„Tos 20 dabar tyrimo grupės paminėtų galimų kažkokias paslaptis vis dar slepiančių vietų yra vienas nedidelis ir, galima sakyti, nišinis tyrimas. Į jį didelį akcentą visuomenė sudėjo todėl, kad (...) klausimas, ar mes galime surasti Vytautą Didįjį, ir kokias dar paslaptis arkikatedra slepia, tą pačią akimirką jaudina visuomenę“, – trečiadienį Bažnytinio paveldo muziejuje surengtame seminare mažos apimties invaziniam tyrimui pristatyti kalbėjo Lietuvos istorijos instituto (LII) vadovas Aurimas Švedas.
Pasak LII jaunesniojo mokslo darbuotojo archeologo Sauliaus Sarcevičiaus, sprendimą pirmiausia imtis ertmės, kurią kaip galimą Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietą yra įvardijęs istorijos tyrinėtojas Saulius Poderis, lėmė visuomenės spaudimas.
„Mums kaip tyrėjams nebuvo jokio skirtumo, kurią ertmę tyrinėti. S. Poderiui išsakius savo nuomonę, bent jau dalis visuomenės jį palaikė, ir, maža to, net buvo kalba, kad mes kažką slepiame. (...) Todėl buvo priimtas sprendimas pradėti būtent nuo tos vietos, apie kurią daugiausia kalbama“, – teigė S. Sarcevičius.
„Mes pragręšime skylę į ertmę, kuri yra Mauzoliejaus vakarinėje sienoje. Nuėmę grindų plyteles, pragręšime apie 5–10 centimetrų skersmens skylę, tada savo tyrimus atliks mikrobiologai, tada bandysime su kamera nuskanuoti tą patalpą ir žiūrėsime, kas ten yra“, – nurodė mokslininkas.
Kaip skelbė LRT, šių darbų mokslininkai imsis spalį. Savo ruožtu S. Sarcevičius pažymėjo, kad numatoma tirti kiekvieną iš 20-ies aptiktų ertmių.
A. Švedas sakė, kad šis tyrimas kainuos 33,7 tūkst. eurų.
„Šiam dviejų mėnesių trukmės tyrimui įeiti į tą konkrečią mums rūpimą erdvę, be jokios abejonės, (tiek lėšų – BNS) pakaks, bet kuomet kalbame apie ilgatrukmį 4–5 metų tyrimą, galima kalbėti apie daug didesnes sumas, nes tie žmonės turės dirbti didele apimtimi ir mes kalbame apie valandų valandas, apie etatus“, – kalbėjo LII vadovas.
Jis akcentavo, kad institutas yra įsipareigojęs į arkikatedros tyrimus žiūrėti kaip įmanoma visapusiškiau.
„Vienas iš stipriausių akcentų bus istorinio šaltinio tyrimas, kitas – archeologinis tyrimas, trečias – menotyrinis, ketvirtas – bioarcheologinis ir paleogenetinis. Taigi galima sakyti, kad visas tas poreikis katedrą apžvelgti iš įvairių perspektyvų tikrai bus atlieptas“, – nurodė A. Švedas.
BNS skelbė, kad liepą Vyriausybė pritarė planui atlikti kompleksinius Vilniaus arkikatedros mokslinius tyrimus, kuriais, be kita ko, bus siekiama patikrinti hipotezes dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos.
Šių veiksmų imtasi po to, kai S. Poderis pavasarį pranešė turįs įrodymų, jog tarpukariu palaikai galėjo būti aptikti, tačiau dėl politinių sumetimų apie tai nepaviešinta ir jie vėl buvo paslėpti.
Gegužę S. Poderis pareiškė, kad valdovo palaikų reikia ieškoti užmūrytoje nišoje, buvusiame Vazų įėjime, Kazimiero koplyčios pamate, Mauzoliejaus vakarinėje sienoje.
„S. Poderis yra dialogo partneris, šiandien jis taip pat dalyvavo mums visiems svarbių dalykų aptarime. Mes, kaip institutas, pasiėmęs lyderio vaidmenį inicijuojant šiuos tyrimus, (...) pabrėžiame, kad mums svarbu girdėti visas nuomones ir kritiškas pastabas juo labiau“, – trečiadienį sakė LII vadovas.
BNS rašė, kad Vytautas Didysis (apie 1350–1430 m.) Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą įgijo 1392 metais ir šalį valdė iki savo mirties.
Su jo vardu siejamas bajorijos stiprėjimas, krikščionių Bažnyčios įsitvirtinimas, gotikinės architektūros ir raštingumo plitimas, pakantumas kitatikiams, LDK simbolių ir pinigų atsiradimas, pergalės prieš kaimynes, didžiausia kada nors turėta Lietuvos teritorija.
Vytautas Didysis buvo vienas pagrindinių Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės vadų Žalgirio mūšyje 1410 metais, per kurį palaužta Vokiečių ordino karinė galia.
(be temos)
(be temos)