Kaip matyti redakcijai atsiųstame vaizdo įraše, naktį dangų nušviečia ryškus šviesos blyksnis, kuris vėliau pamažu sumažėja.
Filmavęs žmogus iš nuostabos ar išgąsčio kelis kartus garsiai įkvepia.
Skaitytojo vaizdo įrašas.
Tai ne vienintelis įrašas, kurį užfiksavo tautiečiai. Kaip skelbta, socialiniuose tinkluose plinta ir garso įrašas.
„Tikėtinas bepiločio orlaivio garsas. Kameros užfiksavo garsą Trakų rajone, Bražuolės kaime“, – feisbuke skelbė Elektrėnų tarybos narys Tomas Maleckis.
T. Maleckio garso įrašas.
Gyventojai dalijasi įspūdžiais apie naktį numuštą droną: galvojau, kad kokie du lėktuvai susidūrė
Kaišiadorių rajone ties Pratkūnų kaimu NATO naikintuvui antradienio naktį numušus į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusi droną, kai kurie šalia esančio Kruonio miestelio gyventojai pasakoja girdėję nugriaudėjusį sprogimą. Dalis jų sako, kad jaučiasi labai išsigandę, kiti tvirtina, jog nėra ko bijoti.
Pirminiais duomenimis, dronas naktį buvo numuštas atokiau nuo artimiausios gyvenvietės. Nors dalį gyventojų, tikėtina, sprogimas privertė pašokti iš miego, atmosfera Kruonio miestelio centre ūkanotą antradienio rytą rami – gatvėmis su kuprinėmis žingsniuoja vaikai, vietiniai vyksta į parduotuvę apsipirkti, keliu praūžia vienas kitas automobilis.
Vis tik į Pratkūnų kaimo teritoriją, kur šiuo metu įvestas planas „Skydas“ ir dirba tarnybos, pašaliniams patekti negalima – už maždaug 3 kilometrų nuo šios gyvenvietės atvažiuojančiuosius pasitinka kelią užtvėrę policijos ir karo policijos ekipažai.
Kazys: dar taip gyvenime niekad nebuvau išsigandęs
Senjoras Kazys, gyvenantis apie 2,5–3 kilometrus nuo incidento vietos, teigė matęs, kaip naktį pakilęs NATO naikintuvas numušė droną.
„Per miegą girdžiu, kad kažkas, (...) matyt, praskrido tas naikintuvas, kuris jį (droną – ELTA) vijosi. Labai žiauru, toks garsas buvo, kad net namas sudrebėjo. Sakau, kažkas čia jau pasidarė. Išbėgau į antrą aukštą, link balkono, tik balkono duris prasivėriau ir ten, prieky, mano akyse – smūgis. Bet toks smūgis sprogo, matau, kaip krenta“, – žurnalistams pasakojo senjoras.
Labai žiauru, toks garsas buvo, kad net namas sudrebėjo.
„Tai yra baisus dalykas. Kaip karo stovis, žiauru buvo. Aš galvojau, kad kokie du lėktuvai susidūrė – toks jausmas, kad... Sakau, neišpasakosi – reikia pamatyti pačiam“, – pridūrė Kazys.
Vyriškis teigė, jog NATO naikintuvui numušus droną susidūrimo vietoje buvo juntamas stiprus parako kvapas.
„O parako kvapas… Pamatytumėte, pajaustumėte...“, – pasakojo jis.
„Žiauriai išsigandau, dar taip gyvenime niekad nebuvau išsigandęs“, – pridūrė senjoras.
Vyriškis tvirtino, jog pranešimą apie skelbiamą oro pavojų gavęs praėjus 5 minutėms po incidento.
„Kas čia jums lėks – po 5 minučių tik gavau pranešimą, kad oro pavojus. Viskas jau čia susprogo, aš jau atėjau, atsisėdau (...). Dar po 5 minučių pranešė, kad jau atšauktas pavojus“, – dėstė jis.
„Ir paskui aš jau atėjau į kambarį, girdžiu, kad jau skraido karinis malūnsparnis su prožektoriumi galingu, šviečia į žemę ir ieško. Jis skrido link elektrinės (Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė – ELTA). Aš vėl skambinu 112, sakau, kad jeigu galite, praneškite tam malūnsparniui, kad jis be reikalo skraido (...), sakau, tegul skrenda link Anglininkų kaimo – kaip tik ten jį ir numušė“, – teigė Kazys.
Marytė: o ko čia bijoti?
Tuo metu senjorė Marytė, gyvenanti, kaip teigė, Kruonio miestelio centre, naktį girdėtą garsą apibūdino kaip duslų. Vis tik moteris pabrėžė, kad nėra čia ko išsigąsti.
„Suūžė, paskui girdisi tik tas lėktuvas, priskrido – pūpt, toks duslus bildesys. Ir viskas, tuo ir baigėsi“, – žurnalistams pasakojo moteris.
„Na, langai nedrebėjo – užesys toks buvo, kaip pasakyti, ne toks, kaip lėktuvo“, – pridūrė ji.
Moteris tvirtino supratusi, jog tai, tikėtina, dronas. Vis tik, kaip tvirtino, girdėtas smūgis jos neišgąsdino.
„Susipratau, nes čia jau ne pirmas kartas“, – teigė Marytė
„O ko čia išsigąsti? Ko? Jau aš atgyvenau savo“, – pridūrė ji.
Irena: nelabai saugiai po tokių įvykių jautiesi
Į vietinę maisto prekių parduotuvę antradienio rytą atvykusi Irena tikino, kad sprogimą išgirdo po vidurnakčio. Garsas, anot jos, privertė jaustis nejaukiai.
„Girdėjau. Negaliu atsakyti, ar pirmiau buvo pranešimas (apie oro pavojų – ELTA), ar sprogimas. Man atrodo, kad pirmiau sprogimas“, – Eltai pasakojo moteris.
„Nejaukiai, labai nejaukiai. Nelabai saugiai po tokių įvykių jautiesi. Aišku, pagalvoji kas kartą, kad čia šneka, šneka... Čia ta elektrinė yra, žinote. Šiaip nelabai saugiai“, – teigė Irena.
„Gerai, svarbu numušė ir niekas nenukentėjo“, – tvirtino moteris.
„Reikia pasitikėti tarnybomis, o kuo gi daugiau pasitikėti“, – pridūrė ji.
Seniūnas: kol kas ramu
Kruonio seniūnas Andrius Slavinskas tikino vidurnaktį „kažką girdėjęs“, tačiau į situaciją reaguoja ramiai – iš gyventojų pagalbos pranešimų tvirtino nesulaukęs.
„Šiaip iš gyventojų, kad kažkam reikėtų pagalbos ir panašiai, nesulaukėme. Daugiau visi vis pasišnekame, bet vis viena laukiame tarnybų atsakymų“, – Eltai sakė A. Slavinskas
„Kol kas ramu, gal, sakykime, prieš naktį neramiau – vis vien nekasdienis įvykis, kažką juk pažadino, nėra taip lengva po to užmigti“, – pabrėžė vyras.
Nuo ankstaus ryto kelias ties Darsūniškio ir Anglininkų kelio ženklu, esančio netoli Kruonio miestelio, užtvertas – nei gyventojams, nei žurnalistams toliau pravažiuoti neleidžiama. Čia pasikeisdami budi policijos ir karo policijos ekipažai. Seniūnas teigė, kad šiuo maršrutu kursuoja vietos autobusas, tad vyks „į vietą pasižiūrėti“.
„Vyksime į vietą pasižiūrėti, ar jie atidarys kelią, nes ten apie 14.30 val. turėtų autobusas važiuoti“, – nurodė vyras.
„Aš jų klausiau, bet jie nieko negali atsakyti. Tada žinotume, ar žmonėms leisti (važiuoti – ELTA), ar neleisti“, – pridūrė A. Slavinskas.
Kaišiadorių rajono savivaldybės meras feisbuke priminė tai, kas svarbiausia.
„Svarbiausia žinia mūsų rajono gyventojams – grėsmė neutralizuota ir šiuo metu pavojaus gyventojams nėra. Prašau gyventojų nevykti į įvykio vietą ir netrukdyti tarnybų darbui. Gavus oficialų perspėjimą į telefoną, svarbu atidžiai perskaityti visą pranešimą, sekti oficialią informaciją ir vykdyti pateiktus nurodymus“, – teigė Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna.
Primename, kad antradienio naktį iš Baltarusijos į Lietuvą įskridusį droną Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, numušė Šiauliuose dislokuoti Italijos naikintuvai.
Bepiločiui skrendant per Lietuvos teritoriją, Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojams buvo išsiųsti perspėjimo pranešimai apie tikėtiną oro pavojų.
Pasak jo, nuo tada, kai skraidantis objektas pamatomas radarais, iki perspėjimo pranešimų išsiuntimo gyventojams praeina laiko, nes sprendimas tai padaryti yra paremtas tam tikrais kriterijais.
„Čia minučių klausimas. Ar gyventojas pastebėjo, ar kariuomenė pastebėjo pirma, čia nėra esminis dalykas“, – kalbėjo D. Matulionis.
Kaip jau skelbta, Lietuvos kariuomenė paviešino vaizdo įrašą iš numušto bepiločio orlaivio nuolaužų radimo vietos.
„Blue/Yellow“ patarimai, kaip elgtis drono ar oro atakos atveju
Ukrainos kovą remiantis fondas „Blue/Yellow“, reaguodamas į dažnėjančias grėsmes danguje, parengė rekomendacijas Lietuvos visuomenei. Šios civilinės saugos gairės paruoštos remiantis realia Ukrainos karo zonos patirtimi ir yra pritaikytos Lietuvos gyventojų pasiruošimui, rašoma pranešime spaudai.
„Ukrainos patirtis rodo, kad prasidėjus atakai laiko galvoti nebelieka – veikia tik iš anksto išlavinti instinktai ir aiškus planas. Šios rekomendacijos nėra teorinės. Mes remiamės realia ukrainiečių praktika, kuri kasdien gelbsti gyvybes fronto linijose ir miestuose. Žinojimas, kaip elgtis drono ar raketos pavojaus atveju, šiandien yra tokia pat civilinės saugos higiena, kaip ir baziniai pirmosios pagalbos įgūdžiai“, – pabrėžė „Blue/Yellow“ bendraįkūrėjas Jonas Ohmanas.
Pasak jo, kalbėti apie pasirengimą nereiškia kelti paniką – priešingai, aiškus veiksmų planas padeda jos išvengt: „Svarbu suprasti, kad šios rekomendacijos nereiškia pakitusios Lietuvos saugumo situacijos. Rusija visada kėlė grėsmę laisvajam pasauliui, todėl budrumas yra mūsų kasdienybė. Mūsų tikslas nėra sėti paniką – atvirkščiai, norime padėti žmonėms jaustis tvirčiau, suteikdami aiškių žinių, ką tiksliai reikėtų daryti ir kaip apsaugoti save bei artimuosius iškilus realiam pavojui.“
Svarbiausi namų darbai iki pavojaus signalo:
Identifikuokite slėptuves: iš anksto raskite pagrindinę ir atsarginę slėptuves netoli savo gyvenamosios vietos. Nueikite į jas pėsčiomis kelis kartus, kad maršrutą aiškiai žinotumėte net ir tamsiuoju paros metu.
Šeimos instruktažas: susitarkite, kur slepiatės, kaip susisiekiate ir kas pasirūpina vaikais ar kitais artimaisiais, kurie savimi pasirūpinti negali. Vaikams būtina pabrėžti, kad prasidėjus pavojui draudžiama bėgti iš namų ar mokyklos be suaugusiųjų leidimo.
Išankstinis pasirengimas: patartina baigti pirmosios pagalbos kursus ir išmokti naudotis turniketais. Taip pat rekomenduojama telefone iš anksto įsidiegti oficialias nacionalines perspėjimo programėles.
„Nerimo kuprinė“: pasiruošimui verta susidėti ir netoli išėjimo saugoti kuprinę su būtiniausiais daiktais. Jų sąrašą atskirame leidinyje yra skelbusi Vilniaus miesto savivaldybė, kartu su „Blue/Yellow“ parengtais patarimais.
Ką daryti išgirdus pavojaus signalą
Esant namuose: neikite į balkoną ir nestovėkite prie langų. Pasiimkite kuprinę bei telefoną ir nesinaudodami liftu eikite į slėptuvę. Esant viršutiniuose pastato aukštuose patartina laiptais nusileisti kuo žemiau (jei tai galima padaryti neišeinant į lauką ir negaištant laiko). Jei slėptuvės pasiekti nespėjate ar nusileisti neįmanoma, vadovaukitės „dviejų sienų taisykle“ (tarp jūsų ir lauko turi būti bent dvi tvirtos sienos, pvz., vidinis koridorius ar vonios kambarys).
Esant automobilyje: jei pavojus užklumpa važiuojant, nelaikykite transporto priemonės saugia priedanga. Jei galima saugiai sustoti ir netoliese yra tinkama vieta laukti kol oro pavojus baigsis, palikite automobilį ir judėkite į ją. Sustoję nesibūriuokite prie automobilio.
Esant lauke: nebėkite namo, jei slėptuvė yra arčiau. Ieškokite artimiausios priedangos. Nesislėpkite prie stiklinių pastatų fasadų, autobusų stotelėse ar po automobiliais.
Restorane, parduotuvėje ar kitose viešose patalpose: netęskite vakarienės ar apsipirkimo žodžiais: „Palaukime ir pamatysime.“ Nedelsiant paklauskite personalo, kur yra artimiausia slėptuvė, ir eikite ten.
Sprogimo metu: jei ataka prasideda jums esant atviroje erdvėje, nedelsdami atsigulkite ant žemės, užsidenkite galvą rankomis ir atverkite burną (tai išlygina slėgį ir apsaugo ausų būgnelius nuo plyšimo).
Griežti draudimai atakos metu ar pastebėjus droną
Nefilmuokite: griežtai draudžiama fotografuoti, filmuoti ar viešinti oro gynybos sistemų veikimą bei smūgių vietas. Tai gali padėti priešui pakoreguoti ugnį.
Nesibūriuokite: pavojaus metu nesirinkite į žmonių ar automobilių grupes ir nestovėkite prie vietos, į kurią buvo smogta. Jei įvyko sprogimas, atsitraukite į saugią vietą ir negrįžkite vien iš smalsumo.
Nelieskite ir nesiartinkite prie nukritusio drono: aptikus dronų ar raketų nuolaužas, jų nelieskite – jose gali būti nesprogusių elementų ar toksiškų medžiagų.
Nesmalsaukite: jei išgirdote sprogimus, neikite pažiūrėti, kas nutiko. Neatidarykite lango, neikite į balkoną.
Nepalikite slėptuvės anksčiau laiko: iš slėptuvės išeikite tik gavę oficialų pranešimą, kad pavojus atšauktas. Tyla nereiškia pavojaus pabaigos.
Psichologinis stabilumas ir pagalba kitiems
Jei jums kyla panika: sustokite, atsisėskite (ant kėdės ar žemės) ir kvėpuokite lėčiau. Nebandykite labai giliai įkvėpti, nes tai gali sukelti galvos svaigimą. Lėtai įkvėpkite per 4 sekundes, iškvėpkite per 6 sekundes (kartokite 1–2 minutes). Taikykite įžeminimo techniką: apsidairykite ir garsiai įvardykite 5 matomus, 4 liečiamus, 3 girdimus dalykus, 2 užuodžiamus kvapus ir 1 skonį.
Jei panikuoja greta esantis asmuo: nepalikite panikuojančio žmogaus vieno. Atsisėskite šalia ir padėkite jam sutelkti dėmesį į jūsų balsą bei kvėpavimą. Nesakykite „nusiramink“ ar „liaukis panikavęs“ – tai nepadeda. Sakykite: „Su manimi esi saugus“, „pakvėpuokime kartu“. Suteikite žmogui kontrolės jausmą klausdami: „Ar norėtum atsisėsti čia?“, „Ar norėtum vandens?“. Fizinį kontaktą siūlykite tik įsitikinę, kad žmogui tai patogu. Jums nereikia priversti baimės išnykti, tereikia padėti žmogui ištverti kitas kelias minutes.
Kada kviesti medikus? Panikos priepuolis sukelia fizinius simptomus (drebulį, dusulį, krūtinės spaudimą). Tačiau nepriskirkite visų sunkių simptomų vien panikai. Jei simptomai neįprasti, labai sunkūs, žmogus praranda sąmonę, jaučia stiprų krūtinės skausmą arba turi rimtų kvėpavimo problemų – nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos.
Kaip rašoma pranešime, svarbiausia – išgirdus sireną nereikia panikuoti. Tiesiog žinokite rutiną: pasiimkite krepšį, eikite į slėptuvę ir laukite. Slėptuvėje neužblokuokite įėjimų ir išėjimų, netriukšmaukite, nerūkykite, nenaudokite ugnies ir nelieskite slėptuvės įrangos. Netrukdykite kitiems ir padėkite vaikams, pagyvenusiems bei tiems, kuriems reikia pagalbos.
(be temos)