Medžiotojo kulka tik per stebuklą nepražudė trijų žmonių, bet kaltų nėra

Dėl incidento, įvykusio sausio 24-osios rytą Kėdainių rajone, kelyje „Via Baltica“, važiuojant link Panevėžio, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

„Iš pradžių galvojau, kad gavau akmenuką į stiklą, bet žiūriu į statramstį, matau skylę. Įtariau, kad būta šūvio“, – sakė jis.

Šaulys nustatytas, o kaltų nėra

Rolandui padedant pavyko nustatyti, kad į jo automobilį pataikė paklydusi medžiotojo kulka. Pats būdamas medžiotojas jis išsiaiškino, kad kaip tik tuo metu tose apylinkėse vyko Vilainių medžiotojų klubo suorganizuota medžioklė. Ši aplinkybė išties buvo susijusi su įvykiu: tai, ką ekspertai ištraukė iš statramsčio, buvo graižtvinio šautuvo kulka.

Tačiau po pusmetį trukusio nagrinėjimo prokuratūra tyrimą nutraukė. Pasak Rolando, prokuratūra nustatė konkretų medžiotoją, iš kurio ginklo buvo paleista kulka. Tačiau jis tvirtino, kad į kelią nešovė, todėl buvo konstatuota, kad jo veiksmuose tyčios nebuvo.

„Prokuroras nurodė, kad, pagal straipsnį, nėra šaulio veiksmuose tyčios. Tai kaip čia pasakius... Automobilio avarijas mes irgi sukeliame per žioplumą ar nuovargį, bet tai nereiškia, kad neturime prisiimti atsakomybės“, – sakė Rolandas.

Pasak jo, atliekant tyrimą netgi nebuvo aiškinamasi, kokia trajektorija skriejo kulka ir ar išties medžiotojas nešovė į kelią, – buvo tiesiog patikėta jo žodžiu. Pašnekovo žiniomis, bylos medžiaga perduota Aplinkos apsaugos departamentui, kad būtų priimtas sprendimas dėl medžioklės taisyklių pažeidimo.

A. Ufarto/„Delfi“ nuotr.

O štai iš medžiotojų vietoj atsiprašymo Rolandas sulaukė tik spaudimo. Jo įsitikinimu, tyrimas atliktas neišsamiai, o jo nutraukimą galėjo lemti ir užkulisiniai žaidimai.

„Medžiotojai visais kanalais bandė man daryti įtaką ir mane paveikti“, – pasakojo Rolandas.

Kauno apygardos prokuratūros atstovė Milda Rimkė patvirtino, kad tyrimas dėl turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu (BK 187 str. 2 d.) nutrauktas, tačiau atsisakė pateikti konkretesnių argumentų, kodėl priimtas toks sprendimas.

„Atlikus tyrimą, gavus specialistų išvadas ir įvertinus surinktus duomenis, buvo priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą nutraukti, nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Dėl procesinių aplinkybių išsamesnės informacijos šiuo metu pateikti negalime“, – į „Delfi“ klausimus atsakė M. Rimkė.

Prokuratūros sprendimas buvo apskųstas Kauno apylinkės teismui, bet jis skundą atmetė. Dabar paskutinė Rolando viltis – Kauno apygardos teismas.

Nesulaukė net atsiprašymo

Jis sako, kad tikrai nebandytų ieškoti teisingumo, jeigu medžiotojai būtų atsiprašę jo ir keleivių ir bent simboliškai atlyginę žalą.

„Būtų susiradęs mane, nuvažiuotų pas tas moteriškes su šampanu, su gėlėm, duotų po 50 eurų vaistukams, raminamiesiems... Net ne materialiai atsilygintų, bet dėmesį parodytų, apgailestautų – šitai būtų labai svarbu“, – akcentavo pašnekovas.

Įsivaizduokite, kas iš mūsų trijų būtų likę, jei būtų pataikiusi į mane ir mašina kaktomuša atsitrenktų į kokį vilkiką.

Vyras neturi įrodymų, kad tyrimas atliktas nesąžiningai, bet kelios detalės jį stebina. Besibaigiant tyrimui Rolandui paskambino tyrėja ir paklausė, ar galima jo numerį duoti medžiotojui.

Tačiau pirmiausia skambučio jis sulaukė ne iš šaulio, o iš buvusio viršininko, su kuriuo kadaise tarnavo policijoje ir jau 11 metų nebendravo.

Pasak jo, gal pusvalandį pakalbėjęs „apie orą“ buvęs viršininkas pradėjo jį raminti aiškindamas, kad šaulys – geras žmogus, o įvykis – tiesiog nelaimingas atsitikimas.

Vėliau jam paskambino ir medžiotojų būrelio vadas, iš kurio atsiprašymo irgi nesulaukė.

„Jis kėlė toną ir kalbėjo iš aukšto, maždaug, ko tu čia putojies, žemės kirmine“, – tikino Rolandas.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos nuotr.

Tik po šių skambučių jis pagaliau sulaukė šovusio Virginijaus kvietimo susitikti jo garaže. Tame garaže, kaip paaiškėjo, be Virginijaus, laukė dar vienas medžiotojas. Visą laiką, kol su jais kalbėjosi, Rolandas jautėsi itin nejaukiai.

„Gal pusvalandį kalbėjomės apie nieką, o tada paklausiau „Vyrai, su kokia intencija jūs mane pasikvietėte?“, o jie – „Tai ko tu nori?“, sakau „Jūs ne nuo to pradedate. Aš iš jūsų nieko nenoriu – tai jūs mane pasikvietėte, tad ir dėstykite, ko norite.“ O jie kokius tris kartus manęs vis to paties klausė“, – sakė jis.

Pokalbio metu medžiotojai esą švaistėsi įvairių buvusių ir esamų pareigūnų pavardėmis, turbūt norėdami padaryti įspūdį.

„Dar kvietė mane į medžioklę, bet sakau „Ne, vyručiai, pas jus tai nevažiuosiu – bus ne medžioklė, o išgyvenimas.“ Tada tas kitas medžiotojas, kurio vardo nenugirdau, pareiškė: „Būtume norėję, būtume padarę.“ Dabar suprask kaip nori – ar čia grasinimas koks, ar perspėjimas, ar tiesiog visiškai dzin?“ – prisiminė jis.

Po šio susitikimo Virginijus dar kartą kvietė Rolandą pasikalbėti, bet kai pastarasis pasakė kalbėtis sutinkantis tik viešoje vietoje, daugiau skambučių nesulaukė.

„Iki šios minutės nei iš klubo vadovybės, nei iš paties šaulio nebuvo jokio „atsiprašau“. Tas ciniškumas ir požiūris „atstok tu nuo mūsų“ mane labiausiai stebina“, – reziumuoja Rolandas.

Reagavo medžiotojų ir žvejų draugija

Iškart po įvykio, sausio mėnesį, pranešimą išplatino Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija.

„Laimei, žmonės nenukentėjo, o dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atitinkamas medžiotojų būrelis bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, siekdamas kuo greičiau ir objektyviai išsiaiškinti visas aplinkybes.

Dabar suprask kaip nori – ar čia grasinimas koks, ar perspėjimas, ar tiesiog visiškai dzin?

Nuoširdžiai apgailestaujame dėl susiklosčiusios situacijos ir atsiprašome visuomenės. Tokie atsitiktiniai atvejai yra netoleruotini ir prasilenkia su saugumo reikalavimais, kurių privalu griežtai laikytis.

Situacija yra nemaloni, tačiau neskubėkime daryti išvadų — visos aplinkybės šiuo metu yra tikslinamos.

Apie įvykio detales ir tyrimo eigą informuosime papildomai, kai tik turėsime daugiau patikimos ir oficialios informacijos“, – teigiama išplatintame pranešime.