„Negaliu sutikti su požiūriu, kad taupykime ir viską skirkime ateities pensininkams, tuo tarpu dabartiniai pensininkai tegu gyvena taip, kaip gyvena. Nepriimtinas man toks požiūris ir todėl manau, kad pasieksime, kad ir 2027-aisiais metais pensijų indeksavimas užtikrins, kad pensijos augs sparčiau“, – žurnalistams penktadienį Vilniaus Rotušėje sakė prezidentas.
Jis, be kita ko, teigė siekiantis, kad pensijos augtų sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis.
„Esame pateikę pasiūlymą dėl „Sodros“ pertekliaus žemutinių grindų nustatymo. Ir ta idėja yra aptarta pirmiausia su premjeru. Kol kas negaliu patikslinti, koks galėtų būti tas grindų lygis. Tikrai esame lankstūs ir norime, kad dėl valstybės ateities nekiltų jokių abejonių“, – teigė šalies vadovas.
Kaip rašė BNS, Prezidentūra liepos pabaigoje darkart paragino Vyriausybę pateikti išvadą dėl šalies vadovo siūlymo dalį „Sodros“ biudžeto pertekliaus nukreipti ne į rezervą, o kitų metų pensijų papildomam indeksavimui.
Prezidentūra pernai rudenį Seimui pateikė siūlymą, kad individualiai pensijos daliai indeksuoti papildomai galėtų būti panaudota bent 20 proc. planuojamo „Sodros“ biudžeto perviršio. Prezidento iniciatyva Seime yra įveikusi pateikimo stadiją, tačiau Vyriausybė iki šiol nėra pateikusi išvados.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė yra sakiusi, kad pensijos 2027 metais galėtų didėti vidutiniškai ne mažiau kaip 10 proc. Jos teigimu, pagal įstatymą jos turėtų būti indeksuojamos apie 8,5 proc., bet kol kas neapsispręsta, kiek tiksliai jos didės papildomai.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius liepą teigė, kad Vyriausybė pritaria prezidento siūlymui, tačiau greičiausiai bus siūloma tam skirti mažesnę perviršio dalį – 15 procentų.
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius tokį siūlymą vadino geru kompromisu.
Savo ruožtu finansų ministras Taurimas Valys teigė negalintis žadėti, kad dalį „Sodros“ biudžeto pertekliaus būtų galima nukreipti pensijoms. Pasak jo, siūlymas būtų įgyvendinamas, jei leis valstybės finansai.
Prezidentas: karinės įrangos įsigijimų sistema nespėja atliepti kariuomenės poreikių
Valstybės kontrolei skelbiant, jog ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų sistema nespėja atliepti kariuomenės poreikių, prezidentas Gitanas Nausėda ragina kuo greičiau spręsti trūkumus.
„Deja, turiu pripažinti, kad Valstybės kontrolė išryškino tam tikrus sisteminius dalykus, kuriuos privalome taisyti. (...). Tragedijos institucija neidentifikavo, tačiau tikrai nurodyti trūkumai yra esminiai, jie yra taisytini ir taisytini kaip galima greičiau“, – žurnalistams penktadienį sakė šalies vadovas.
Čia yra daug netvarkos, kuri dažnai baigiasi arba aiškios atsakomybės apibrėžimo nebuvimu, arba labai ilgu laikotarpiu nuo poreikio identifikavimo iki poreikio patenkinimo.
Pasak G. Nausėdos, dabartinėje geopolitinėje situacijoje negalima su krašto apsauga susijusių projektų vykdyti per ilgai. Taip pat, prezidento teigimu, visuomenei labai svarbu, kad valstybės lėšos būtų naudojamos optimaliai.
2021–2025 metų krašto apsaugos sistemos ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimus auditavusi Valstybės kontrolė nustatė, kad neįvykusių pirkimų dalis gynybos sektoriuje per dvejus metus išaugo net 2,5 karto.
Teigiama, kad įsigijimų sistemai laiku tenkinti kariuomenės poreikius trukdo tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai.
Anot prezidento, reikalinga peržiūrėti sprendimų priėmimo algoritmus.
„Čia yra daug netvarkos, kuri dažnai baigiasi arba aiškios atsakomybės apibrėžimo nebuvimu, arba labai ilgu laikotarpiu nuo poreikio identifikavimo iki poreikio patenkinimo. Kalbu apie kariuomenės poreikius tiek amunicijai, tiek įrangai, tiek kitiems dalykams“, – sakė G. Nausėda.
Audito duomenys rodo, kad didėjant finansavimo apimtims, neįvykusių ginkluotės pirkimų dalis didėjo nuo 24 proc. 2023 metais iki net 59 proc. 2025 metais.
Reaguodama į šias išvadas, Krašto apsaugos ministerija rudenį Vyriausybei ketina pateikti įstatymų projektus, kurie leistų greičiau įsigyti ginkluotę ir karinę įrangą.
Lietuva šių metų biudžete gynybai yra suplanavusi skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), apie 4,8 mlrd. eurų. Šalies pareigūnai teigia, kad kitąmet gynybai skiriama BVP dalis taip pat turėtų būti ne mažesnė nei 5 procentai.
(be temos)