Neringos merui – vengro pretenzijos dėl 50 eurų

Pasigedo ir elektrinių dviračių

András Mezőközy pasakojo, kad pastaruosius 25 metus dažnai lankosi Lietuvoje.

„Visai neseniai dvi savaites praleidome Palangoje. Automobiliu nuvykome į Neringą. Tačiau mane šokiravo tai, kad atvykę turėjome sumokėti 50 eurų už įvažiavimą į Neringos teritoriją. Norėjau asmeniškai paklausti mero, kuo pateisinamas per didelis 50 eurų ekologinis mokestis už lengvuosius automobilius ir dar didesnis – parkavimo mokestis?“ – raštu piktinosi vengras.

Vyras tikino, kad jam iš pradžių buvo pažadėtas susitikimas su meru po pietų pertraukos.

„Tačiau vėliau jie atsisakė tokios galimybės. Būčiau norėjęs pateikti asmeninį atsiliepimą ir paklausti, kokias paslaugas gauname už šį neįtikėtiną mokestį. Lietuvos įstatymai numato, kad surinkti mokesčiai turi būti proporcingi ir sąžiningi, atitinkantys teikiamą paslaugą“, – moralizavo vengras.

Poilsiautojas, paklojęs 50 eurų už įvažiavimą, piktinosi, kad tinkamo serviso brangiausiame šalies kurorte jis esą nerado.

„Čia mainais nieko nesiūloma – nėra elektrinių dviračių, nors Nidos miestas yra nutolęs daugiau nei 40 kilometrų nuo kelto, o autobusų susisiekimas yra retas“, – pastebėjo atvykėlis.

Teigė, kad išviliojo pinigus

Vyras vis tik buvo kažkur girdėjęs, kad įvažiavimo į Neringą mokesčiu siekiama reguliuoti automobilių srautus saugomoje Kuršių nerijoje.

„Mano nuomone, faktinį eismo sumažėjimą lėmė tranzito iš ir į Kaliningradą nutraukimas, o ne šio mokesčio egzistavimas, kuris tėra pinigų išviliojimas. Nieko panašaus nesu matęs kitur Lietuvoje. Apsidairęs pastebėjau išskirtinai prabangią savivaldybės pastato išvaizdą. Galbūt čia ir atsiranda šie per dideli mokesčiai?“ – retoriškai klausė kurorto lankytojas.

Vengras pateikė vieną pavyzdį, kuris iš tiesų verčia susimąstyti dėl Neringoje taikomo mokesčio dydžio.

„Europoje yra mokesčių už pravažiavimą, pavyzdžiui, Brenerio perėja Austrijoje kainuoja vos 12,5 euro.Tačiau yra ir paslaugų, pavyzdžiui, tunelių ar kelių priežiūra, sniego valymas ir kita“, – pastebėjo vyras.

Merą lygino su V. Orbanu?

Vengras taip įpyko, kad nesulaukęs asmeninio Neringos mero priėmimo, nuomonę išsakė „Google“ žemėlapių skiltyje, pažymėdamas Neringos savivaldybę.

Šį įrašą viešai matyti gali bet kuris „Google“ vartotojas, naršantis Neringos žemėlapį.

Pretenzija: vengras, nešinas 50 eurų kvituku už įvažiavimą į neriją, Neringos savivaldybėje ieškojo mero, tačiau radęs tik tuščią posėdžių salę, raštu pateikė pretenziją ir reikalauja pinigų. / A. Mezőközy nuotr.

„Aukščiau aprašytas elgesys labai panašus į V. Orbano vyriausybės praktiką, kuri, ačiū Dievui, nustojo egzistuoti po 2026 m. balandžio 12 dienos Vengrijos rinkimų“, – paraleles vedė vengras.

Parėkavo ir išėjo

Neringos meras D. Jasaitis tikino nežinojęs, kad savivaldybės koridoriuose blaškėsi vengras.

„Aš nieko nežinojau apie vengro priėmimą. Man vėliau pasakojo, kad jis atėjo per pietus. Tuo metu manęs tikrai nebuvo. Jis parašė mums raštą ir reikalauja grąžinti pinigus. Neabejoju, kad specialistai atsakys jam, kad nėra jokio pagrindo grąžinti. Jis galėjo apsisukti ir nevažiuoti arba galėjo pasirinkti kitą transporto priemonę, palikęs automobilį“, – kalbėjo D. Jasaitis.

Neringos meras tikino, kad dažniausiai žmonės iš anksto sutaria dėl susitikimo.

„Man tik buvo perduota, kad jis pašūkavo, parėkavo ir išėjo“, – pripažino meras.

Mašinų srautai – vis didesni

Į vengro pastebėjimą, esą sienos su Rusija uždarymas lėmė srautų sumažėjimą, o ne mokestis, D. Jasaitis tikino, kad skaičiai byloja šiek tiek kitus faktus.

Darius Jasaitis. / Stop kadras.

„Jei srautai iš Rusijos būtų likę tokie patys, tai gal šis mokestis būtų buvęs dar didesnis. O gal didesnis tik tam tikroms transporto priemonėms. Tačiau srautai vis tiek auga, nors siena uždaryta. Mes tai matome iš eilių prie Smiltynės perkėlos. Vasara buvo lietinga, bet automobilių srautai šiemet didesni nei pernai. Bet Neringa – ne guminė“, – pastebėjo meras.

Bet Neringa – ne guminė.

D. Jasaitis pripažino, kad mokesčio paskirtis yra viena – mažinti automobilių srautus.

„Kaip šis mokestis bebūtų vadinamas, bet jo paskirtis yra viena. Dydį Neringos taryba reguliuoja atsižvelgdama į srautus. Daug metų rengiame analizę“, – tikino meras.

Būta metų, kai šis mokestis buvo įvedamas gegužės 1-ąją.

„Jau kelerius metus iš eilės mokestis taikomas nuo birželio 20-osios iki rugpjūčio 20-osios. Šiuo metu mokestis siekia vos 10 eurų. Už dešimt eurų gali važiuoti visi. Du mėnesius per metus, kai visi nori aplankyti Kuršių neriją, mes ją saugome tokiu būdu. Kito būdo pasaulis dar nėra sugalvojęs“, – aiškino D. Jasaitis.

Neringos meras priminė, kad yra miestų, kurie yra įsivedę gana kuriozines sistemas.

„Į senamiestį vieną dieną įleidžia automobilius su poriniais skaičiais valstybiniuose numeriuose, kitomis dienomis – neporiniais skaičiais. Tada vietiniai žino, kurią dieną jie gali važiuoti į senamiestį. Bet pas mus to nebūtų įmanoma įgyvendinti“, – kalbėjo D. Jasaitis.

Surenka 3 mln. eurų

Visi surinkti pinigai už įvažiavimą į Neringos teritoriją yra pervedami į savivaldybės biudžetą.

„Surenkama iki 3 mln. eurų. Kartais ta suma būna didesnė. Bet biudžetinės įstaigos „Paslaugos Neringai“, kuri atsakinga už visus Neringos gėlynus, žolynus, žmonių gelbėjimą, biudžetas yra per 5 mln. eurų. Dar dviejų milijonų mums trūksta, kad Neringa taip gražiai atrodytų“, – kalbėjo D. Jasaitis.

„Statykite tiltą“

Išgirdęs vengro palyginimą dėl Brenerio perėjos, D. Jasaitis patikino, kad tai skirtingi dalykai.

„Mokestis už įvažiavimą – ne tas pats. Toks palyginimas tiktų Smiltynės perkėlai. Čia nėra paslauga, čia yra rinkliava. Jei būtų tiltas ir mes rinktume mokestį už važiavimą juo, galima būtų lyginti. Bet perkėlos įkainių mes nereguliuojame“, – kalbėjo meras.

D. Jasaitis prisiminė laikus, kai tranzitu neriją kertantiems automobiliams buvo taikomas 200 litų (57,92 euro) įkainis.

„Lyginant su anuomet gaunamomis pajamomis, tai būtų 400 eurų ekvivalentas. Yra buvęs 50 litų (14,48 euro) įkainis automobiliui ir trys litai žmogui, kai algos tuo metu buvo 300 litų (86,89 euro) į rankas“, – prisiminė D. Jasaitis.

Jis besipiktinantiems įvažiavimo įkainiais patarė statyti tiltą.

„Neseniai turėjau diskusiją su aplinkosaugininkais, kurie aiškino, kad Neringa turi būti pasiekiama visiems. Pasakiau – statykite tiltą. Ir padarykite jį nemokamą“, – kalbėjo D. Jasaitis.

Tarsi turtuolių rezervatas

Į klausimą, ar iš tiesų Neringa yra tik turtuolių rezervatas, D. Jasaitis atsakė neigiamai.

„Plungiškiui ar šilutiškiui lygiai taip pat brangu ir Vilniuje. Man sostinėje taip pat yra brangu, kai palyginu, kiek kainuoja automobilių stovėjimas ir nakvynė viešbutyje. Tačiau reikia pripažinti, kad du mėnesius per metus mes tampame labai brangūs dėl rinkos“, – paaiškino D. Jasaitis.

Paslaugų ir nakvynės kainas reguliuoja rinka, o tuo metu, kai poilsiautojų srautas tampa itin didelis, kainos kyla.

„Gyvename laisvoje rinkoje. Du mėnesius per metus į Neringą nori patekti visas pasaulis. Kainos dėl to ir kyla. Taip, sezono metu kainos nemažos. Bet ne sezono metu jos visai kitokios“, – tikino meras.

D. Jasaitis dėl esą rezervatu virstančios Neringos ginčijosi su Saugomų teritorijų tarnybos atstovais, kurie kėlė mintį, kad išskirtinės Kuršių nerijos gamtos paprasti piliečiai negali pamatyti.

„Esą čia papulti žmogui yra neįmanoma. Važiuokite į Neringą dabar. Šiandien įvažiavimas kainuoja dešimt eurų, o lovą galima rasti ir už 25 eurus. Nuo rugsėjo 1-osios automobilių stovėjimas Neringoje bus nemokamas. O Vilniuje nemokamo stovėjimo niekada nebus“, – palygino D. Jasaitis.

Į klausimą, ar dažnai išgirsta palyginimų su skandalinguoju Vengrijos buvusiu ministru pirmininku V. Orbanu, D. Jasaitis pripažino, kad tai girdi nuolat.

„Bet V. Orbanu mane tik vienas opozicijos atstovas vadina. Nuolat. Aš labai tikiuosi, kad šis interesantas nebuvo pasiųstas vieno politikų. Bet tikiu ir tuo, kad žmogus galėjo susinervinti dėl 50 eurų. Neįsivaizduoju, kodėl bandoma priklijuoti tokią etiketę“, – pečiais gūžtelėjo D. Jasaitis.