„Vienas iš didžiųjų iššūkių“: psichologinę pagalbą gavo tik 8 proc. pernai nusižudžiusiųjų

„Tik 8 proc. žmonių, kurie nusižudė per praėjusius metus, gavo psichologo arba psichoterapeuto pagalbą, ir tai yra vienas iš didžiųjų iššūkių, kuriuos reikia spręsti“, – ketvirtadienį Seime surengtoje Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos spaudos konferencijoje sakė viceministras.

„Vienas prioritetų yra toliau stiprinti analitiką, kad galėtume judėti prie labai tikslios į ypač aukštos rizikos grupes orientuotos savižudybių prevencijos“, – pažymėjo jis.

I. Rubiko duomenimis, neįgalieji sudaro aukščiausios rizikos grupę, „kuri beveik dešimt kartų viršija bendrą populiacijos rodiklį“, taip pat didelę savižudybės riziką patiria netekusieji darbo, fizinius darbus dirbantys vyrai, pensinio amžiaus asmenys.

„Kartu tai yra grupės, kurias sunkiausia pasiekti“, – sakė viceministras.

Tai yra grupės, kurias sunkiausia pasiekti.

Stiprinama priežasčių analizė, bendradarbiavimas tarp institucijų

Svarbia naujove savižudybėms užkardyti jis įvardijo pradedamą organizuoti vadinamąjį koronerio tyrimą, kuris leis įvertinti didelį skaičių įvykusių savižudybių, išanalizuojant jų gilumines priežastis.

Be to, pasak I. Rubiko, ministerija siekia savižudybių prevencijai pritaikyti kitose sveikatos apsaugos srityse pasiteisinusį klasterio paslaugų organizavimo principą.

„Tai leidžia eiti prie naujos kartos paslaugų organizavimo principo, kad mes mokame už rezultatą ir vertę, kuri yra pasiekiama keleto įstaigų bendru darbu, o ne tik už atskirą paslaugą vienoje įstaigoje, kuri galbūt nemato platesnio konteksto asmens išrašymo momentu ir po išrašymo“, – kalbėjo viceministras.

Vilniaus universiteto Psichologijos instituto suicidologės Austėjos Agnietės-Čepulienės duomenimis, apie 15 proc. patekusiųjų į gydymo įstaigų priėmimo ir skubios pagalbos skyrius gauna tolesnę pagalbą.

„O šitie žmonės irgi gali būti gana aukštoje savižudybės rizikoje. (...) Labai svarbu, kad žmogui pagalba būtų tęstinė“, – sakė mokslininkė.

Tarp prioritetų viceministras taip pat įvardijo naujo Savižudybių prevencijos veiksmų plano patvirtinimą.

„Kuris apims tiek tęstinumą ankstesnių veiksmingų priemonių, tiek naujas veiklas. Čia norime stipriau dėti akcentą į tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Nes matome, kad tiek statutinėse tarnybose, tiek mokyklose, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įstaigų paslaugų gavėjų grupėje, socialinėje rizikoje, bedarbių rate yra didelė koncentruota rizika“, – nurodė I. Rubikas.

Lietuva – pirma tarp ES valstybių pagal savižudybes

Trečiadienį paskelbtais Eurostato duomenimis, 2023 metais Lietuvoje savižudybių skaičius siekė 18,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų ir buvo didžiausias Bendrijoje.

Slovėnijoje šis rodiklis siekė 16,4 atvejo, Vengrijoje – 16,1. Mažiausia savižudybių fiksuota Kipre, kur 100 tūkst. gyventojų teko 3,5 savižudybės, Graikijoje – 4,3 ir Maltoje – 5,5.

„Mes padarėme tigro šuolį Lietuvoje, sumažindami savižudybių skaičių du kartus per 15–20 metų, tačiau, kaip minėta, Europoje vėl esame tarp pirmųjų, ir nepaisant didelio progreso, reikalingi tolesni stiprūs ir ryžtingi veiksmai šioje srityje“, – pabrėžė I. Rubikas.

Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos buvusi pirmininkė parlamentarė Jekaterina Rojaka akcentavo, kad neramina didelis savižudybių skaičiaus atotrūkis skirtingose savivaldybėse, rodantis skirtingą pagalbos prieinamumą.

„Skirtumai savivaldybių lygiu yra iki septynių kartų ir mes privalome užtikrinti, kad papildoma pagalba būtų tose savivaldybėse, kur rodikliai yra prasčiausi, kad jie mažėtų didžiausiu tempu“, – sakė Seimo narė.

Sveikatos apsaugos viceministras minėjo, kad savivaldybėse aktyviai kuriami algoritmai, skirti savižudybės grėsmei valdyti.

„Tai yra pagrindinė priemonė minėtai problemai, kad skirtumas tarp savivaldybių yra vis dar didelis, vidutiniškai apie tris kartus tarp geriausiai ir blogiausiai atrodančių savivaldybių“, – nurodė I. Rubikas.

Vakarų Lietuvos regione Eurostatas skaičiuoja 21,2 savižudybių 100 tūkst. žmonių, o sostinės regione – 12,7.

Tarnybos duomenimis, visoje ES 2023-iaisiais dėl tyčinio susižalojimo mirė 48 tūkst. 370 gyventojų, tai sudaro 1,0 proc. visų mirčių. Rodiklis 100 tūkst. gyventojų šiek tiek sumažėjo – iki 10,4 savižudybės, lyginant su 10,6 atvejo 2022 metais.