Ekonomistas: jeigu žiema bus šalta, turėsime problemų

– Kokioje fazėje, jūsų akimis, šiandien yra mūsų ekonomika?

– Esame tokioje fazėje, kokią ir prognozavome. Pastaraisiais metais gana tiksliai prognozuojame ekonomikos raidą, ir šie metai – ne išimtis. Antrojo ketvirčio augimas buvo toks, kokį ir prognozavome – pakankamai spartus, vienas sparčiausių visoje Europos Sąjungoje. Akivaizdu, kad esame ekonominio pakilimo stadijoje.

– Kaip čia yra? Visi aplinkui stagnuoja, o mes kažkaip augame.

– Viena pagrindinių priežasčių yra ilgalaikis mūsų augimo ciklas, prasidėjęs praktiškai 2014–2015 m. Jis apytiksliai sutapo su euro įvedimu. Tuo metu turėjome tikrai neišnaudoto potencialo. Ypač 2009–2012 m. buvo diržų veržimosi laikotarpis. Po jo mes kažkaip užsižaidėme tame etape. Estai pirmieji įsivedė eurą, o mes galėjome tai padaryti dar prieš 2008 m. Prisiminkime tą istoriją, kai vos ne per nagų juodimą nepavyko mums sumažinti infliacijos. Mes buvome besivejančioje stadijoje, emigracija buvo didelė, pasitikėjimas – žemas. Vėliau perėjome į optimistinį ciklą ir patys savo jėgomis daug ką darėme. Mūsų didžiulis konkurencinis privalumas buvo tas, kad nebuvome tiek priklausomi nuo užsienio kapitalo – daug ką kūrėme savo viduje. Taip pat pradėjo grįžti daugiau gyventojų, negu emigruoti iš Lietuvos. Pastaruoju metu dar gavome didžiulę papildomą injekciją iš trečiųjų šalių – Rusijos, Ukrainos ir kitų trečiųjų šalių. Atsirado nemažai pinigų, užsisuko toks ratas: pradėjus augti ekonomikai, biudžetas metai iš metų surinkdavo daugiau pinigų, negu išleisdavo ir negu planuodavo surinkti. Viršplaninės pajamos dabar viešajam sektoriui permeta estafetę. Esame labai subrendusioje augimo stadijoje.

– Nuolat girdime kalbas, kad ateina sunkesni laikai. Niekas turbūt iki galo nežino, kaip visi šie neapibrėžtumai gali susikonvertuoti. Bet gal žinote, ar dyzelino kaina – 2 eurai – jau yra riba, ar dar gali būti visko?

– Visko gali būti, nes yra struktūrinių nesubalansuotumų. Ypač Europos Sąjungoje matome tam tikrą strateginį trumparegiškumą. Buvo vykdoma ir tebėra vykdoma politika, paremta tam tikra viltimi: atsisakysime iškastinio kuro. Tačiau ne tik kuro nebereikia – patys jo ir nebeišgauname.

– Žaliasis kursas…

– Taip, žaliasis kursas. Tai nėra blogai, tik reikia viską daryti racionaliai. Tuos žingsnius reikia žengti, tačiau reikia gerai apgalvoti, kaip tai daryti. Dabar daroma taip, kad vežimas ne traukiamas, o stumiamas. Kitaip tariant, pasiūla iš pradžių sumažinama, o vėliau galvojama, kaip sumažinti paklausą. Šiuo atveju dyzelino rinkoje Europoje turime labai didelį iššūkį, nes transportas, žemės ūkis ir pramonė vis dar labai stipriai naudoja dyzeliną. Pramonė vienintelė jį šiek tiek mažina, o transportas – didina. Taip pat turėjome labai stiprią lengvųjų automobilių dyzelizaciją. Iš esmės ji jau eina į pabaigą, tačiau automobiliai, kurie buvo pagaminti anksčiau, vis dar važinėja gatvėse. Turime tokį paradoksą: mažmeniniai degalų pardavimai šiuo metu Europos Sąjungoje iš esmės yra tokie patys, kokie buvo prieš maždaug 10 metų. Kitaip tariant, paklausa nesumažėjo. Mes vežame prekes, įvairius siuntinius, tačiau bendrai dyzelino paklausa dar labiau auga. Tuo tarpu pasiūla yra gerokai sumažėjusi, nes nebuvo investuojama į naują infrastruktūrą. Dėl to Europos Sąjunga privalo pirkti dalį dyzelino trečiosiose šalyse. Pagrindinė tiekėja buvo Rusija. Vėliau persiorientuota į Artimųjų Rytų šalis. Dabar matome ten krizę. Persiorientavus ir nuo šių tiekėjų, iš esmės lieka Jungtinės Amerikos Valstijos. Esame labai priklausomi nuo jų, tačiau jos nėra pajėgios visiškai patenkinti mūsų poreikio. Europa imasi įvairių kūrybingų priemonių, kaip užkamšyti šias spragas. Pažiūrėsime, kaip pavyks. Labai nesinorėtų, kad vėl būtų pradėta žengti politiškai nepopuliarius žingsnius, nes matėme, kad dėl Rusijos nemažai degalų į Europą patekdavo per Turkiją, Indiją. Kitaip tariant, turime didžiulį struktūrinį nesubalansuotumą. Todėl net naftos kainai nukritus ar nepakilus labai stipriai, dyzelino kaina vis tiek laikosi ir yra gerokai didesnė negu benzino. Tai jau kurį laiką sakiau – ko gero, taip bus ir ateityje. Ypač rekomenduočiau bėgti nuo dyzelinių automobilių. Tam įtakos turi ir politika, ir struktūrinis trūkumas. Jūs vienoje valtyje sėdite su transporto sektoriumi ir žemės ūkiu. Benzinas jau sukasi šiek tiek kitoje orbitoje, ten yra paprasčiau. O jeigu benzininis automobilis yra hibridinis, tai apskritai puikus variantas, nes suvartojimas mažesnis. Dar geriau yra elektra, nes elektros kaina Lietuvoje yra pakankamai nedidelė, beje, mažesnė nei Vokietijoje.

– Tai šie dyzeliniai automobiliai buvo perkami dėl to, kad buvo pigiau važiuoti?

– Taip. Tai vėlgi buvo Lietuvos politika, nes stengėmės mažinti kaštus, smarkiai nedidinti transporto, žemės ūkio ir kitų sektorių sąnaudų. Dyzelino kaina Lietuvoje ilgą laiką buvo mažesnė nei benzino, nes akcizai dyzelinui buvo mažesni. Be to, dyzelino suvartojimas yra šiek tiek mažesnis – skaičiuojant 100 km. Taigi iš esmės mes patys sukūrėme tokią situaciją Lietuvoje. Dabar vėjai pasikeitė, todėl reikia reaguoti.

Iš esmės viskas gali susidėlioti taip, kad žiemą dar galime turėti papildomą infliacijos šuolį.

– Turbūt bendra infliacija siekia 5,4–5,6 proc. – metinė infliacija birželį ir liepą buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje. Metus užbaigsime... Koks bus infliacijos koridorius?

– Kol kas, juokais sakant, prognozuočiau 6–7 proc. infliaciją metų pabaigoje. Gal net ir daugiau, todėl, kad dabar dar visiškai nejaučiame maisto kainų infliacijos, tačiau jau bręsta naujas šokas. Kviečių kaina labai smarkiai pradėjo kilti. Daugiausia dėl geopolitikos, nors tai susiję ir su energetika. Energetika taip pat lems tam tikrų kitų maisto produktų kainų augimą, ko gero, nes žemės ūkyje brangsta dyzelinas, didėja kaštai, taip pat stipriai pabrangusios trąšos. Brangsta ir tų pačių produktų pervežimas – visa tai kaskaduojasi per visą grandinę. Tačiau atskira krizė bręsta kviečių rinkoje, nes Juodoji jūra praktiškai jau yra užblokuota. Tiek ukrainiečiai nebegali eksportuoti, tiek Rusija susiduria su eksporto problemomis, o kartu sudėjus iš šių dviejų šalių į kitas pasaulio šalis keliauja beveik trečdalis viso pasaulinio eksporto. Iš esmės tos kainos jau dabar kyla, sandorių kainos yra pakilusios. Jeigu situacija artimiausiu metu negerės, galime sulaukti ir kviečių kainų šuolio. Kai kviečiai brangs, tai turės įtakos daugeliui produktų, nes kviečiai nėra naudojami tik maisto produktams, kuriuos tiesiogiai vartoja žmonės – jie taip pat yra pašarų sudedamoji dalis. Tai reiškia, kad iš pradžių brangs duona ir konditerijos gaminiai, o antroji banga ateis tada, kai brangs mėsa ir kiti produktai.

– Taigi galime turėti tam tikrą maisto kainų krizės nuojautą?

– Didėja tokio šuolio grėsmė. Vėlgi visi tikisi geriausio, tačiau scenarijus, kurio aš labiau tikėjausi, buvo toks, kad viskas kažkaip susibalansuos. Tačiau nuolat ateina papildomi šokai. Jeigu Artimuosiuose Rytuose situacija daugiau ar mažiau susitvarkė, nors Hormūzo sąsiauris yra uždarytas, naftos ir kitų produktų srautai nukreipiami aplinkiniais keliais. Aišku, vis tiek didelė dalis pasiūlos iš rinkos yra išimta. Dabar turime tokią vietinę kviečių krizę Juodojoje jūroje. Iš esmės viskas gali susidėlioti taip, kad žiemą dar galime turėti papildomą infliacijos šuolį.

– Dar yra dujos. Su dujų atsargų pildymu taip pat yra problemų. Europos Sąjunga nėra sukaupusi tokio kiekio atsargų, kokį sukaupdavo kasmet. Dabar gal 60 proc. turbūt yra užpildyta? Turbūt bijoma pildyti dėl to, kad nežinoma, ar kaina kris, ar kils. O jeigu kaina kils, dujos, šildymas – viskas keliauja per bendrą infliacijos grandinę.

– Taip. Ir elektros rinkoje matome ateities sandorius. Ypač šį mėnesį jie labai stipriai šoktelėjo. Kai pirmasis kainų šokas įvyko balandį–gegužę, nors konfliktas prasidėjo vasario pabaigoje, elektros kainos tuo metu dar taip stipriai nereagavo. O dabar elektros ateities sandoriai žiemai Vokietijoje yra pasiekę aukščiausią lygį, išskyrus 2022–2023 m. žiemą. Praktiškai jie yra gerokai aukštesni negu praėjusią žiemą – maždaug du kartus. Dabar viltis yra, kad bus šilta žiema, tačiau ir klimatas šiuo metu nėra stabilus. Gali būti įvairiai. Atšilimas iš esmės žmonėms nėra taip stipriai jaučiamas. Tiesiog vyksta didžiuliai pokyčiai, didėja ekstremalūs reiškiniai – būna karščio bangos, bet gali užeiti ir šalčio bangos. Lygiai taip pat, kaip buvo praėjusią žiemą – buvo labai šalta. Iš tikrųjų gali būti visko. Tikrai nereikėtų visų vilčių sudėti į tai, kad žiema bus šilta. Jeigu ji bus šalta, turėsime problemų.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:

– Gali kilti krizė?

– Čia dar sunku pasakyti, kokia ji bus. Matote, dabar vokiečiai atleido vadeles, todėl ta krizė, ko gero, bus dar viena infliacinė. Manau, kad jeigu bus atleistos vadeles, pradės visi vieni kitus gelbėti. Galime turėti didesnį infliacijos šuolį, nes pagrindinis infliacijos šaltinis yra ne tiek pirminiai šokai, kiek vyriausybių gelbėjimas nuo tų šokų. Tada į rinką tiesiog paleidžiama daugiau pinigų, o tai sukelia dar didesnį infliacijos šoką. Na, reikėtų tikėtis, kad taip nebus. Bet ką, pavyzdžiui, rodo obligacijų pajamingumai, jie yra pasiekę praktiškai labai aukštą lygį. Tai sufleruoja, kad rinkos tikisi gerokai didesnės infliacijos ir gerokai ilgesnio jos laikotarpio ateityje. Tai, aišku, gali sukelti dar vieną krizę. Skolinimosi kaštai didėja įmonėms. Atitinkamai vis daugiau pinigų įmonės, o ypač valstybės, turi skirti skolai aptarnauti. Todėl dabar didinti išlaidas galbūt nėra tokia protinga idėja.

– Žmonės, girdėdami apie infliaciją ir apie tai, kad dėl jos tampa tam tikru procentu skurdesni, galvoja, kaip apsaugoti savo pinigus.

– Vienintelis būdas vis tiek yra investuoti. Tai labai specifinis dalykas. Tą daro daugelis, tačiau, jeigu kalbėtume apie akcijų rinką, joje jau pakankamai daug kas yra įvertinta, akcijų vertinimai yra aukšti.

– Į ką investuoti?

– Į viską. Dabar tikrai reikia diversifikuoti. Aš tam skiriu labai daug dėmesio ir pastangų, nes šiuo metu laikyti pinigus ir neinvestuoti yra rizikingiau negu investuoti. Net jeigu investuojate beveik be jokios grąžos, tuos 6–7 proc. jau garantuotai prarasite, jeigu juos suvalgys infliacija.

– Pakalbėkime dar apie kelis praėjusios savaitės momentus. „Air Baltic“ – verslas panikuoja, kad skrydžių mažėja. Tai yra problema ir investuotojams, ir žmonėms, norintiems atvykti į Lietuvą. Grįžti tą pačią dieną nėra paprasta, o toks nepatogumas galbūt atbaido dalį žmonių. Kita vertus, susisiekimo ministras sako, kad tai emocinis sprendimas ir kad mes nesame tam pasiruošę. Kaip jums atrodo, kiek tai yra svarbu?

– Bendrai galėčiau pakomentuoti, nes čia vėlgi priklauso nuo to, kaip apskritai vertini avialinijas – ar žiūri į jas kaip į įprastą verslą, ar kaip į infrastruktūros dalį. Aš manau, kad kuo mažiau turi alternatyvų ir kuo esi toliau nuo centro, periferijoje, tuo labiau tai turėtum vertinti kaip infrastruktūrą. Nes realiai, jeigu diskutuotume, pavyzdžiui, ar nutiesti kelią į kokį nors miestelį, ar jo nenutiesti, tai jeigu kelio nebus, miestelyje nieko nebus. Vienas atvykęs žmogus ar netgi vienas išvykęs žmogus ir apskritai turimas toks susisiekimas – yra atlikta daug tyrimų – valstybei atneša 10, 20 ar net 50 kartų daugiau naudos, negu sumoka už bilietą tai avialinijų bendrovei. Jeigu nėra skrydžio, nuostolis yra ne tik tas, kiek mažiau pajamų gauna pati įmonė. Nuostolis gali būti 20 kartų didesnis visai šaliai.

– Todėl į tai reikėtų žiūrėti plačiau?

– Taip. Ypač jeigu palygintume, kiek pinigų mes sukišame į įvairius projektus, „Rail Baltica“, pavyzdžiui. Kas svarbiau – ar „Rail Baltica“ pasistatyti, ar turėti susisiekimą oro transportu? Čia nėra net ką kalbėti. Ten kalbama apie kažkokius susisiekimo projektus, į kuriuos sukišami milijardai, o čia kainuotų tik keliolika milijonų.

– Bet juk Europa daug davė?

– Europa finansuoja tokius dalykus, kurie nepavojingi konkurentams. Duodi kažkam pinigų, jis kažką daro, užsiima savo veikla ir nekonkuruoja – nelipa vokiečiams ant galvų.Tačiau jeigu avialinijoms duodi paramą, gali būti, kad čia atskris kažkokių žmonių, bus užmegzti santykiai, atsiras verslo ryšių ir galbūt iš Vokietijos bus pritrauktas koks nors verslas. Todėl tokiems dalykams paramos nebeteikiama. Kam jiems reikia konkurentų kažkur kitoje šalyje? Yra konkurencijos įstatymai, tačiau esu pasiūlęs, kaip tuos dalykus būtų galima apeiti. Galima, pavyzdžiui, prijungti nekilnojamojo turto nuomą ir iš tos nuomos dengti dalį kitų kaštų.

– Visuomenė ir ekonomikos atstovai taip pat kalba ir diskutuoja apie tai, ką daryti su darbo jėga iš trečiųjų šalių. Mes jau pasiekėme kvotų ribą – metinę kvotą, nepilną 5 tūkst., jau išnaudojome. Verslas spaudžia atverti duris plačiau. Valstybė sako, kad dabar ne tas metas, nes rizikų per daug, ypač kalbant apie migrantus iš rytinių šalių, todėl nenorima būti tokiais draugiškais ir atvirais. Kaip jūs į tai žiūrite? Suprantu, kad migracija yra labai sudėtingas klausimas: kokia migracija, kokie žmonės, iš kokių šalių, ką jie čia veiks, kiek galės atsivežti šeimos narių? Problemų labai daug. Tačiau kaip jūs vertinate, kiek ir kokios darbo jėgos mums reikėtų, ir kaip turėtų veikti kvotų sistema?

– Negalima visko nukirsti vienu kirviu. Tai labai primityvi, bazinė ir neteisinga imigracijos politika, kuri niekur toli nenuves. Turime turėti protingą politiką. Dabartinė sistema visiškai neprotinga, absoliučiai absurdiška. Jeigu dabar norite įdarbinti aukštą kvalifikaciją ir aukštąjį išsilavinimą turintį specialistą, pabandykite Lietuvoje įdarbinti, pavyzdžiui, mediką iš trečiosios šalies. Tai bus 100 kartų sunkiau negu įdarbinti pavežėją, su visa pagarba žmonėms, kurie pristato picas. Tokia yra mūsų sistema. Transporto sektorius įdarbina darbuotojus, tačiau jie iš karto išvažiuoja į trečiąsias šalis. Mes konkuruojame su Lenkija, Latvija, o dabar Latvija jau labai stipriai mus lenkia, taip pat su Ispanija. Jeigu turėsime griežtesnę darbuotojų įdarbinimo politiką, lietuviškos įmonės tiesiog atsidarys filialus kitose šalyse, ten įdarbins žmones ir mokės mokesčius toms valstybėms. Mes iš to nieko nelaimėsime. Priešingai – pralaimėsime, nes padovanosime mokesčius kitoms šalims, o ilgainiui galbūt ir pačios įmonės persikels į Lenkiją. Dėl migracijos paketo jau buvo kilusi tam tikra banga, o Latvija šiuo metu labai vilioja. Todėl reikia atskirai žiūrėti į kiekvieną sektorių. Transporto sektoriuje beveik turėtų degti žalia šviesa. Jeigu tai tarptautinis transportas, darbuotojai išvažiuoja, čia yra tarptautinė konkurencija. Jeigu kalbame apie statybų sektorių, situacija jau labiau geltona, gal net artėjanti prie raudonos, nes tai yra vietinė rinka. Pramonė galėtų būti tarp žalios ir geltonos. Pavežėjai ir panašūs sektoriai – raudona. Technologijos – žalia, nes čia jau turime milžinišką protų nutekėjimą. Apie tai beveik niekas nekalba. Pažiūrėkite į informacinių technologijų sektorių – tai labai retas reiškinys: darbuotojų skaičius pradėjo mažėti. Mes šiek tiek sugriežtinome tvarką ir tiesiog pasiuntėme signalą, kad galbūt nepageidaujame ir aukštos kvalifikacijos specialistų, ir įvairių kitų žmonių. Tačiau jeigu pasikalbėtum su tais žmonėmis, kurie čia gyvena, susidaro tokia nuotaika, kad šis procesas praktiškai jau nebesustabdomas. Jie iš esmės išvažiuoja. Galbūt aš pasakiau per griežtai, tačiau išvykimas iš Lietuvos jau tampa beveik masinis. Dabar tie žmonės išvažiuoja, todėl turime bent jau kompensuoti jų praradimą ir kažkaip kitaip prisikviesti žmonių, nes savo gyventojų neturime tiek, kiek mums reikia. Vėlgi, kaip minėjau, politika turi būti protinga. Prieš dvejus ar trejus metus, kai mūsų gatves užplūdo pavežėjai iš Centrinės Azijos ir kitų regionų, jų per trumpą laiką ir labai masiškai padaugėjo. Kyla klausimas, ar tikrai visi šie žmonės sukuria didžiausią pridėtinę vertę. Tam turime skirti labai daug dėmesio. Aš tai sakiau ir anksčiau – tai turėtų būti beveik prioritetas numeris vienas. Galbūt demografija, gimstamumas dabar taip pat yra svarbi tema, tačiau jai iš esmės neskiriama pakankamai dėmesio. Negalima tiesiog įvesti kvotą, nukirsti ir pažiūrėti, kas bus. Yra tikrai daug žmonių, be kurių mes neišsiverstume. Tai jau yra faktas. Pavyzdžiui, yra ir suvirintojų bei kitų specialybių darbuotojų, kurie dirba Klaipėdoje ir kitur. Kai kuriuose sektoriuose be jų jau praktiškai neįmanoma išsiversti.