Štai tarp vairuotojų ir mašinistų daug tokių, kuriems per 50. Lietuvos geležinkeliuose darbuotojų amžiaus vidurkis siekia 47 metus. Tačiau vyresni darbuotojai čia vairuoja ne tik traukinius.
„Turime, pavyzdžiui, vieną vyriausių mūsų darbuotojų, vyresnį nei 60 metų, kuris yra jaunesnysis IT specialistas. Tai tikrai ir į perkvalifikavimą žiūrime labai draugiškai“, – sakė LTG grupės žmonių ir kultūros vadovė Božena Petkonis-Šabalienė.
B. Petkonis-Šabalienė teigė, kad ypač vertina vyresnių darbuotojų patirtį ir lojalumą, mat dauguma pasilieka čia dirbti ne vienerius metus.
„Esame atviri tikrai bet kurio amžiaus darbuotojams, bet vėlgi labai daug pozicijų yra susijusios su tuo, kad reikia turėti patirties, ir tai yra labai specifinės žinios“, – aiškino B. Petkonis-Šabalienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Šiuo metu Lietuvoje 56,5 tūkst. 50-mečių ir vyresnių žmonių neturi darbo.
„Šioje amžiaus grupėje matome, palyginti su pernai, šiokį tokį pagerėjimą, tai yra 4 procentais mažiau darbo neturinčių“, – teigė Užimtumo tarnybos Komunikacijos skyriaus vadovė Rita Karavaitienė.
Tačiau kitur statistika prasta – bendras nedarbo lygis Lietuvoje siekia 8 procentus, o 50-mečių ir vyresnių žmonių – kone 10 procentų. Be to, susirasti darbą užtrunka gerokai ilgiau.
„Jeigu pasižiūrėtume į jaunesnę auditoriją iki 29 metų amžiaus, tai jų darbo paieška užtrunka maždaug keturis mėnesius. Vyresniųjų, 50 plius auditorijos, darbo paieška, kol susiranda darbą, įprastai užtrunka vidutiniškai aštuonis mėnesius“, – pasakojo R. Karavaitienė.
Tai reiškia, kad jaunystės kultas darbo rinkoje vis dar gajus. Be to, vyresniems žmonėms dažniau siūlomi valytojų, santechnikų, pardavėjų ar kiti žemesnės kvalifikacijos darbai.
„Nors ir praeina keli dešimtmečiai, bet vis dar jaučiame tą stereotipą, kad žmogus, kuris yra vyresnis nei 50 metų, kartais net ir jaunesnio amžiaus, sunkiai sugebės mokytis arba, na, sakykime, nežinos, kaip naudotis technologijomis“, – kalbėjo Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.
Darbdavių konfederacija sako, kad pasitaiko ir taip, jog jauni vadovai į savo komandą mieliau renkasi panašaus amžiaus žmones, su kuriais jiems būtų komfortiškiau dirbti.
„Yra žymiai lengviau ir paprasčiau dirbti su bendraamžiu, su galbūt panašių pažiūrų žmogumi. Na, tiesiog ta pati „chebrytė“. Jiems yra smagu, jiems yra gerai, jiems yra linksma. Jeigu nepasiseks rezultatai, na, tai ką, atsisveikins, nueis į kitą įmonę“, – kalbėjo iniciatyvos „brandU“ steigėja Snieguolė Matonienė.
Gyventojai sako, kad susirasti darbą po 50-ies tikrai sudėtinga. Jie kaltina darbdavius, kad šie nenori vyresnių darbuotojų.
„Daugiau patirties, bet į tai niekas nekreipia dėmesio, o žiūri į jauną žmogų, kurį gali pastumdyti. Seno žmogaus nepastumdysi, nepasakysi, kad, pavyzdžiui, eik į tą vietą“, – sakė moteris.
„Tai aišku, ką reiškia patirtis, mokėjimas bendrauti, mokėjimas dirbti, mokėjimas atlikti savo darbą, kaip pasakyti, sąžiningai, nežiūrint į telefoną“, – teigė pašnekovė.
„Nu, tai taip, taip, nenori jie tų vyresnių, bet paskui įsitikina, kad su vyresniais, ko gero, lengviau dirbti nei su jaunais“, – kalbėjo moteris.
Prognozuojama, jog situacija gali pasikeisti dėl demografinės krizės – trūks žmonių, o darbdaviai nebeturės prabangos rinktis pagal amžių.
Štai Danijoje jau matomas vyresnių darbuotojų proveržis. Ten darbdaviai nurodė, kad nuo 2013 metų jų pasitenkinimas vyresniais darbuotojais išaugo 30 procentų.
Lietuvoje vyresni žmonės skatinami imtis priemonių, kad darbdaviams būtų patrauklesni. Siūloma persikvalifikuoti arba mokytis naudotis dirbtiniu intelektu.
„Vyresnieji, 50 plius žmonės, neretai ir persikvalifikuoja į slaugytojus, į sveikatos priežiūros srities darbuotojus. Ir čia jiems yra lengviau įsidarbinti, nes paklausa didelė, pasirinkimo nėra“, – aiškino R. Karavaitienė.
Iniciatyvos „brandU“ steigėja atkreipė dėmesį, kad net ir įsivyravus dirbtiniam intelektui visada reikės šilto žmogaus.
„Tiesiog reikės šiaip bendrauti žmogiškai su žmogumi. Ne viskas užsidarys tiktai dirbtinio intelekto rėmuose“, – sakė S. Matonienė.
Ne viskas užsidarys tiktai dirbtinio intelekto rėmuose.
Taip pat siūloma domėtis įvairių sričių kursais.
„Yra daug nemokamų mokymų „YouTube“. Tiesiog domėkitės, nuolat žiūrėkite, klausykite, tobulinkite savo žinias ir taip bus lengviau atitikti dabar paklausių darbo vietų reikalavimus“, – patarė A. Maldutytė.
Užimtumo tarnyba skatina darbdavius įdarbinti vyresnius nei 50-ies žmones ir padeda mokėti jų atlyginimus. Tai reiškia, kad įmonės, pasamdžiusios vyresnį žmogų, iki šešių mėnesių gali atgauti 50 procentų jam sumokėto atlyginimo.
Pasinaudodamos tokiomis subsidijomis, įmonės šiemet įdarbino kiek daugiau nei tūkstantį žmonių.
(be temos)
(be temos)
(be temos)