Nusižengė įstatymui
Neseniai „Pigu.lt“ pranešimuose, kuriais dalijosi keli šalies portalai, buvo skelbiama, kad 2026-ųjų finansinių metų pirmąjį ketvirtį (nuo balandžio 1 d. iki birželio 31 d.) e. prekybos centro „Pigu.lt“ pajamos išaugo 40 proc., palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu. „Pelningumą pasiekti planavome kitąmet, tačiau jį fiksuojame jau pirmąjį šių metų ketvirtį, kas mėnesį“, – delfi.lt publikuotame pranešime džiaugėsi bendrovės „Pigu“ generalinis direktorius Dainius Liulys.
Galbūt tai šviesa tunelio gale, nes dar neseniai nepriklausomų auditorių išvadose buvo keliama abejonių dėl „Pigu.lt“ galimybės tęsti veiklą. Vieną iš savo finansinių ataskaitų bendrovė „Pigu“ Registrų centrui (RC) vėlavo pateikti dvejus metus.
RC Komunikacijos skyriaus vadovė Daiva Bumbulytė primena, kad pareiga pateikti finansines ataskaitas nustatyta Civiliniame kodekse (CK) ir atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, Juridinių asmenų registro nuostatuose, kuriuose nenumatyta jokių išimčių, leidžiančių neteikti finansinių ataskaitų ar atidėti jų pateikimo terminus.
D. Bumbulytė pažymi, kad bendrovės „Pigu“ finansiniai metai prasideda balandžio 1 d. ir baigiasi kovo 31 d. Bendrovė yra pateikusi visų ankstesnių, taip pat 2023–2024 m. ir 2024–2025 m. finansinės atskaitomybės dokumentus ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės dokumentus. Tačiau, pvz., 2023–2024 m. ataskaitą pateikti ji vėlavo dvejus metus, o 2024–2025 m. – metus.
„Kadangi tiek 2023–2024 m., tiek 2024–2025 m. finansinės ataskaitos buvo pateiktos 2026 m. balandžio 20 d., vadovaujantis CK ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, jos buvo pateiktos pavėluotai“, – informuoja D. Bumbulytė.
RC atstovės teigimu, nustačius tokį pažeidimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 589 straipsnio 97 punktu, RC buvo sprendžiamas klausimas dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ir asmens, atsakingo už bendrovės duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, patraukimo administracinėn atsakomybėn.
Nepanoro atsakyti
Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininkas Aurimas Valaitis sako, kad finansinių ataskaitų ir kitų privalomų atskaitomybės dokumentų nepateikimas Juridinių asmenų registrui nustatytu laiku užtraukia baudą juridinio asmens vadovui ar kitam už dokumentų pateikimą atsakingam asmeniui nuo 600 iki 1 450 eurų. „Jeigu juridinis asmuo finansinių ataskaitų nepateikia ilgiau kaip dvylika mėnesių nuo nustatyto pateikimo termino pabaigos, RC turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą“, – atkreipia dėmesį A. Valaitis.
Pvz., iki liepos pradžios finansines ataskaitas RC buvo pateikę per 131 tūkst. juridinių asmenų, o tai sudarė 78 proc. visų tokią prievolę turinčių juridinių asmenų.
D. Bumbulytės teigimu, 2025 m. RC surašė 9 940 administracinių nusižengimų protokolų pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį dėl pareigos pateikti finansinių ataskaitų rinkinius nevykdymo.
„Dažniausiai administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų nurodomos pavėluoto finansinių ataskaitų pateikimo priežastys yra tai, kad bendrovė nevykdo veiklos, nebuvo laiku parengti apskaitos dokumentai, pasikeitė ar nebuvo atsakingo buhalterio, nebuvo spėta užbaigti privalomojo audito ar susiklostė kitos organizacinės aplinkybės. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai“, – aiškina D. Bumbulytė.
A. Valaičio teigimu, prie RC atstovės įvardytų dažniausių įmonių finansinių ataskaitų teikimo vėlavimo priežasčių galima pridėti ir nepakankamą įmonių vadovų kontrolę, finansininkų darbo krūvį ir siekį įvairiausiais būdais pagerinti arba pabloginti įmonių metinės veiklos rezultatus, nuslėpti nuo suinteresuotų asmenų tikrąją informaciją apie įmonių finansinę padėtį arba kiek įmanoma atidėti jų viešinimą ir t. t.
„PricewaterhouseCoopers“ atlikto bendrovės „Pigu“ audito išvadoje apie 2024 m. kovo 31 d. pasibaigusių finansinių metų konsoliduotąją finansinę ataskaitą galima atkreipti dėmesį į faktą, kad auditorių patvirtinta ataskaitos data – 2025 m. birželis. Tuomet kodėl, jau turėdama išvadas, bendrovė „Pigu“ delsė jas pateikti RC beveik metus? Į šį ir kitus „Kauno dienos“ klausimus įmonė nepateikė atsakymų.
Jeigu norėsite grąžinti prekę, nusipirkti prekę, tikimybė, kad jos galite negauti, nes įmonei bus paskelbtas bankrotas arba ji tiesiog neatsiskaitys su tiekėjais ir tų prekių negalės nupirkti, yra didelė.
Nemokumo signalai
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad pagrindiniai skaičiai, kuriuos galima patikrinti viešame įmonių registre rekvizitai.lt, rodo, kad 2024 m. nuosavas bendrovės „Pigu“ kapitalas buvo neigiamas: –71 mln. 554 tūkst. eurų, o 2023 m. –38 mln. 915 tūkst. eurų. D. Čibirienei tokie skaičiai asocijuojasi su nemokios įmonės padėtimi. „Pagal tokius rodiklius įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, nes įsipareigojimai viršija turtą. Vėlgi, registre rekvizitai.lt nepateikta, ar įsipareigojimai yra trumpalaikiai, ar ilgalaikiai, o tai yra labai svarbu – reikia lyginti trumpalaikius įsipareigojimus su trumpalaikiu turtu. Jeigu trumpalaikiai įsipareigojimai viršija turtą, įmonė tikrai yra nelikvidi, ji negalės laiku atsiskaityti, neturi tiek turto, kad apmokėtų trumpalaikes skolas“, – aiškina ji.
„PricewaterhouseCoopers“ auditoriai patvirtino daugiau nei 14 proc. išaugusius grynuosius bendrovės „Pigu“ nuostolius: per finansinius 2025 m. patirtas 32,901 mln. eurų nuostolis, o 2024-aisiais jis siekė 28,768 mln. eurų.
Grupė per 2024–2025 finansinius metus gavo 167,9 mln. eurų pajamų – 13,8 proc. mažiau nei ankstesniais finansiniais metais (194,8 mln. eurų). Padidėjo grupės trumpalaikiai įsipareigojimai, kurie viršijo trumpalaikį turtą 41,411 mln. eurų, o prieš metus šis rodiklis buvo 17,445 mln. eurų. „PricewaterhouseCoopers“ taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bendrovės „Pigu“ nuosavas kapitalas buvo neigiamas.
„2024 m. – minus 20 proc. pelno norma. Tai rimtas signalas, kad jeigu norėsite grąžinti prekę, nusipirkti prekę, tikimybė, kad jos galite negauti, nes įmonei bus paskelbtas bankrotas arba ji tiesiog neatsiskaitys su tiekėjais ir tų prekių negalės nupirkti, yra didelė“, – apie galimai vartotojams gresiantį pavojų įspėja D. Čibirienė.
Tačiau ji nesiima kalbėti apie įmonės bankrotą, nes yra daug nežinomų detalių, o viešai prieinami duomenys pasenę. Į tai pirštu beda ir finansines paslaugas teikiančios bendrovės FINDEP vadovas Rimvydas Kucinas. Pasak jo, 2025-ųjų kovo 31 d. pasibaigusių finansinių metų konsoliduotos finansinės ataskaitos audito išvadoje iš esmės analizuojama 2024-ųjų situacija. „Tačiau iš turimų duomenų matyti, kad ir 2023 m., ir 2024 m. EBITDA nuostoliai (prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) viršijo po 16 mln. eurų“, – išskiria jis.
Gelbėjimo ratas
Akcininkai „Pigu“ veiklai finansuoti jau suteikė 28,2 mln. eurų paskolų. Iš jų 12,98 mln. eurų buvo numatyta grąžinti 2026 m. balandžio 8 d. Likus savaitei iki šio termino buvo nuspręsta ne grąžinti paskolas, o padidinti įstatinį bendrovės kapitalą, konvertuojant dalį suteiktų paskolų kartu su sukauptomis palūkanomis, iš viso 29,441 mln. eurų.
Po 2008 m. finansų krizės startavusio projekto nebankrutuok.lt vienas iš iniciatorių R. Kucinas atkreipia dėmesį, kad šis žingsnis demonstruoja akcininkų viltį. „Turbūt galima pakomentuoti, kad kol akcininkai tiki įmone, tol į ją investuoja, bet jei pamatytų, kad nėra realios vilties, tikriausiai šios įmonės istorija greitai pasibaigtų“, – svarsto R. Kucinas.
„Jeigu kalbėtume apie skolas kreditoriams, jos padidėjo, bet bendros prekybinės skolos, susumavus su avansais, netgi sumažėjo. Kitaip tariant, nėra taip, kad tiekėjų sąskaita buvo auginamos skolos ir dengiamas nuostolis. Galima sakyti, kad jį dengia akcininkai“, – sako finansų ekspertas.
Panašios nuomonės laikosi ir A. Valaitis. Anot jo, akcininkų sprendimas kapitalizuoti 29,441 mln. eurų paskolų ir palūkanų iš esmės turėtų būti vertintinas teigiamai, nes toks akcininkų sprendimas reikšmingai sumažins bendrovės įsipareigojimus ir pagerins visus kitus įmonės finansinius rodiklius. Tai rodo ir akcininkų pasitikėjimą įmone ir jos ateitimi.
„Kartu tai nėra papildomos finansinės injekcijos, todėl vien šis veiksmas savaime neatkurs mokumo, ypač jei įmonės nuosavas kapitalas ir po kapitalizacijos išliks neigiamas. Sprendimo pagrįstumas priklausys nuo visų kitų įmonės mokumo atkūrimo strategijoje užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo“, – sako A. Valaitis.
Kol akcininkai tiki įmone, tol į ją investuoja, bet jei pamatytų, kad nėra realios vilties, turbūt šios įmonės istorija greitai pasibaigtų.
Turi planą?
2025 m. kovo 31 d. pasibaigusių finansinių metų bendrovės „Pigu” ataskaitos audito išvadose „PricewaterhouseCoopers“ išskiria: „Egzistuoja reikšmingų neapibrėžtumų, susijusių su įvykiais ir aplinkybėmis, kurie gali kelti abejonių dėl bendrovės ir grupės galimybės tęsti veiklą.“
R. Kucino nuomone, auditoriai privalo tai paminėti nes jei bendrovės „Pigu“ istorija pasibaigtų bankrotu, jie turėtų nemalonumų: „Kaip buvo banko „Snoras“ atveju? Auditoriai auditavo, kad viskas neva yra gerai, o paskui viskas subyrėjo ir dėl to auditoriams teko bylinėtis teismuose. Bendrovės „Pigu“ atveju kelerius metus iš eilės fiksuotas 16 mln. eurų nuostolis. Auditoriai turi į tai atkreipti dėmesį.“
Audito išvadose pateikiamas ir parengtas akcininkų patvirtintas trijų metų finansinis planas; nustatytos ir įvertintos rizikos bei neapibrėžtumai, susiję su šių finansinių planų įgyvendinimu; suderinti ir įgyvendinti sąnaudų optimizavimo planai, siekiant palaikyti bendrą bendrovės ir grupės veiklos efektyvumą ir užtikrinti strategijos įgyvendinimą; su akcininkais patvirtintas reikiamas kapitalo įliejimas, kad būtų užtikrintas apyvartinio kapitalo finansavimas didžiausio sezoniškumo laikotarpiais. Čia omenyje turimas intensyvus kalėdinės prekybos periodas.
„Vadinasi, akcininkai planuoja dar įlieti lėšų“, – išskiria R. Kucinas. Tai, kas vyksta „Pigu“ atveju, tam tikra prasme jam netgi primena restruktūrizavimo procesą: „Akcininkas skolina, valdo situaciją su tiekėjais, atlieka mokėjimus.“
Tikriausiai verta grįžti į 2023-iuosius, kai Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) priėmė sprendimą investuoti į „PHH Grupę“, kitaip tariant, į „Pigu“ grupę, kurią sudaro internetinės prekybos parduotuvės Baltijos šalyse ir Suomijoje. Šis projektas turėjo tris tikslus, jie yra nurodyti oficialiame projekto apraše: padidinti prekybininkų iš Baltijos šalių, kurie naudojasi bendrovės platforma, skaičių; prisidėti prie Baltijos šalių prekybininkų bendrosios prekių apyvartos Suomijos prekybos platformoje didinimo; didinti pelningumą.
Tačiau grupės pelningumas, remiantis iki šiol atskleistais finansiniais duomenimis, akivaizdžiai blogėjo. Tai pripažinti buvo priverstas ir pats bendrovės „Pigu“ generalinis direktorius D. Liulys – jis „Verslo žinioms“ pavasarį pasakojo, kad pernai grįžęs prie įmonės vairo pirmiausia siekė suvaldyti būtent didelių nuostolių situaciją. Tad kiek tvarūs tolesni grupės vadovybės ir akcininkų planai?
(be temos)