Vilniečiai jau galvoja apie žiemą ir jų laukiančias šildymo sąskaitas – eina prašyti kompensacijų. Dažnas sako, kad baisu, nežino, kaip šią žiemą išgyvens.
„Aišku, kad bijom dėl šildymo kainų“, – sakė moteris.
„Pagalvoju, kaip čia bus, kaip reikės išsimokėti. Dėl to ir atėjau“, – pasakojo vilnietė.
Tačiau yra ir tokių, kurie nuo vis augančių kainų jau pavargo. Telieka prisitaikyti.
„Kaip bus, taip bus, ką padarysi. Kompensacija man bus skirta. Žinote, jeigu pabrangs, ką padarysi? Kaip bus, taip bus, vienu žodžiu“, – kalbėjo senjorė.
„Na, ką ten bijoti? Bus, kas bus“, – sakė moteris.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Dėl kompensacijų už šildymą galima kreiptis nuo rugsėjo pradžios. Kompensacijų jau paprašė daugiau nei 40 tūkstančių šalies gyventojų. Jų gerokai daugiau nei pernai, o savivaldybės tikisi dar didesnio žmonių srauto.
„Kadangi gyventojai turi teisę kreiptis viso šildymo sezono metu, tai iš tikrųjų manome, kad tikrai besikreipiančiųjų turėsime šiek tiek daugiau negu praėjusiais metais“, – teigė Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė.
Tikimasi, kad šiais metais padėti susimokėti už šilumą prašys daugiau nei 170 tūkstančių gyventojų, o kompensacijoms bus numatyta 94 milijonai eurų. Pernai šie skaičiai buvo mažesni.
„Būsto šildymo išlaidų kompensaciją gavo 164 tūkstančiai 600 gyventojų ir būsto šildymo išlaidų kompensacijoms mokėti išleista 69 milijonai eurų“, – nurodė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina.
Kompensaciją gali gauti tie, kuriems už šildymą tenka mokėti daugiau nei dešimtadalį savo pajamų.
Gyventojai džiaugiasi, kad nors kiek sutaupys, bet norėtų, jog valstybė labiau stengtųsi mažinti šildymo kainą.
„Viena gyvenu. Kai dviese su vyru buvome, buvo lengviau, o dabar, kai viena, tai, aišku, man sunku. Mano pensija labai maža“, – pasakojo vilnietė.
„Ir vis tiek aš nieko nepakeisiu. Pabrangs, savaime aišku. Būtų labai gerai, jeigu vis tiek grįžtų ta lengvata 9 procentų. Tai čia, be abejo, nes, žinoma, pabrangs“, – kalbėjo senjorė.
Tačiau valdžia apie PVM lengvatą nekalba. Esą ją gautų ir pasiturintys gyventojai, tad tai būtų nesąžininga sunkiau besiverčiančių žmonių atžvilgiu.
O sąskaitos tikrai didės. Prognozuojama, kad jos išaugs 20–30 procentų, jeigu žiema bus tokia pat šalta kaip pernai. Jeigu pasiseks ir bus šiltesnė, šildymo sąskaitos bus 15 procentų didesnės.
Lietuvoje apie 80 procentų šilumos pagaminama iš biokuro, dar po 10 procentų – iš komunalinių atliekų bei dujų ar kito importuojamo kuro.
Biokuras brangsta dėl sutrikusio žaliavos ruošimo, maždaug perpus pabrango ir dyzelinas. Dar viena priežastis – sumažintos kirtimų normos Lenkijoje. Ir, žinoma, geopolitinė situacija.
„Gamtinės dujos, kurios yra pagrindinis šilumos kuras beveik visame regione, čia tik mes daug biokuro turime, tai jos pabrango beveik tris kartus nuo praėjusių metų. Kadangi biokuras yra alternatyvus kuras, mes galime deginti arba biokurą, arba gamtines dujas, tai, žinoma, kad alternatyva yra tokia brangi“, – aiškino Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius.
Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas turi siūlymų, kaip sumažinti kainas.
Vienas jų – į biokuro gamybą labiau įtraukti Valstybinių miškų urėdiją. Taip būtų galima mažiau priklausyti nuo kainų užsienio rinkose.
Kitas – apsvarstyti galimybę lengviau suteikti kompensacijas tiems, kurie turi santaupų.
„Kompensacijos gerai, bet jas reikia padaryti kažkaip labiau prieinamas žmonėms“, – pabrėžė V. Lukoševičius.
Dėl to keblumų gali iškilti tiems, kurie pasitraukė iš antrosios pensijų pakopos. Tačiau ministerija ramina, sako, kad viskas priklausys nuo šilumos sąnaudų ir orų.
„Trumpuoju laikotarpiu galimai gali kompensacijos dydis sumažėti. Arba, na, gal vienetai žmonių ir tuos tris mėnesius neturės teisės į kompensaciją, nes vertinamos tiek pajamos, tiek turtas“, – paaiškino S. Kulpina.
Tačiau įtampa dėl šildymo išlieka. Baiminamasi, kad šiais metais gali pasikartoti energetikos krizė, kokia buvo prieš ketverius metus. Šilumos tiekėjų asociacija sako, kad kainos artėja prie tuometinio lygio – gamtinės dujos jau brangesnės nei tada, o biokuro kaina taip pat sparčiai kyla.
(be temos)