Priimtas jau trečias Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, susijęs su CŽA kalėjimu, kurio egzistavimas Lietuvoje kelia prieštaringas diskusijas. Šį kartą Saudo Arabijos piliečiui septynių teisėjų kolegija priteisė 30 tūkst. eurų kompensaciją ir įpareigojo Lietuvos vyriausybę kreiptis į JAV, siekiant patikinimo, kad įtariamajam nebus paskirta mirties bausmė. Prezidentūra pareiškė, jog kompensaciją sumokėti planuojama, tačiau prezidentas argumentuoja, kad kreipimasis į kitą valstybę su rekomendacijomis gali būti traktuojamas kaip kišimasis į jos vidaus reikalus.
– Kaip vertinate tokią argumentaciją? Ar mes galime tik sumokėti kompensaciją ir nesikreipti į JAV?
– E.K.: Kompensaciją sumokėti privalome, o ar ji pasieks reikiamą asmenį, jau kitas klausimas. Tačiau neginčyjama, kad šie pinigai iš Lietuvos iždo turės iškeliauti. Jei Lietuva yra garbinga tarptautinės bendruomenės narė, ji privalo kreiptis į JAV ir siekti garantijos, kad tam asmeniui nebus skiriama mirties bausmė. Man atrodo, kad Lietuva neturi jokios manevro laisvės. Jei prezidentas sako, kad jis dar pagalvos, kad jam reikės su kažkuo pasitarti, tai yra, švelniai tariant, neprezidentiška.
– Nė vienas aukštas valdžios pareigūnas nenori pasakyti, kad CŽA kalėjimas Lietuvoje buvo. Kodėl mes taip keistai narpliojame šią temą?
– E.K.: Neturiu jokių abejonių, kad CŽA kalėjimas Lietuvoje egzistavo ir kad ten buvo kalinami žmonės. Kiek tokių žmonių yra, atspėti negalime, tačiau trys atvejai yra įrodyti. Yra įrodyta, kad į Lietuvą buvo atvežtas žmogus iš Rumunijos, o po to kažkur išvežtas. Jis čia buvo ir su juo buvo elgiamasi nederamai. Tai yra pripažinta visuotinai, o respublikos prezidentas, kuris sako, kad mano kitaip, savo nuomonę galėtų pasilaikyti tyliai. Jis kaip valstybės vadovas negali to sakyti. Tai, ką jis sako, nuguls ant Europos tarybos ministrų komiteto stalo, kai bus svarstoma, kaip Lietuva vykdo šį ir kitus Strasbūro teismo sprendimus. Ar prezidento pasisakymas, kad jis mano, jog CŽA kalėjimo Lietuvoje nebuvo, yra nurodymas Vyriausybei ginčyti sprendimą ir apsijuokti, ar prokuratūrai netirti situacijos? Jis pasamprotavo, kad tokių tyrimų nereikia. Tai yra nusikaltimų dangstymas.
– Kaip jūs tai aiškinate? Yra susidaręs įspūdis, kad pripažinus, jog CŽA kalėjimas Lietuvoje buvo, bus sugadinti santykiai su JAV, nors JAV ne kartą pasisakė šia tema. Kur yra pagrindinė mintis?
– E.K.: Manau, kad klaidas reikia pripažinti. JAV šios temos nevengia, dirbtinai jos neeskaluoja, bet priima kaip tai, kas buvo. JAV apie tai paskelbė ir pasisakė, kad daugiau to nedarys. Be to, CŽA kalėjimo egzistavimą Europos žmogaus teisių teismas įrodė trijose bylose, ne tik prieš Lietuvą, bet ir prieš Rumuniją bei Lenkiją. Įrodymų yra daugybė ir jie buvo kruopščiai tiriami. Nė vienas teisėjas nepareiškė net menkiausios abejonės. Tai yra įrodyta. Prezidentas, kuris mano kitaip, savo nuomonę turėtų pasilaikyti sau.
Prezidentas, kuris mano kitaip, savo nuomonę turėtų pasilaikyti sau.
– Prezidento vyriausiosios patarėjos teigimu, pirmtakų veiksmų prezidentas nevertins. Tai yra nuoroda į kadenciją baigusius prezidentus, o visuomenės akys krypsta į Valdą Adamkų. Ar reikia kreipti dėmesį į jį, ar tai prasidėjo dar anksčiau?
– E.K.: Niekas neprašo prezidento vertinti pirmtakų veiksmų, tiesiog reikia neneigti faktų. Siūlau visiems panagrinėti bylas, kuriose viskas sudėliota. Pavyzdžiui, 2003 m. JAV centrinės žvalgybos agentūra iš anksto žinojo, kad teismas priims sprendimą, jog kalėjime laikomi žmonės turi turėti visas teises. Todėl kaliniai buvo išvežti kitur. Tai vyko 2003 m., kai V. Adamkus nebuvo prezidentu. Kas ir ką konkrečiai žinojo, turėtų nustatyti tyrimas. Bet jei dabartinis prezidentas teigia, kad tyrimas nieko neišaiškins, tai mes ir liksime su šia dėme. Ar tyrimas bus sėkmingas, ar ne, tai yra tyrėjų reikalas ir prezidentas neturėtų duoti jokių užuomenų.
– Yra prokuratūros jau 10 metų atliekamas tyrimas. Ar nestebina, kad prokuratūra šia istorija domisi taip ilgai?
– E.K.: Gerai, kad prokuratūra tuo domisi. Kaip jai sekasi, nežinau, bet kaip suprantu, didelės sėkmės nėra. Tačiau po tokių prezidento pareiškimų bet koks kritikas gali kelti klausimą, ar tokių pareiškimų, tik tylesnių, prokurorams nebuvo pasakyta anksčiau. Nenoriu niekam mesti šešėlio, gerbiu prokuratūrą ir žinau, kad jiems nelengva. Tačiau visi, kurie nėra gerai nusiteikę Lietuvos atžvilgiu, gali kelti tokius klausimus.
– Ar tai yra paskutinė byla, susijusi su CŽA kalėjimu?
– E.K.: Nežinau. Daugiau kaip du metus nebesu Strasbūre, bet, mano žiniomis, jokio kito prašymo nebuvo. Bet negalėjau žinoti visko. Norėtųsi tikėtis, kad tai yra paskutinė byla.
– Diskutuojama, ar Vyriausybė yra teisėta ar ne. Vertinimai skirtingi, tačiau dalis žmonių visiškai tiki jūsų žodžiu.
– E.K.: Nesakiau, kad Vyriausybė yra neteisėta. Sakiau tik tai, kad ji neteisėtai gavo įgaliojimus. Vyriausybė ministro pirmininko teikimu ir respublikos prezidento dekretu sudaryta teisėtai, bet jos programa pateikta ne pagal tvarką.
– Dėl programos pateikimo kyla didžiausias klausimas. Konstitucijoje rašoma, kad ministras pirmininkas pateikia svarstyti Vyriausybės programą. Kaip reikėtų suvokti, ką reiškia pateikti ir užregistruoti programą?
– E.K.: Ne čia šuo pakastas. Svarbiausias dalykas yra Vyriausybės programa ir tai, kokiu būdu ji pateikiama. Vyriausybės programa yra dokumentas, pateikiamas raštu. Tai yra priedas prie Seimo nutarimo, kuriuo pritariama Vyriausybės programai. Seimo nutarimo projektą turi pateikti paskirtasis pirmininkas. Mūsų ministras pirmininkas tai ir padarė liepos 3 d. Problema ta, kad tuo metu Vyriausybės dar nebuvo, ji buvo sudaryta liepos 7 d.
– Koks gali būti prasčiausias scenarijus? Vieni kalba apie konstitucinę krizę, kiti – kad čia nieko nebus, tiesiog išaiškins ir pasakys, kad reikia to vengti ateityje.
– E.K.: Nenoriu spėlioti. Pirmiausia reikia, kad būtų pats kreipimasis, o tam reikia politinės valios. Be to, jį reikia raštingai surašyti, o aš esu matęs ir nelabai vykusių bandymų. Įsivaizduokime, kad kreipimasis yra surašytas tinkamai. Tada Konstitucinis teismas turėtų jį nagrinėti. Turint galvoje, kad tai tik Seimo narių grupės kreipimasis, manau, kad Konstitucinis teismas galėtų pastatyti bylą į eilę ir jos nagrinėjimas ateitų labai negreitai. Kita vertus, jausdamas šios bylos svarbą jis galėtų ją paankstinti. Pradėjus nagrinėti bylą, sprendimas turėtų būti prognozuojamas. Žmonės Konstituciniame teisme turi galvas ant pečių ir nenori sukelti krizės. Tikėtina, jog bus pasielgta taip, kaip 2020-aisiais, kai buvo pripažinta, kad Sauliaus Skvernelio Vyriausybė veikia neteisėtai. Tuomet nutarimo paskelbimas ir įsigaliojimas buvo atidėtas. S. Skverneliui tokia situacija buvo nepatogi, tačiau tuo metu artėjo Seimo rinkimai, keitėsi Vyriausybė ir sprendimo įsigaliojimas nesukėlė padarinių. Konstitucinis teismas gali atsižvelgti į valstybės gyvenimo dienotvarkę.
– Ar apykojė trukdo Seimo nariui atlikti savo pareigas?
– E.K.: Niekad nesu matęs apykojės iš arti, bet manau, kad trukdo. Man trukdytų, jei būčiau tokioje situacijoje.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)