Naujausius įvykius bei aktualijas su „Žinių radijo“ žurnalistu aptarė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, DELFI vyriausioji redaktorė ir dr. Ainius Lašas, Kauno technologijos universiteto politologas.
– Ukrainiečiai atakuoja Rusijos logistikos ir prekybos sistemą „Wildberries“. Ar tokie išpuoliai gali paskatinti pakeisti Putino strategiją dėl derybų ir taikos?
– R. L. V.: Šis klausimas gvildenamas tiek laiko, kiek trunka karas. Kada įvyks lūžinis momentas, galėsime pasakyti tik žvelgdami atgal iš istorinės perspektyvos. Kita vertus, sandėlių atakavimas sukelia didžiulį rezonansą Rusijos visuomenėje, tiek tarp politinių, tiek tarp verslo sluoksnių. Dėl degalų trūkumo vyko muštynės ir įvairūs konfliktai. Dabartinės ukrainiečių atakos liečia ne tik pirkėjus, bet ir verslininkus, kurie prekiauja atakuojamame logistikos kanale. „Wildberries“ yra rusiškas „Amazon“ atitikmuo, didžiulis prekybos kanalas tiek verslininkams, tiek žmonėms. Ukrainiečiai savo atakomis plečia karą į Rusiją, kuri atsako pačiu brutaliausiu būdu – naikindama civilius.
– Ainiau, jūsų nuomone, ar tai gali priversti Putiną sustoti?
– A. L.: Tai verčia Putiną ir jo komandą permąstyti daug dalykų. Jei dabartinė strategija niekur nenuvedė, ji vis tiek buvo neskausminga. Karas daugeliui žmonių buvo šiek tiek jaučiamas, bet stipriai nematomas. Yra du variantai. Arba permąstyti situaciją ir baigti karus, arba toliau ją eskaluoti – mobilizuoti žmogiškuosius resursus ir bandyti padaryti kažkokį lūžį. Faktas, kad dabartiniai veiksmai yra permąstomi ir galvojama, ko toliau imtis. Ukrainiečiai sustiprėjo ir dabar gali pasiekti pagrindinius Rusijos miestus bei sistemiškai naikinti kertinę infrastruktūrą. Tai yra grėsmės, kurių negalima ignoruoti.
– Ar tikite, kad karas gali būti eskaluojamas mūsų kryptimi?
– R. L. V.: Prisiminkime, kas vyko savaitę prieš Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą. Analitikai beveik susiriejo diskutuodami, kas bus ir ar Rusijos kariuomenė įsiverš į Ukrainą. Prognozuoti ateitį yra sudėtinga, nes Kremlius garsėja įvairaus tipo hibridinėmis atakomis. Svarbu atkreipti dėmesį į žvalgybų elgesį. Amerikiečiai ir britai gana tiksliai prognozavo karo eigą, o tai rodo žvalgybų darbo kokybę bei gebėjimą įsiskverbti į Kremlių. Putino ratas yra labai siauras ir sprendimai priimami vertikaliai. Jo elgesį gali nulemti ir absoliučiai nelogiškos priežastys. Specialistai ir žvalgybos informacija kalba apie įvairaus lygio dezinformacines, provokacines kampanijas. Kalbų apie kitokio tipo veiksmus nėra. Manau, kad baimė yra blogas patarėjas. Reikia stebėti aplinką, būti pasiruošus ir suprasti, kad pasaulis labai neramus, jame nėra ramių kampelių.
– Ar sakote, kad baimė ir panika irgi yra ginklas?
– R. L. V.: Nepamirškime, kad vyksta kova dėl mūsų protų. Kam reikia užimti teritorijas, jei galima visus išgąsdinti? Hibridinis karas vyksta pačiais įvairiausiais frontais.
Kam reikia užimti teritorijas, jei galima visus išgąsdinti?
– Migrantų krizė Ispanijoje parodė, kad Europoje nėra vieningo požiūrio į migraciją. Kas čia įvyko ir ką tai reiškia?
– R. L. V.: Faktas, kad per mažiau nei dvi paras atvyko neregėtas skaičius žmonių, lyginant su to miestelio gyventojų skaičiumi. Europos Sąjunga parodė, kad skirtingos šalys turi skirtingas politines linijas bei požiūrius, tačiau taip buvo visada. Lietuva visada buvo konservatyvi imigracijos požiūriu. Prisiminkime imigrantų krizę, kuri jau apslopo. Lietuva buvo sulaukusi įvairių reakcijų dėl vykdomos politikos. Tai priklauso nuo politikų ir visuomenės požiūrio. Žmonės nori paprastų atsakymų, nes esame pripratę prie socialinių tinklų pranašų, kurie vienu sakiniu gali nuteisti arba išteisinti. Tačiau mes turime įvertinti aplinkybes. Ispanijos aukščiausiojo teismo sprendimai atvėrė galimybes pasilikti šalyje nelegaliai ir katalizavo žmonių norą atvykti. Svarbų vaidmenį suvaidino ir socialiniai tinklai. Žmonės plaukė, skambino tėvams ir filmavosi. Tai buvo rodoma realiu laiku ir sukėlė katalizuojantį poveikį. O kas gali paneigti, kad buvo trečioji ranka, kuri šiek tiek padirigavo ar įpylė alyvos į ugnį? Palikime tai gilesnėms analizėms.
– Požiūris į migraciją keičiasi. Ar islamistų peiliai Vokietijai ir kiti įvykiai gali apsukti politiką?
– A. L.: Keičiasi romantizuotas požiūris į imigraciją, kad galime lengvai priimti žmones į šalį, juos absorbuoti ir kad jie nesukels papildomos įtampos visuomenėje. Ši problematika suvokiama visiškai kitaip, nei 80-aisiais. Pokytis vyksta ne tik dėl matomos įtampos. Susitvarkyti su žmonių srautais ir užtikrinti saugumą yra visokeriopas iššūkis Europos Sąjungai. Be to, kinta ir visuomenės požiūris. Ji nebėra tokia palanki ir, remiantis rinkimų rezultatais, ima žvalgytis į radikalias, populistines partijas. Tai pastebima Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Reikšminga visuomenės dalis reaguoja ir vyksta pokytis.
– Rasa, paminėjote, kad vienas skaitomiausių tekstų buvo apie kūdikio mirtį. Priminkite šią istoriją. Kas įvyko ir kaip reagavo visuomenė?
– R. L. V.: Lietuva dar kartą susiskaldė ir per socialinius tinklus įsitraukė į labai liūdną istoriją. Kauno klinikose mirė mažas vaikelis. Vėliau paaiškėjo, kad vaiko teisės buvo priėmusios sprendimą likusius šešis vaikus paimti į valstybės globą. Mano nuomone, žiniasklaidoje ši tema buvo atspindėta objektyviai, atskleidžiant tiek šeimos, tiek vaiko teisių poziciją. Savaitgalį pranešta, kad vaikai liks šeimoje, bet su vaiko teisių specialistų priežiūra. Labiausiai visuomenę suskaldė vaiko teisių dalyvavimas istorijoje. Žmonės diskutavo, ar vaikų teisės gali kištis, jei šeima nemuša vaikų ir nevartoja alkoholio. Šeima vaikų susilaukdavo namuose, nevedė jų į mokyklą ir neskiepyjo. Vaikai nepatekdavo į mums įprastą valstybinę sistemą. Kilo klausimas, ar galima Lietuvoje taip auginti vaikus. Vieni sakė, kad taip, kiti – kad ne.
– Ainiau, ar tai, kad šeima neveda vaikų į mokyklą, gali būti pagrindas juos atimti?
– A. L.: Tai yra sunki tema. Sekiau ją tik akies krašteliu ir daugiau laiko skyriau Mindaugo Sinkevičiaus disertacijai. Man atrodo, kad yra ribos, kurias peržengus vaikų teisės turi įsikišti. Svarbiausias klausimas yra ne tai, ar vaikai eina į mokyklą, bet kokia alternatyva jiems siūloma, ar vaikas mokosi. Pagal įstatymus vaikai turi gauti išsilavinimą, o jei jo negauna, vaikų teisės turi įsikišti ir pažiūrėti, kas ten vyksta. Tėvai gali mylėti vaikus, bet turėti paliegusį supratimą apie jų gerbūvį ir ateitį. Visuomenėje esame nusistatę normas ir viena iš jų yra vaikų išsilavinimo užtikrinimas.
Tėvai gali mylėti vaikus, bet turėti paliegusį supratimą apie jų gerbūvį ir ateitį.
– Dėl M. Sinkevičiaus disertacijos kilo daug politinių aistrų. Kuo gali baigtis ši situacija? Ar nesąžiningumo etiketė gali būti skausminga socdemams ir premjerui?
– R. L. V.: Socdemams ir premjerui tai yra dar vienas skandalėlis, kurių būna nuolat. Nemanau, kad tai galėtų dramatiškai paveikti jų reitingus.
– A. L.: Nesutinku. ISM tiria šią situaciją ir gali nuspręsti, kad tai plagiatas bei panaikinti disertaciją. Yra pavyzdžių, kai politikai dėl tokių skandalų net atsistatydino. Plagiato tikrinimo instrumentas rodo, kad disertacijoje yra plagijuotų dalių – tiek paragrafo ilgio, tiek pavienių sakinių. Tai akivaizdžiai rodo analitinis instrumentas. Jei ISM vertinimas bus griežtas, tai gali turėti rimtų politinių pasekmių.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
(be temos)