Trečiadienį vairuotojams A1 magistralėje Klaipėdos–Kauno kryptimi ties Ariogala teko apsišarvuoti kantrybe. Nuo kelio nuvažiavus vilkikui, o eismą dar apsunkinus vykstantiems kelio darbams, susidarė maždaug 5 kilometrų spūstis.
Į ją pateko ir šeima, kuri iš Klaipėdos į Kauną važiavo dėl itin svarbios priežasties – vaiko operacijos.
Vyras „Delfi“ papasakojo, kad kelionę planavo atsakingai ir iš namų išvyko maždaug valanda anksčiau, palikdami laiko nenumatytiems trukdžiams.
Tačiau net ir tokio rezervo nepakako.
„Mes išvažiavome valanda anksčiau, tiksliau, valandą pasilikdami rezervui, į Kauną, kur vaikui turėjo būti padaryta operacija. Kamštyje prastovėjome maždaug valandą, gal net virš pusantros valandos“, – pasakojo vyras.
„Stovime autostradoje, susiaurėjime“
Anot vyro, daugiau nei pusantros valandos trunkanti spūstis susiaurėjusiame magistralės ruože žmonėms tapo tikru išbandymu. Automobilių eilė praktiškai nejudėjo, o iš jos pasitraukti nebuvo kur.
„Įsivaizduokite, pusantros valandos mes stovime autostradoje, susiaurėjime, ten, kur yra tik viena eismo juosta. Kamštis – kelių kilometrų. Žmonės duris jau daro vieni kitiems į veidus, kadangi niekas, matote, neplanuoja pasėdėti vietoje pusantros valandos“, – pasakojo jis.
Tačiau ilgas laukimas sukėlė ne tik vairuotojų pyktį. Žmonės susidūrė ir su visiškai elementaria problema – kur nueiti į tualetą, kai esi įstrigęs kelių kilometrų automobilių eilėje magistralėje?
„Kažkoks košmaras – kaip turėjo jaustis žmonės, sisiodami prie kitų mašinų?“ – situaciją apibūdino vyras.
Pasak jo, kelio ruože nebuvo kur pasitraukti – vienoje pusėje automobiliai, kitoje – atitvarai ir tvora.
„Prie pat borto – durys atsidaro ir vairuotojai jau atsimuša į bortą, kitoje pusėje yra gabalėlis pievutės, bet iš karto aptverta nuo gyvulių. Taigi gyvuliai šį kartą buvo žmonės“, – piktinosi jis.
Vyras pabrėžė, kad tokioje situacijoje žmonės negali būti traktuojami vien kaip transporto priemonių srautas.
„Pabėgti, pasislėpti nėra kur. Tai įsivaizduokite, koks tai košmaras“, – sakė jis.
Kažkoks košmaras – kaip turėjo jaustis žmonės, sisiodami prie kitų mašinų?
Jo žodžiais tariant, vairuotojai ir keleiviai buvo tiesiog įkalinti savo automobiliuose.
„Čia kas? Kažkoks kiaulių aptvaras? Taigi čia žmonės, kurie kažkur važiavo“, – piktinosi vyras.
Dėl spūsties atšaukta vaiko operacija
Vyro šeimai ši spūstis turėjo ir kur kas rimtesnių pasekmių.
Į Kauną jie skubėjo dėl vaiko operacijos, tačiau, kadangi kelionė taip užsitęsė, miesto laiku pasiekti nepavyko ir operaciją teko atidėti.
„Dabar operacija atšaukta. Bus spalio mėnesį“, – sakė vyras.
Taigi, šeimai teks laukti iki kitos suplanuotos operacijos datos. Kaip teigė vyras, dėl susidariusios situacijos labai sunku ir vaikui.
„Vaikas verkia, bliauna nesustodamas. Tai ką dabar daryti?“ – kalbėjo jis.
Todėl, jo teigimu, kalbėti apie šį atvejį reikėtų ne tik kaip apie dar vieną spūstį kelyje.
„Yra ne vienas klausimas, pvz., klausimas apie krizių valdymą“, – sakė jis.
Klausimų kelia eismo valdymas
Vyras mano, kad įvykus incidentui vienoje svarbiausių šalies magistralių turėtų būti kuo greičiau ieškoma būdų, kaip bent iš dalies atkurti eismą.
„Buvo galimybė suvaldyti visa tai nukreipiant mašinas į dešinę“, – savo vertinimą išsakė jis.
Jo teigimu, kai susidaro tokia padėtis, galėtų būti siunčiama daugiau pareigūnų, kurie organizuotų eismą ir nukreiptų automobilius.
„Jeigu jau kažkas atsitinka, tu siunti ekipažą, tai yra policiją, kuri gali daryti nukreipimą ir panašiai“, – sakė vyras.
Jis taip pat kelia klausimą dėl technikos, kuri galėtų būti panaudota siekiant kuo greičiau pašalinti nuo kelio kliūtis.
„Jeigu žino, kad yra kažkokia probleminė situacija, tai galbūt reikia turėti kraną, galbūt paruoštą evakuatorių, kuris gali staigiai panaikinti avariją, apvalyti kelią“, – svarstė jis.
Pasak vyro, kadangi eismas taip akivaizdžiai, be to, ilgam sutriko, galbūt galėjo būti svarstomas jo organizavimo kitoje magistralės pusėje variantas.
„Galima buvo uždaryti vieną juostą, palikti vieną juostą į vieną pusę, kitą į kitą pusę. Tada būtų bent koks judėjimas“, – sakė jis.
„Čia yra kelio judėjimo arterija Lietuvoje“
Vyras pasakojo, kad panašių situacijų yra matęs užsienyje, tačiau ten, jo teigimu, eismas po incidentų atkuriamas greičiau.
„Mes esame aplankę nežmoniškai daug pasaulio šalių, mes esame patekę į kažkokius panašius dalykus, bet ten būna kažkoks valdymas padarytas“, – pasakojo jis.
Kaip pavyzdį pašnekovas prisiminė kelionę Austrijoje. Pasak jo, ten dėl ant kelio užvirtusio sniego buvo greitai suorganizuotas apvažiavimas.
„Atvažiavo tiesiog žmogus su buldozeriu, nustumdė į miestelio gatvę, tiesiog keliuką, atvažiavo vietinė policija, staigiai sudirigavo, kad apvažiavimas būtų per miestelį. Truko gal 10 minučių“, – prisiminė vyras.
Būtent todėl jam kyla klausimas, kodėl panašiai operatyviai negalima reaguoti Lietuvoje.
„Mes kažką kalbame apie karo valdymą, apie slėptuves, bet apie kokį valdymą kalbame, jeigu elementaraus kamščio nesuvaldome, o reikia, kad tiesiog atvažiuotų policija, užuot stačiusi kažkokius radarus, ir tiesiog padėtų žmonėms“, – piktinosi jis.
Vyras A1 magistralę vadina viena pagrindinių šalies transporto arterijų.
„Tai yra kelio judėjimo arterija Lietuvoje, bet ir jos nesugebame suvaldyti net atsitikus menkiausiam auto įvykiui“, – sakė jis.
Apie galimas spūstis buvo įspėta dar anksčiau
Kad A1 magistralėje dėl vykdomų remonto darbų gali kilti papildomų eismo problemų, „Delfi“ rašė dar birželį.
Prasidėjus platesnio masto remonto darbams, „Via Lietuva“ vairuotojus įspėjo, kad remontuojamuose ruožuose bus siaurinamos eismo juostos, keisis eismo organizavimo tvarka, o intensyviausiais vasaros savaitgaliais gali nepavykti išvengti spūsčių.
Vairuotojai buvo raginami kelionėms numatyti daugiau laiko ir, esant galimybei, apsvarstyti alternatyvius maršrutus.
(be temos)
(be temos)