„Tikrai nemanau, kad vien vadovo pasikeitimas keičia situaciją. Manau, kad visa korporacinė kultūra turi keistis „Ignitis“ bendrovėje, kad tokie dalykai netaptų vieno asmens arba vieno, šiuo atveju pavadinkime, atpirkimo ožio suradimu – kad vis dėlto iš šitos krizės arba iš šitos audros mes padarytume išvadas, skirtingai negu 2024 metais“, – žurnalistams Šventojoje penktadienį sakė G. Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, po 2024 metais šalyje siautusios audros nuostoliai taip pat buvo dideli, kalbėta, kad ateičiai bus pasiruošta, tačiau taip nenutiko: „Sakėme, kad padarysime kitaip, bet niekas nepasikeitė.“
G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad ESO akcininkė „Ignitis grupė“ turi imtis papildomų pasirengimo stichijoms priemonių: „Blogiausia, kas galėtų atsitikti – galva nuriedėjo ir mes toliau gyvename iki kitos audros ir kuomet ištiks kita audra, bus lygiai tas pats. Ne, negali būti lygiai tas pats.“
Pasak jo, ruošiantis stichijoms būtina tiesti elektros kabelius po žeme, apsirūpinti generatorių rezervu, užtikrinti papildomus ESO specialistų pajėgumus.
„Pamokos labai konkrečios: juodu ant balto ant popieriaus surašytos, svarbiausia jas įgyvendinti ir tai tikrai nekainuoja kažkokius milžiniškus pinigus“, – aiškino G. Nausėda.
Kaip rašė BNS, ESO valdyba ketvirtadienį patenkino R. Radvilos prašymą atleisti jį iš bendrovės direktoriaus pareigų nuo rugsėjo 30 dienos.
R. Radvila feisbuke ketvirtadienį rašė besitikintis, kad jo pasitraukimas „netaps patogiu tašku sakinyje, po kurio galima užversti puslapį“ bei nebesiruošti ateities audroms.
„Ignitis grupė“ BNS praėjusią savaitę teigė, kad jos netenkina elektros atjungimų mastai, todėl ESO turės „radikaliai“ didinti tinklo atstatymo spartą ir tam skirtų resursų apimtis. Be to, grupė inicijavo vidinį ESO auditą.
Grupės vadovas Darius Maikštėnas yra sakęs, kad grupė kasmet vis daugiau investuoja į ESO tinklą, o 2024 metais įmonės dešimtmečio investicijų planą padidino vienu milijardu eurų – iki 3,5 mlrd. eurų.
D. Maikštėnas Seimo nariams šią savaitę aiškino, jog norint ateityje pasiruošti tokio masto stichijai reikės priimti naujus politinius sprendimus.
BNS rašė, kad po rugpjūčio 22 dienos audros elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų. ESO teigimu, paskutiniams 50 vartotojų energija bus atkurta iki penktadienio pietų.
R. Radvila ESO pradėjo vadovauti 2022 metų lapkričio 24 dieną, jo kadencija turėjo baigtis 2027-ųjų lapkritį.
Nausėda dėl degalų akcizo sumažinimo: tik kritiniu atveju
Degalų akcizo lengvatą reikėtų taikyti tik tuomet, jei kuro kainų situacija taptų kritinė, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Tačiau, anot jo, tai valstybei kainuotų labai brangiai, todėl reikia politiškai apsispręsti, kuriuo keliu eiti.
Bet supraskime, kad visa tai kainuoja (...), vienu metu ir mažinti mokesčius, ir didinti išlaidas dažniausiai baigiasi tuo, kad valstybės biudžeto deficitas tampa milžiniškas, o skolos aptarnavimo išlaidos kainuoja milijardus.
„Šiandien turime labai aiškiai apsispręsti, kadangi degalų akcizo sumažinimas, be abejonės, lemtų ženklius biudžeto pajamų netekimus. Galime tą daryti, privalome tą daryti, jei tikrai situacija taps tokia kritinė, kad matysime, kad tai yra vienintelis likęs žingsnis“, – penktadienį Šventojoje žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Bet supraskime, kad visa tai kainuoja, ir šiuo metu, kai kalbame apie tai, kokius galėtume pasiūlyti finansinės paramos paketus šeimoms, lengvatas vaikus gimdančioms šeimoms, kitus karinius dalykus, saugumo dalykus, vienu metu ir mažinti mokesčius, ir didinti išlaidas dažniausiai baigiasi tuo, kad valstybės biudžeto deficitas tampa milžiniškas, o skolos aptarnavimo išlaidos kainuoja milijardus“, – aiškino šalies vadovas.
Pasak prezidento, reikia „labai aiškiai politiškai apsispręsti ir pasirinkti kelią“.
Kaip rašė BNS, premjeras Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį teigė, kad šiuo metu svarstoma, ar valstybė gali sau leisti lėtinti nuo kitų metų suplanuotą akcizų didinimą atsižvelgiant į valstybės įsipareigojimus, pavyzdžiui, gynybai ar gimstamumo paskatoms.
G. Nausėdos teigimu, Lietuva privalo padėti šalies verslui.
„Mes registruojame, mano akimis žiūrint, labai svarbią įstatymo nuostatą dėl galimo elektros energijos kainos kredito didesnėms pramonės įmonėms, kurios ir patiria didžiulę konkurenciją šiandien tarptautinėje rinkoje, kad jos galėtų pasinaudoti beveik iki trečdalio sumažinta elektros energijos kaina ir atiduoti tą kainos kreditą vėlesniu laikotarpiu, kuomet situacija bus palankesnė“, – Šventojoje sakė prezidentas.
Jis kalbėjo apie įstatymo pataisas, kuriomis daug energijos vartojančioms įmonėms būtų leidžiama už ją mokėti mažiau, o skolą grąžinti vėliau, kai Lietuva visa elektra gebės apsirūpinti pati. Projektu 2027–2031 metams siūloma apie 25 proc. sumažinti infrastruktūros dedamąją energijai imliam verslui.
Be to, pasak G. Nausėdos, siūlomas ir įstatymo projektas dėl maksimalių degalų kainų nustatymo.
BNS rašė, jog finansų ministras Taurimas Valys žadėjo vėliau svarstyti, kiek kitąmet turėtų didėti degalų akcizai, kad gyventojai ir verslas kuo mažiau pajustų suplanuotą daugiametį jų didinimą. Pasak jo, nereikia imtis priemonių, kol naftos kaina bent penkias dienas neviršija daugiau nei 100 JAV dolerių.
„Brent“ naftos kaina penktadienį svyruoja ties 104 JAV dolerių riba. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, vidutinė dyzelino kaina šalyje penktadienį siekė 2,169 euro už litrą.
(be temos)