Neatitinka realybės
Prieš rugsėjo pirmąją savaitę Transporto kompetencijų agentūra (TKA) atliko tyrimą, atskleidusį žymų atotrūkį tarp vaikų turimų saugaus eismo žinių ir jų elgesio realiose situacijose.
Tyrimo metu atlikta masinė moksleivių apklausa, o vėliau įvertinta reali eismo aplinka prie Vilniaus ir Kauno mokyklų. Nors 96 proc. apklaustų pradinukų ir net 98 proc. 5–8 klasių mokinių teigia, kad yra mokęsi Kelių eismo taisyklių. Stebint vaikų elgesį gatvėse nustatyta, kad 85 proc. paspirtukų vairuotojų ir tiek pat dviračių vairuotojų jų nesilaiko.
Didelius neatitikimus tarp teorijos ir praktikos atspindi ir eismo įvykių suvestinės. Pernai eisme nukentėjusių nepilnamečių iki 11 metų amžiaus skaičius siekė 241 asmenį, ir, palyginti su 2022 – 2024 m. laikotarpiu, išaugo 12 proc. Tuo pačiu laikotarpiu vyresnių vaikų amžiaus grupėje – nuo 12 iki 17 metų – nelaimių kelyje augimas siekė net 34 proc., nuo 337 iki 451.
„Šiemet ypač nerimą kelia didėjantis sužeistų nepilnamečių skaičius – daugiau nei pusė sužeistų elektrinių paspirtukų vairuotojų yra nepilnamečiai“, – teigė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Įtraukė 400 mokyklų
Ministro nuomone, situaciją būtina keisti ne vien griežtinant taisykles. Labai svarbi ir švietimo įtaka.
J. Taminsko žodžiais, jei tėvai nuperka paspirtuką ar kitą mikrojudumo priemonę, jie turi pasirūpinti, kad vaikas mokėtų ja saugiai naudotis ir suprastų, kaip elgtis kelyje. Prie to turi prisidėti pedagogai ir policija.
TKA pernai atliktame saugaus eismo žinių patikrinime dalyvavo beveik 12 tūkst. 1–12 klasių mokinių iš daugiau kaip 400 Lietuvos mokyklų. Užduotys buvo pritaikytos skirtingo amžiaus mokiniams. 1–4 klasių mokinių buvo vertinamos žinios apie pėsčiųjų, dviračių ir paspirtukų vairuotojų elgesį, 5–8 klasių mokiniai vertino įvairių eismo situacijų pavojingumą, o vyriausieji – 9–12 klasių mokiniai – pasitikrino Kelių eismo taisyklių žinias.
Šalmas – nė motais
Vis dėlto stebėjimas realiomis eismo sąlygomis parodė, kad taisyklių žinojimas ne visada reiškia saugų elgesį. Vaikams trūksta patirties, jie ne visada geba tinkamai įvertinti riziką, o jų elgesiui įtakos turi bendraamžių ir suaugusiųjų pavyzdys.
TKA specialistai prie keturiolikos Vilniaus ir Kauno mokyklų vertino 2,2 tūkst. vaikų elgesį eisme – kaip jie elgiasi prie pėsčiųjų perėjų ir dviračių pervažų, važiuoja dviračiais ir paspirtukais. Taip pat stebėta, kaip ir kur tėvai išleidžia vaikus prie mokyklų.
Rezultatai parodė, kad net 81 proc. paspirtukų vairuotojų ir 49 proc. dviračių vairuotojų nedėvėjo šalmo. Skirtingai nei reikalauja KET, 85 proc. vaikų nevedė dviračio ar paspirtuko per pėsčiųjų perėją, o ją pervažiavo.
Nesaugiai elgėsi ir dalis pėsčiųjų – 33 proc. prieš eidami per pėsčiųjų perėją neįsitikino, kad ją pereiti saugu, o 8 proc. eidami per perėją naudojosi mobiliuoju telefonu.
Specialistų teigimu, ypač mokslo metų pradžioje svarbu vaikams priminti elementarias taisykles – kad prieš einant per gatvę reikia apsidairyti, tačiau vien to nepakanka. Jie turi suprasti, į ką atkreipti dėmesį ir kaip įvertinti situaciją.
Draudimo išmoka yra išmokama nepriklausomai nuo to, ar moksleivis yra avarijos kaltininkas.
Apdraudė nemokamai
Neigiamas tendencijas įvertinusi bendrovė „Lietuvos draudimas“ visoje šalyje visą rugsėjį nemokamai apdraudė visus moksleivius.
Skaičiuojama, kad tokią dovaną gaus apie 350 tūkst. žmonių – tiek bendrojo ugdymo mokyklų moksleivių skaičiuojama šalyje. Iš jų apie 28 tūkst. vaikų bus pirmokai, kuriems tai pirmieji mokslo metai.
„Rugsėjį visiems šalies moksleiviams visą parą galioja draudimo apsauga nuo nelaimių dalyvaujant eisme, – pasakojo „Lietuvos draudimo“ atstovė Aurelija Kazlauskienė. – Moksleiviui patekus į eismo įvykį, tėvams ar globėjams reikia apie įvykį pranešti policijai ir registruoti žalą „Lietuvos draudimo“ svetainėje arba susisiekti su draudimo specialistais trumpuoju tel. 1828. Draudimo išmoka yra išmokama nepriklausomai nuo to, ar moksleivis yra avarijos kaltininkas.“
Draudimo apsauga mokyklinio amžiaus vaikams automatiškai galioja nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 30 d. imtinai. Nemokamo draudimo suma – iki 5 tūkst. eurų, o konkretus išmokos dydis įvykus nelaimei skaičiuojamas individualiai, atsižvelgiant į patirtus sužalojimus ir traumų pobūdį.
Specialistų patarimai
Praėjusių metų rudenį „Lietuvos draudimo“ savanoriai iš viso surengė 640 saugaus eismo pamokų, kuriose dalyvavo 14 tūkst. moksleivių įvairiose Lietuvos mokyklose.
Prasidedant mokslo metams TKA rekomenduoja tėvams kartu su vaikais nueiti ar nuvažiuoti jų kasdienį kelią į mokyklą, ypač jeigu vaikas šiuo maršrutu savarankiškai keliauja pirmą kartą.
Pakeliui verta aptarti sudėtingesnes maršruto vietas ir paskatinti vaiką pačiam jas įvertinti: kur gali būti prasčiau matomas artėjantis automobilis, kur matomumas ribotas, kurią vietą saugiausia pasirinkti gatvei pereiti ir kaip reikėtų elgtis netikėtai pasikeitus situacijai.
Taip vaikas mokomas ne tik laikytis taisyklių, bet ir savarankiškai vertinti aplinką ir numatyti galimą pavojų.
Arčiau, bet ne saugiau
TKA duomenys rodo, kad 2022–2025 m. 100 m spinduliu aplink Lietuvos mokyklas ir darželius įvyko 201 eismo įvykis, per juos buvo sužaloti 182 vaikai.
Tyrimo metu taip pat vertinta eismo aplinka prie keturiolikos Vilniaus ir Kauno mokyklų. Rezultatai parodė, kad vaikų saugumui svarbus ne tik jų elgesys, bet ir eismo organizavimas bei infrastruktūra – greičio valdymo priemonės, saugios pėsčiųjų perėjos ir tinkamai įrengtos vaikų išlaipinimo ir paėmimo vietos.
14 – tiek tūkst. moksleivių pernai dalyvavo savanorių vedamose saugaus eismo pamokose.
Tyrimo metu pastebėta, kad viena pavojingiausių situacijų prie mokyklų – chaotiškas vaikų išlaipinimas ir paėmimas. Nustatyta, kad kai automobiliai statomi dviem eilėmis, prie pėsčiųjų perėjų ar ant jų, o vaikai išleidžiami tam nepritaikytose vietose, prastėja matomumas ir didėja pavojingų situacijų tikimybė. Noras vaiką privežti kuo arčiau mokyklos įėjimo ne visada reiškia, kad sustoti pasirinkta vieta yra saugiausia.
(be temos)