Palyginti su tyrimu, atliktu prieš porą metų, grupuočių skaičius sumažėjo beveik šimtu. Tačiau šių metų statistika rodo, kad maždaug ¾ fiksuojamų organizuotų nusikaltėlių susivienijimų yra nauji.
Ekspertai pastebi – naujausi duomenys nebūtinai reiškia teisėsaugos darbo sėkmę. Veikiau tai tik signalizuoja, kokie lankstūs ir greitai prie besikeičiančių realijų prisitaikantys yra šie nusikaltėliai. O tą jiems leidžia daryti ir skaitmeninė erdvė bei šiuolaikinės technologijos.
Apie tai, kaip teisėsaugos struktūros užkardys naujųjų laikų organizuotą nusikalstamumą, su „Žinių radijo“ žurnaliste diskutavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Arūnas Maskoliūnas (toliau – A.M.) ir Mykolo Romerio universiteto profesorė, Lietuvos kriminalistų draugijos tarybos pirmininkė Žaneta Navickienė (toliau – Ž.N.).
– Pone Maskoliūnai, jei reikėtų palyginti situaciją prieš kelis dešimtmečius ir dabar, kaip keičiasi nusikaltėlių veikimas ir metodai?
– A.M.: Iš pradžių reikia suprasti, kas nesikeičia. Organizuotas nusikalstamumas visais laikais siekė uždirbti didelius pinigus iš vykdomų nusikaltimų. Tačiau jis vystosi kartu su technologijomis ir pasauliu. Atsiranda tendencijos daugiau bendrauti elektroninėje erdvėje, pokalbių programėlėse ar užsiimti kriptuota komunikacija. Nusikaltėliai mokosi naudotis naujausiomis inovacijomis.
Taip pat organizuotas nusikalstamumas stipriai plečia savo veiklos geografiją. Įstatymai nereikalingi, pakanka susitarimų. Nusikalstamumas itin plečiasi į kai kurias Pietų šalis. Tikslas yra išvengti teisėsaugos jurisdikcijos.
– Ar pareigūnai spėja pasivyti nusikaltėlius, kurie seka technologines naujoves?
– A.M.: Lietuvos teisėsaugos ir žvalgybos tarnybų rezultatai rodo, kad spėjame užkardyti didžiąją daugumą sunkių nusikaltimų, tokių kaip nužudymai ar hibridinės grėsmės. Deja, kartais reikia pripažinti, kad organizuotas nusikalstamumas vystosi ir auga šviesos greičiu, o mes turime judėti procedūrų ir procesų greičiu. Tai šiek tiek trukdo. Turime iššūkių, bet susitvarkome su jais.
– Kiek svarbus ir efektyvus yra tarptautinis bendradarbiavimas?
– A.M.: Šiandieninis organizuotas nusikalstamumas nebėra susiformavęs kiemo, miesto ar rajonų principu, kaip buvo 90-aisiais. Dabar viskas formuojasi tarptautinių ryšių principu. Kai kurios Lietuvos organizuotos grupuotės yra tapusios tarptautinių nusikalstamų tinklų dalimi. Turime iššūkių su elektronine erdve, kur išvis nėra jokių sienų. O kitas didelis iššūkis yra hibridika.
Organizuotą nusikalstamumą nuo hibridikos skiria paprasta takoskyra. Organizuoto nusikalstamumo grupė niekada nenugalės valstybės, o kai pereiname į hibridiką, šias veiklas organizuoja kitos valstybės, todėl kyla atitinkamos grėsmės.
Tarptautinio bendradarbiavimo terminas, siaučiant aukšto pavojingumo lygio grupuotei, yra keturi metai. Sakyčiau, kad tai yra trumpas laikotarpis atskleisti ir paruošti bylą. Neseniai turėjome spaudos pranešimą dėl vienos grupuotės, kuri pirmą nusikaltimą įvykdė 2015 m. O 2026 m. byla su grupuotės lyderiu yra perduota teismui. Tai yra nuoseklaus, tendencingo ir kryptingo tyrėjų darbo rezultatas, kuriuo reikia džiaugtis.
– Kokius nusikaltėlių pasaulio bruožus ir charakteristikas galima išskirti šiais laikais?
– Ž.N.: Šiuolaikinis nusikalstamumas transformavosi. Tiek mokslininkai, tiek praktikai sako, kad šiuolaikinės nusikalstamos veikos yra be ribų ir be sienų. Joms būdingas globalus mastas. Nusikalstamos veikos pradžia gali būti vienoje valstybėje, o pabaiga – kitoje. Taip pat šiuolaikinės nusikalstamos veikos persikėlė į elektroninę erdvę, nors nebūtų galima teigti, kad tradicinės nusikalstamos veikos išnyko. Veikiama įvairiais naujais būdais ir formomis. Galima įvardyti finansinį sukčiavimą, kuomet per įvairias platformas siekiama išvilioti banko prisijungimo duomenis. Elektroninėje erdvėje vykdomi ir kiti įvairūs nusikaltimai.
Šiuolaikinėms nusikalstamoms veikoms būdingas aukštas profesionalumas ir pasirengimo lygis. Jei vertintume pastarųjų metų atitinkamų tarptautinių teisėsaugos institucijų ataskaitas, pamatytume, kad atskleistos veikos buvo kruopščiai vykdomos keletą metų. Tiriant tarptautinį pareigūnų papirkinėjimo atvejį buvo nustatyta, kad nusikalstamos veikos vyko aštuonerius metus. Buvo įtraukti įvairūs tarpininkai, samdomos tarptautinės bendrovės, teisininkai ir IT specialistai. Tokiu būdu buvo maskuojami nusikaltimo pėdsakai ir sudaromas įspūdis, kad veikia tikros įmonės.
– Veikas ištirti ir užkardyti tampa vis sunkiau. Kaip pareigūnai prisitaiko prie to?
– Ž.N.: Taip. Galima pastebėti technologinį paradoksą, kai technologijos pasitarnauja dvejopai. Turime technologinį proveržį, kuris padeda teisėsaugai tirti nusikalstamas veikas, bet tas pačias technologijas naudoja ir priešiškų kėslų turintys asmenys. Galima sakyti, kad visą laiką vyksta tam tikros lenktynės.
Teisėsauga turi pačių įvairiausių būdų spręsti šias problemas. Steigiami specializuoti padaliniai, kurie dirba su tokio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. E-patrulis elektroninėje erdvėje stebi nusikalstamas veikas, kurios nėra tokios sudėtingos, bet ne ką mažiau grėsmingos. O specializuoti padaliniai dirba su sudėtingesniais nusikalstamais atvejais. Taip pat noriu išskirti tarptautinį teisėsaugos bendradarbiavimą, kai nepakanka nacionalinių pajėgų. Kartais turi įstoti Europolo arba Interpolo pajėgos. Yra kuriamos jungtinės tyrimo grupės, turinčios specialius reglamentus.
– Kaip akademija gali padėti pareigūnams prisitaikyti prie naujų iššūkių?
– Ž.N.: Svarbu paminėti, kad nėra vieno ginklo ar recepto. Šiuolaikiniame kontekste, kuomet nusikalstamos veikos sudėtingėja, yra būtinos kompleksinės priemonės. Viena iš jų yra nusikalstamų veikų tyrimo metodikų atnaujinimas. Nors tradicinis tyrimo rėmas turėtų išlikti, labai svarbu sekti naujausias pasaulines tendencijas, teismų praktiką ir įrodymų vertinimą. Teisėsauga gali padėti akademikams keistis informacija apie tai, kokie nusikalstamų veikų būdai ir metodai buvo atskleisti. Tuomet tyrimo metodikos bus aktualesnės, realesnės ir labiau pasitarnaus praktikams.
Kita vertus, svarbus ir pačios visuomenės sąmoningumas. Svarbu ne tik ugdyti jaunąją kartą ir ruošti būsimus pareigūnus, susipažinusius su nusikalstamų veikų tendencijomis bei tyrimų būdais. Reikia pažvelgti plačiau ir vykdyti šviečiamąją veiklą. Pastaraisiais metais matomas visuomenės sąmoningumo padidėjimas. Ji yra aktyvi, įsitraukusi ir atlieka kriminalistų padėjėjos vaidmenį. Visuomenės nariai ne kartą pastebėjo ir atskleidė nusikalstamą veiklą, užfiksavo pėdsakus ar net sulaikė įtariamąjį.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
(be temos)