Toks pavyzdys skatino pamąstyti apie mokslo teikiamas perspektyvas ir padaryti išsilavinimo naudai palankias išvadas. Turbūt išsimokslinusių dabar gerokai daugiau nei anksčiau. Todėl turime situaciją, kai nebėra kam griovių kasti.
Praūžus audrai paaiškėjo visa griovių teikiama nauda, mat grioviai yra būtini elektros tinklų kabeliavimui. O kabeliavimo situacija, kaip dabar jau žinome, yra nedovanotinai apverktina.
Visi tokie išsimokslinę, kad kastuvai rankas degina. Galintys kasti, atrodo, daug mieliau renkasi pašalpas. Tad tuomet – kas kas?
Yra gausybė našios kasimo technikos. Tačiau labai brangi. Ir ją dirbantys specialistai nori gerų atlyginimų. Energijos skirstymo strategai labai pabrėžtinai pabrėžia, kad sukabeliuoti tektų tūkstančius kilometrų ir tai – vėl labai pabrėžtinai pabrėžia strategai – labai brangu. Apie pusė milijardo eurų.
Valstybės valdomos elektros tiekimo įmonės akcininkai pernai, kaip skelbiama, išsimokėjo tik 30 mln. eurų dividendų. Tokį smūgį sunku pakelti. Tiesiog kastuvai iš rankų krinta. Juo labiau kad ir pelnas mažėja. „Ignitis grupės“ valdoma bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ pernai, kaip skelbiama, gavo tik 28 mln. eurų grynojo pelno.
Kai į sąskaitą per metus įplaukia tik 28 mln., apie valstybės interesą sunku galvoti. Dividendai svyla. Kam tada rūpi rūdijantys kastuvai.
Tačiau yra ir optimizmo daigelių, kurie, kaip nekeista, patys lenda iš griovių.
Tiesiog išdygo iš po žemių. Tikri kabeliavimo terminatoriai. Tai atsitiko ne per seniausiai pasienio zonoje. Iš tuneliuko išlindo. Su kastuvėliais. Mūsiškiai jiems tuoj lazdų, antrankius. Kastuvėlius konfiskavo. O juk galėjo ESO įdarbinti. Pusvelčiui viską žaibiškai užkabeliuotų ir nebereikėtų sukti galvos – kas kas?
(be temos)