Švietimo ministrės atsakas prezidentui: tikrai nesijaučiu imituojanti darbo Pereiti į pagrindinį turinį

Švietimo ministrės atsakas prezidentui: tikrai nesijaučiu imituojanti darbo

Prezidentui Gitanui Nausėdai kritikuojant Vyriausybės vykdomą švietimo politiką, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad problemų sprendimas nėra imituojamas.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Raminta Popovienė
Raminta Popovienė / P. Adamovič / BNS nuotr.

„Tikrai gerbiu prezidento nuomonę, bet tikrai nesijaučiu imituojanti darbo, aš vykdau Vyriausybės programą“, – antradienį žurnalistams sakė ministrė.

Taip ji kalbėjo antradienį transliuotame „Žinių radijo“ interviu šalies vadovui pareiškus, kad jis norėtų paklausti švietimo ministrės, ar ji nori spręsti problemas, ar imituoti jų sprendimą.

Prezidentas akcentavo, jog jam nepriimtina „žiūrėti į švietimą kaip į degraduojančią sistemą“. Anot jo, neturėtų būti mažinamos pasiekimų kartelės.

Savo ruožtu R. Popovienė pažymėjo, kad šalies vadovo kritika orientuota į Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) reikalavimus.

„Mes tikrai diskutavome tuo klausimu ir su prezidentūros patarėjais, dabar dirbame darbo grupėje ir visi kartu ieškosime sprendimų, nes (...) problema yra, ji neatsirado šiandien, ir per vieną dieną jos neišspręsime“, – nurodė ministrė.

Kaip skelbė BNS, praėjusią savaitę Seimas pritarė prezidento veto dėl reikalavimų dešimtos klasės moksleiviams pagrindiniam išsilavinimui įgyti. Nuspręsta, kad minimalus pasiekimų slenkstis – privalomas ketvertas – bus pradėtas taikyti nuo 2029-ųjų.

Ministrė: siekiama, kad tūkstančiai vaikų neliktų su pradiniu išsilavinimu

R. Popovienė pabrėžė, kad kartelės nėra mažinamos, kadangi tokie reikalavimai niekada nebuvo įsigalioję. Pasak jos, ministerijos sprendimai yra orientuojami į vaikų sėkmę.

„Noriu akcentuoti ir pabrėžti, kad kartelės tikrai nenuleidžiame. PUPP slenksčio niekada nebuvo“, – teigė ministrė.

Noriu akcentuoti ir pabrėžti, kad kartelės tikrai nenuleidžiame. PUPP slenksčio niekada nebuvo.

„Mums, ministerijai, tikrai yra labai svarbūs akademiniai pasiekimai. Mes to ir siekiame, tačiau, sprendžiant pasiekimų patikrinimo klausimą, norime surasti pačius geriausius sprendimus, kad tūkstančiai vaikų neliktų už borto ir neliktų tiktai su pradiniu išsilavinimu“, – kalbėjo politikė.

Jos teigimu, diskusija dėl PUPP reikalavimų visada yra aštri ir „tiesą surasti yra labai sunku“.

„Juk ir praeita Vyriausybė 2022 metais buvo nustačiusi, kad 2024 metais įves PUPP slenkstį, tačiau atšaukė tą sprendimą, matydama, kad tai neįmanoma, kad tūkstančiai vaikų liks tiesiog su pradiniu išsilavinimu“, – kalbėjo R. Popovienė.

„Dirbame tuo klausimu, peržiūrime ugdymo programas, peržiūrėsime ir užduotis, koreguosime konsultacijų laiką. Ieškosime ir jau dabar įvedame individualias valandas tam, kad kiekvienas vaikas galėtų (...) išlaikyti patikrinimą“, – pridėjo ji.

Šiuo metu PUPP yra privalomas visiems dešimtokams, tačiau jo rezultatai iki šiol neturėjo įtakos perkėlimui į aukštesnę klasę ar išsilavinimo pažymėjimo gavimui.

Priėmus prezidento veto, nuo 2029-ųjų rugsėjo moksleiviai, nepasiekę minimalaus keturių balų įvertinimo, pagrindinio išsilavinimo neįgis.

Žada telefonų naudojimo tvarkos kontrolę

Be to, Seimas balandį yra priėmęs įstatymo pataisas, kurios įpareigoja mokyklas pačias parengti mobiliųjų telefonų naudojimo tvarką, grįstą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijomis.

Prezidentūra ne kartą sakė, kad įstatymas turi būti sugriežtintas įvedant konkrečius draudimus mobiliuosius naudoti mokykloje. Tuo metu R. Popovienė teigia, kad pačios mokyklos nori didesnio savarankiškumo sprendžiant šį klausimą.

Šalies vadovas antradienį pažymėjo, jog valstybinis sprendimas dėl telefonų naudojimo gali būti neišvengiamas, o rugsėjo antroje pusėje reikėtų įvertinti mokyklų pasitvirtintų taisyklių efektyvumą.

Tuo metu R. Popovienė įpareigojimą pačioms mokykloms nusistatyti tvarką pagal ministerijos rekomendacijas laiko valstybiniu sprendimu ir žada jo kontrolę.

„Pasižiūrėsime, kaip sekasi įgyvendinti, ar tikrai pasirengę tvarkas, ir jeigu matysime, kad (...) bendruomenėms sunkiai sekasi susitarti, (...) galbūt reikės kažkokio griežtesnio reguliavimo, bet tas griežtesnis reguliavimas, įstatymu keičiant vieną ar kitą žodį, vis tiek įpareigos mokyklas pasirengti tvarkas. Tai, ką jos ir dabar turi“, – teigė švietimo ministrė.

Ji pabrėžė, kad iki parengiant rekomendacijas, 80 proc. šalies mokyklų jau turėjo taisykles, pagal kurias pamokų ir pertraukų metu nenaudoja mobiliųjų telefonų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Dainius

Ji taip "dirba", kad net imituoti nebėra ką...
1
0
Visi komentarai (1)

Daugiau naujienų