Faktorių – ne vienas
Vos prieš kelerius metus elektromobilio pirkimas Lietuvoje dažnai reiškė didelę priemoką už elektrinę pavarą, ribotą modelių pasirinkimą ir retą viešojo įkrovimo infrastruktūrą.
Šiandien situacija gerokai pasikeitusi – naujų elektromobilių pasiūla išsiplėtė, sparčiai plečiasi ir viešojo įkrovimo tinklas. Naudotų elektromobilių rinką pasiekė ankstesnė dvejų–ketverių metų senumo modelių banga, tampanti įperkama kur kas didesniam vairuotojų ratui.
Pridėjus pastaraisiais mėnesiais smarkiai šuoliuojančias tradicinių degalų kainas (dyzelinas perkopė 2,20 euro už 1 l ribą, o benzinas pasiekė 2 eurus), tampa akivaizdu, kad situacija šiais metais keičiasi ekologiškesnio transporto naudai.
Vien praėjusį mėnesį Lietuvoje buvo įregistruota 2,3 tūkst. lengvųjų elektrinių automobilių – net 56,7 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2025-aisiais. Tiesa, anot LEA, tarp naujai įregistruotų transporto priemonių dominuoja ne grynieji elektromobiliai, o įkraunamieji hibridai.
Per šių metų rugpjūtį įregistruoti ir 57 lengvieji krovininiai elektromobiliai. Rugsėjo 1-osios duomenimis, Lietuvos kelių transporto priemonių parko registre iš viso yra 1,2 tūkst. krovininių lengvųjų elektromobilių (N1 kategorija).
Graibsto paramą
Didžiuliu postūmiu tapo prieš daugiau nei mėnesį Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas naujas finansavimo etapas elektromobiliams įsigyti.
Gyventojams skirtas krepšelis siekia 12,8 mln. eurų, o dar 8 mln. eurų numatyti juridiniams asmenims. Jau per pirmąsias kelias dienas buvo pateikta paraiškų už daugiau nei 6,4 mln. eurų.
Pasak portalo autoplius.lt ekspertų, ši paramos sistema ypač palanki dviem potencialių pirkėjų grupėms: ieškantiems nebrangaus naujo M1 klasės miesto elektromobilio, ir tiems, kurie renkasi dvejų–ketverių metų senumo naudotą elektromobilį su didesne baterija.
Fiziniams asmenims už naują grynąjį elektromobilį skiriama 5 tūkst. eurų kompensacija, o už naudotą – 2,5 tūkst. eurų. Svarbiausia sąlyga – automobilis turi būti varomas tik elektra. Įkraunami hibridai, net jei kasdien mieste gali nuvažiuoti 100 km vien elektra, šios paramos negauna.
12,8 mln. – tiek eurų bus išdalyta gyventojams kaip kompensacija įsigyjant elektromobilį.
Griežti apribojimai
Nauju laikomas elektromobilis, nuo kurio pirmosios registracijos praėjo ne daugiau kaip šeši mėnesiai. Naudoto automobilio atveju nuo pirmosios registracijos negali būti praėję daugiau kaip ketveri metai.
Dar viena svarbi detalė – tas pats automobilis pagal VIN numerį gali būti kompensuojamas tik vieną kartą. Todėl perkant naudotą elektromobilį pirkėjui verta iš anksto įsitikinti, kad už jį anksčiau nebuvo išmokėta tokia kompensacija. Gavus paramą, automobilio negalima be APVA sutikimo parduoti ar kitaip perleisti kitam asmeniui mažiausiai dvejus metus nuo kompensacijos sumokėjimo.
Taip pat svarbu žinoti, kad fiziniam asmeniui skirta kompensacija nėra skirta automobiliui, kuris bus naudojamas ūkinei ar komercinei veiklai.
Pasirinkimo netrūksta
Portalo autoplius.lt teigimu, didžiausias paramos efektas pastebimas pigesnių naujų elektromobilių segmente.
Lietuvoje jau yra naujų modelių, kurių oficiali kaina prasideda maždaug nuo 18–25 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, oficialiai skelbiama, kad „Dacia Spring“ kaina prasideda nuo 17 390 eurų, BYD „Dolphin Surf“ – nuo 24 490 eurų, „Renault 5 E-Tech Electric“ – nuo 24 990 eurų, o „Hyundai Inster“ – maždaug nuo 26 tūkst. eurų.
Jei konkretus automobilis ir pirkėjas atitinka visas APVA sąlygas, 5 tūkst. eurų kompensacija reiškia, kad minėtiems modeliams reali pirkėjo finansinė našta po kompensacijos gali sumažėti iki maždaug 12,5–21 tūkst. eurų.
Tokiame kainų rėžyje elektromobilis jau pradeda tiesiogiai konkuruoti ne tik su naujais hibridais, bet ir su įprastais benzininiais B segmento ir mažesniais C segmento automobiliais.
Tiesa, paramos nereikėtų vertinti kaip automatiškai taikomos nuolaidos salone – pirkėjas pirmiausia turi įsigyti ir įregistruoti automobilį, o tik tada pateikti prašymą kompensacijai.
Tinka ir „Tesla“
Ne mažiau įdomi situacija susiklostė ir naudotų automobilių rinkoje. Už tinkamą iki ketverių metų senumo elektromobilį galima susigrąžinti 2,5 tūkst. eurų. Jeigu automobilis kainuoja 15–20 tūkst. eurų, tokia kompensacija sudaro labai reikšmingą jo kainos dalį.
Šiuo metu ieškant paramos reikalavimus atitinkančio naudoto automobilio racionaliausia dairytis į 2022 m. ir naujesnius modelius. Tarp dėmesio vertų pasirinkimų galima išskirti „Tesla Model 3“, „Volkswagen ID.3“, „Hyundai Kona Electric“, „Kia e-Niro“ arba naujesnį „Niro EV“, taip pat mažesnius „Peugeot e-208“ ir „Opel Corsa-e“.
Šie modeliai jau nėra iš vadinamosios pirmosios elektromobilių kartos, kurie pasižymėdavo labai mažomis baterijomis ir ribota greitojo įkrovimo galimybe. Dalis jų jau gali pasiūlyti 50–70 kWh ar panašios talpos baterijas, pakankamą nuvažiuojamą atstumą ir šiandieniam naudojimui priimtiną greitojo įkrovimo spartą.
Verta atlikti baterijos diagnostiką, išbandyti greitojo įkrovimo stotelėje ir įsitikinti, kad veikia baterijos šildymo ar temperatūros valdymo funkcijos.
Kaip rinktis naudotą?
Naudotas elektromobilis daug kam asocijuojasi su galimomis problemomis dėl susidėvėjusios baterijos. Tokiu atveju pirkėjas turėtų paprašyti ne tik serviso istorijos, bet ir informacijos apie aukštos įtampos baterijos būklę.
Vien prietaisų skydelyje rodomas likęs nuvažiuojamas atstumas nėra pakankamas rodiklis – jį stipriai keičia ankstesnio vairuotojo važiavimo stilius, oro temperatūra ir paskutinių kelionių pobūdis.
Jeigu įmanoma, verta atlikti baterijos diagnostiką ir patikrinti jos būklę, išbandyti automobilį greitojo įkrovimo stotelėje ir įsitikinti, kad veikia baterijos pašildymo ar temperatūros valdymo funkcijos. Taip pat reikėtų pasitikrinti, kiek laiko ir kilometrų liko iki aukštos įtampos baterijos garantijos pabaigos.
Įkrovimo architektūra
Anot ekspertų, svarbi ir vadinamoji įkrovimo architektūra. Mieste naudojamam antram šeimos automobiliui 50 kW greitasis įkrovimas gali būti visiškai pakankamas, tačiau dažnai keliaujant magistralėmis verta ieškoti modelio, kuris gali priimti bent 100–150 kW galią.
Greitesnis krovimas ilgoje kelionėje gali būti svarbesnis už keliolika ar keliasdešimt papildomų kilometrų oficialaus WLTP nuotolio.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į šilumos siurblį ir baterijos temperatūros valdymą. Lietuvos klimato sąlygomis šie dalykai turi tiesioginės įtakos sąnaudoms žiemos laikotarpiu, taip pat įkrovimo greičiui ir kasdieniam patogumui.
Elektromobilio ekonomika
Elektromobilio ekonomika labiausiai priklauso nuo to, kur jis bus kraunamas. Didžiausią finansinį pranašumą gauna vairuotojai, turintys galimybę automobilį krauti namuose arba darbe.
Tokiu atveju 1 km energijos kaina paprastai yra gerokai mažesnė nei važiuojant benzinu ar dyzelinu.
Tačiau žmogui, gyvenančiam daugiabutyje be nuolatinės įkrovimo vietos ir beveik visada besinaudojančiam tik viešomis greitojo įkrovimo stotelėmis, skaičiavimas gali būti visai kitoks. Lygiai taip pat šimtus kilometrų greitkeliais kasdien įveikiančiam vairuotojui elektrinis automobilis nebūtinai bus patogiausias pasirinkimas.
Todėl paramą reikėtų vertinti kaip galimybę sumažinti automobilio įsigijimo kainą, bet ne kaip vienintelę priežastį jį pirkti. Pirkėjas pirmiausia turėtų atsakyti ne į klausimą, kokį elektromobilį gali įpirkti, o kaip jį naudos. Jei per dieną nuvažiuojama 50–100 km, automobilį galima krauti namuose, o ilgesnės kelionės sudaro mažą bendros ridos dalį, elektromobilis gali tapti labai racionaliu pasirinkimu. 5 tūkst. eurų dydžio valstybės kompensacija šį kainų skirtumą dar labiau sumažina.
Naujuoju finansavimo etapu nebuvo pamirštas ir verslas. Juridiniams asmenims skirtas 8 mln. eurų krepšelis. Privačios įmonės už naują elektromobilį gali gauti 4 tūkst. eurų, o už naudotą, iki ketverių metų senumo elektromobilį – 2 tūkst. eurų kompensaciją.
Įmonėms parama gali būti taikoma transporto priemonėms, kurios įregistruotos arba kurių valdymas perimtas ne anksčiau kaip 2025 m. gruodžio 1 d. Viešojo sektoriaus įstaigoms taikomos 5 tūkst. eurų kompensacijos už naują ir 2,5 tūkst. eurų už naudotą elektromobilį.
Kaip gauti kompensaciją?
Pati paraiškos kompensacijai procedūra – gana paprasta. Gyventojas pirmiausia turi įsigyti ir savo vardu įregistruoti tinkamą elektromobilį arba tapti jo valdytoju finansinio lizingo atveju.
Tuomet APVIS sistemoje pateikiamas prašymas, nurodomi kontaktiniai duomenys, banko sąskaita ir automobilio VIN numeris. Didžioji dalis informacijos automatiškai patikrinama „Regitros“ ir kitų institucijų registruose.
APVA nurodo, kad kompensacinė išmoka pareiškėjui išmokama per 60 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo. Iš anksto rezervuoti kompensacijos automobiliui, kuris dar tik užsakytas ar gaminamas, negalima, todėl planuojantiems pirkinį verta sekti likusį kvietimo biudžetą APVIS sistemoje.
(be temos)
(be temos)