„Mūsų atsakomybė yra laiku įvykdyti detekciją ir imtis priemonių, kad neatpažinti ir potencialiai grėsmę keliantys objektai būtų likviduoti. Norėsiu labai aiškių atsakymų, ko trūksta, kad tai iki šiol nėra įvykę. Ir kaip tą situaciją, kurią paveldėjau, galėčiau pakeisti“, – antradienį žurnalistams sakė politikas.
Dar praėjusią savaitę krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad Rusija svarsto Baltijos regione surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą, pasitelkdama ukrainietiškus dronus.
„Man atrodo, kad reiktų pasakyti visuomenei nuraminti, kad nereiktų perteklinės ir perdėtos isterijos. Valstybės aparatas veikia, žvalgyba veikia, kariuomenė tikrai neatostogauja. Viską vertinam rimtai, bet be isterijos. Ir ruošiamės įvairiems galimiems scenarijams“, – sakė M. Sinkevičius.
BNS rašė, kad NATO rytinio sparno šalių lyderiai pastaruoju metu viešai perspėjo turintys žvalgybos informacijos apie Rusijos rengimąsi kinetinėmis priemonėmis surengti provokacijas jų valstybėse.
Norėsiu labai aiškių atsakymų, ko trūksta, kad tai iki šiol nėra įvykę.
Prezidentas Gitanas Nausėda interviu BNS yra sakęs, kad taikiniais Lietuvoje gali tapti kritinė susisiekimo bei energetikos infrastruktūra, o į ją gali būti taikomasi tiek konvencinėmis priemonėmis, tiek rengiant sabotažo aktus.
Kariuomenė nuo birželio 18-osios remia Viešojo saugumo tarnybą saugant suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros jungties su Lenkija skirstyklą Alytuje, transformatorių pastotę Alytaus rajone bei Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę.
Liepos 17-ąją R. Kaunas pasirašė įsakymą, kuriuo ši apsauga pratęsiama iki rugpjūčio 19-osios. Kariuomenė saugumo paramai turi skirti iki 30 karių vienetą, aprūpintą transportu, ir laivą ar katerį su įgula.
„Manau, kad pratęsimas bus neišvengiamas. Kažkokių esminių pokyčių pastaruosius kelis mėnesius saugumo srityje nėra“, – teigė M. Sinkevičius.
Siekdamas susipažinti su esama oro erdvės stebėjimo ir gynybos situacija, ministras pirmininkas trečiadienį vyks į Karmėlavą.
„Rytoj norėsiu labai aiškaus atsakymo, ko trūksta, kas iki šiol nėra įvykę, ir kaip tą situaciją, kurią paveldėjau, galėčiau pakeisti, – kalbėjo premjeras. – Jau ne kartą esu sakęs, kad be visų įsigijimų, kuriuos mes vykdome visų mokesčių mokėtojų pinigais, prioritetas vis tiktai oro gynyba. Jeigu mūsų dangus nesaugus, tai apie ką mes čia galime kalbėti, juo labiau kad tos grėsmės būtent yra susijusios su skraidyklėmis, skraidančiais objektais.“
Lietuvai pastaruoju metu susiduriant su neteisėtų migrantų bandymu į valstybę patekti tuneliais, M. Sinkevičius teigia, kad jie gali būti panaudoti ne tik nelegaliai migracijai, bet ir kitiems pavojingiems veiksmas, kontrabandai.
„Visas grėsmes reikia adekvačiai vertinti ir jas užkardyti, – teigė jis. – Ieškoma technologinių sprendimų, nes yra žemės virpesių detekcija, yra procesai, kuriuos gali, sakykim, užkardyti iš anksto su šiandienine technologine įranga.“
Artimiausiu metu premjeras su vidaus reikalų ministerijos pareigūnais ketina aptarti kokių pajėgumų trūksta siekiant apsaugoti pasienį.
„Priminsiu, kad, kai Lietuvoje lankėsi Latvijos prezidentas su ministrais, mes kėlėme klausimą dėl sienos saugumo, dėl ypatingai Latvijos-Baltarusijos sienos saugumo, nes buvo nemenkas srautas antrinės migracijos, kuomet migrantai, kirtę Latvijos-Baltarusijos sieną, patekdavo į Lietuvos teritoriją. Šiuo metu situacija stabilizavosi ir kažkokių tai esminių pokyčių, neigiamų pokyčių nėra“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado Rustamo Liubajevo teigimu, nuo sausio fiksuota daugiau nei dešimt bandymų patekti į šalį tuneliais.
(be temos)
(be temos)