Vilkpėdės ligoninėje Vilniuje šiuo metu visos maždaug 230 lovų yra užpildytos. Čia gydomi įvairaus amžiaus žmonės – po traumų, sunkių onkologinių ligų, insulto, taip pat tie, kuriems reikia palaikomojo gydymo ir slaugos.
„Pacientai pakankamai sunkūs, didžioji dalis – gulintys. Šiokia tokia eilė yra“, – sakė Vilkpėdės ligoninės direktorė Ina Čebotariova.
Naujiems pacientams šią akimirką įstaigoje vietų nėra, tačiau vietų yra darbuotojams.
„Su darbuotojais liūdna, kaip ir visur. Labai sudėtinga jų prisikviesti. Jauni žmonės čia neateina, nepaisant to, kad turime sutartis su kolegijomis, ateina praktikantai. Dabar galėtume priimti dešimt tai tikrai“, – teigė I. Čebotariova.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Lietuviai sensta, tad slaugos ir globos kasmet reikės vis daugiau. Todėl valdžia, tiksliau, dvi ministerijos, remia pečius dėl ilgalaikės priežiūros reformos.
„Čia yra tikrai labai didelio masto strateginė reforma“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė I. Ruginienė.
„Iš tiesų šitas darbas buvo suplanuotas dar 2016 metais, Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės. Jau tada buvo kalbama apie slaugos ir globos sujungimą į vientisą sistemą“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.
Slauga ir globa bus sujungtos, o tai reikš, kad atsiras vieno langelio principas. Žmogui arba jo artimiesiems nebereikės blaškytis, kelis kartus kreiptis į skirtingas įstaigas ir, kaip žada ministrai, pagalbos žmonės sulauks greičiau.
„Žmogui neturi rūpėti, kuri institucija atsakinga už jo slaugą, o kuri – už socialinę pagalbą. Žmogus turi gauti kokybišką vieną paslaugą per vieningą pagalbos sistemą“, – sakė I. Ruginienė.
„Jeigu kalbame apie sveikatos priežiūrą, dabar turime eiles. Mažuosiuose miestuose jų nėra, daugiau – didžiuosiuose miestuose. Pagal įstaigas situacija skirtinga“, – aiškino sveikatos apsaugos viceministrė Edita Gudišauskienė.
Pavyzdžiui, dabar žmogui vietos slaugos stacionare gali tekti laukti ir mėnesį. Stacionare paslauga suteikiama iki keturių mėnesių, vėliau ji perkeliama į namus – slaugytojai pacientą lanko jau namuose.
„Papildomai žmogui reikia ir socialinės pagalbos, jis turi ją formintis. Jeigu yra trečia NVO organizacija, ir čia dar turi susiforminti dalykus“, – pasakojo L. Kukuraitis.
Taigi vienas langelis reikštų vieną kreipimąsi, vieną paslaugos vertinimą ir vieną paslaugų komplekso suteikimą.
„Žmogus galės kreiptis į šeimos gydytoją arba slaugos ligoninę, ten ir kreipsis“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė.
Prašymą bus galima pateikti elektroniniu būdu arba specialistai atvyks į namus.
„Tai, kad mažiname biurokratiją, – gerai, bet nuo to, kad kažkas atvažiuos į namus ir padės užpildyti prašymą, eilės nesutrumpės. Bėda – infrastruktūroje“, – pabrėžė Baltijos paliatyviosios pagalbos asociacijos prezidentas Marius Čiurlionis.
Įstaigų vadovai sako kol kas nesupažindinti, ar dėl reformos neteks transformuoti ir palatų.
„Jeigu mes turėtume keistis į globos paslaugas, mums pasikeitimai būtų dideli. Reikėtų patalpas rekonstruoti, keisti darbuotojų struktūrą ir t. t. Kaip slaugos įstaigoms, aš nežinau, iš kur jie prisikvies slaugos darbuotojų“, – svarstė I. Čebotariova.
„Taip, globos įstaigos kelia klausimų, kaip ir sveikatos įstaigos. Mes pradėsime viešas konsultacijas su suinteresuotaisiais“, – teigė D. Bukeikaitė.
Stacionaras – viena, tačiau pacientus slaugytojai lanko ir namuose, o tai – prioritetas. Tačiau kyla klausimas, ar bus kam reformą įgyvendinti. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu trūksta maždaug poros tūkstančių slaugytojų, o per artimiausius metus ši spraga gali ir padvigubėti. Priežastys – dideli darbo krūviai ir vis dar nepakankamas atlyginimas.
„Apie 2 tūkst. eurų popieriuje. Į rankas – 1,2–1,5 tūkst. eurų“, – sakė Slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė.
„Tikimės, kad slaugytojų atlyginimas pasivys vidurkius, kaip Europoje. Labai norisi, kad tie planai būtų realiai įgyvendinami. Šiemet atlyginimai didėjo tik tiems, kam buvo nustatytos mažiausios grindys“, – kalbėjo A. Volodkaitė.
L. Kukuraitis žada, kad sujungus paslaugas slaugytojams darbo nepadaugės. Jiems nereikės būti namų tvarkytojais ar maisto pirkėjais – kaip tik siekiama, kad slaugytojai dirbtų tik tada, kai iš tiesų reikia jų kompetencijų. Darbai bus paskirstyti slaugytojų padėjėjams ir socialiniams darbuotojams.
Ilgalaikės priežiūros sistemos paketą Seimui planuojama pateikti šį rudenį.
Žadama, kad sistema turėtų pradėti veikti nuo 2029 metų.
(be temos)