Numanau, kad gali būti vykdomos diversijos labai jautrios srityse – energetikoje ir logistikoje. Kodėl? Todėl, kad Kremlius norėtų priversti lietuvius ir kitus europiečius šaltuoju metų laiku pajusti tai, ką jaučia ukrainiečiai. Kiberatakos daugeliui žmonių atrodo nors ir pavojingas, bet kažkuo tolimas, sunkiai suprantamas dalykas. O štai net ir nedidelio masto diversiją prieš energetikos objektus arba logistiką, kai dingsta šildymas ir sutrinka tiekimas, labai asmeniškai pajunta kiekvienas.