Pati CŽA atsisako komentuoti šią kelionę. O apie vizitą paklaustas JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė, kad „tai toks pusiau rutininis vizitas. Nenoriu nuvilti žmonių. Norėtume, kad karas Ukrainoje pasibaigtų“.
Šia tema su „Žinių radijo“ žurnaliste diskutavo ambasadorius, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (toliau – L.L.) ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas (toliau – T.J.).
– Natūralu, kad daliai visuomenės skaitant antraštes galėjo kilti nerimas. Kaip jūs pasitikote šias žinias?
L.L.: Tai neturėtų labai stebinti. Įspėjimai iš JAV dėl galimų Rusijos provokacijų ėjo jau kurį laiką. O vizito choreografija yra parodomoji. Galima įžvelgti paradoksalių elementų, nes vizitas slaptas, bet labai matomas. Su didžiausiu pasaulyje kariniu lėktuvu atskristi į Vnukovo oro uostą nepastebėtai nepavyksta. Vizito trukmė – 4 valandos, rodo, kad pokalbio nebuvo, buvo tik pranešta žinia. Galima spėlioti, kokia ta žinia. Tikriausiai tai buvo įspėjimas.
Ne mažiau svarbus momentas yra politinis kalendorius. Artėja vidurio kadencijos rinkimai. Amerikos visuomenė norėtų, kad parama Ukrainai būtų didesnė. Kita vertus, galvos skausmo dabartinei administracijai užtenka. Neišspręstų krizių yra daug, niekaip nesibaigia karas su Iranu, tad dar vienas dirgiklis nėra reikalingas. Visa tai sudėjus, viskas sueina į prielaidas, kurios dabar svarstomos.
– Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė, kad konkretaus sprendimo dėl atakos Maskva nėra priėmusi. Ar, žvelgiant į šį vizitą, galima daryti prielaidą, kad kažkas pasikeitė?
T.J.: Tai yra tik prielaidos apie tai, kokią informaciją amerikiečių žvalgyba galėtų turėti. Be abejo, ji yra tokia rimta, kad tai paskatino CŽA vadovą skristi į Maskvą. Tai tikrai nėra daroma šiaip sau. Turbūt tai yra susiję ir su praėjusią savaitę matytais NATO oro pajėgų bandymais imituoti elektroninės kovos operacijas prieš Kaliningrado sritį. Šių ženklų pakanka daryti prielaidoms, kad JAV žvalgyba turi duomenų, jog planai imtis provokacijų prieš NATO šalis nėra visiškai hipotetiniai ir kad Rusija svarsto juos gana rimtai. Tad dabar yra laikas pabandyti sustabdyti planus, kol jie nebuvo realizuoti.
Ambasadoriui dabar yra ganėtinai rimtas laikotarpis. Dviejų mėnesių tarpas tarp Dūmos ir vidurio kadencijos rinkimų gali tapti galimybių langu Kremliui. Galima sukurti situaciją, kurioje Rusija įgautų kokį nors pranašumą ir sukurti problemą, kurią naudotų derybose dėl Ukrainos. Rusai mėgsta taip daryti – sukurti problemą ir sakyti, kad nebeeskaluos jos, jei Rusijai bus suteiktos kokios nors nuolaidos. Pastaruoju metu laikas žaidžia ne rusų naudai. Tai yra suvokiama tiek Maskvoje, tiek Vašingtone. Tam, kad rusai nedarytų kvailysčių, buvo nuspręsta juos papildomai perspėti.
– Ar galima tikėtis, kad bent jau mūsų prezidentas ir Užsienio reikalų ministerija sužinos, koks buvo vizito pokalbių turinys?
L.L.: Kai slaptosios tarnybos kažką kalba, jos tikrai visko neišpasakoja. Yra didelė tikimybė, kad buvo minimas net ir Irano klausimas. Nemanau, kad Donaldui Trumpui patinka tai, kad rusai perduoda Iranui duomenis apie taikinius Persijos įlankos regione, apie amerikiečių bazes ir kitus dalykus. Ši informacija buvo gana plačiai aptarinėjama viešojoje erdvėje ir sunku pasakyti, ar ji yra teisinga. Bet, matyt, kad tai irgi yra jautru. Yra daug aspektų.
Noras pasodinti Rusiją prie derybų stalo neįgyvendintas todėl, kad rusai neturi jokios motyvacijos kažką keisti. Jiems atrodo, kad tai, ką jie patiria, yra jiems priimtina. Jei tai tęsis ir toliau, įkalbinėjimai nepadės. Reikia ekonominio rimbo ir ženklesnės paramos Ukrainai. Tikėtina, kad kitą mėnesį Senate bus patvirtintas pragariškų sankcijų paketas. Iš Rusijos reakcijos galima suprasti, kad jie nesitiki, jog tai bus patvirtinta.
– Ką galima pasakyti iš Kremliaus reakcijos? Iš pradžių vizitas buvo neigiamas, o dabar sakoma, kad kalbos apie įspėjimus neturi nieko bendro su realybe.
T.J.: Klausyti to, ką kalba Maskvos atstovai, nereikėtų. Jie meluoja beveik visada, net kai to nereikia daryti. Neigimas, kad CŽA vadovas atskrido, yra labiau iš įpročio, nei iš poreikio kažką nuslėpti ar sumeluoti. Tai tikrai nebuvo darbinis susitikimas tarp žvalgybų aptarti techniniams reikalams.
Rusijos viduje kyla įtampa, finansinė situacija prastėja ir galimybių be naujos mobilizacijos užpildyti nuostolius Ukrainos fronte beveik nebelieka. Galima tikėtis, kad Kremlius svarsto apie radikalesnes priemones. Analitikai svarstė, kad tai gali būti ir branduolinio ginklo prieš Ukrainą panaudojimas, ir provokacijos prieš NATO šalis, ir didelė mobilizacijos banga pačioje Rusijoje. Rusai supranta, kad esant dabartinei karo eigai, jie negali nei laimėti, nei išlaikyti esamos situacijos. Tam reikia netradicinių sprendimų ir tai kelia didžiausią riziką, nes tie sprendimai gali būti ir išpuoliai prieš NATO šalis.
– Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas sakė, kad vizitas yra dar vienas signalas, kad turime susirūpinti savo kritinės infrastruktūros objektais. Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad vizitas jį nuteikia pozityviai, nes, jo vertinimu, tai skirta sumažinti geopolitinę įtampą. Ambasadoriau, ar jūs matote daugiau naudos, ar pavojų?
L.L.: Gyvenimas parodys, kaip situacija klostysis toliau. Žinoma, kad dėl mėginimo užkardyti įtampą ir įspėti blogiau nebus. Tikėtina, kad CŽA vadovas pateikė ir įrodymus, ne tik pasakė, kad žino, ką Rusija daro. Tai irgi yra atgrasymo momentas. Rusija turi pamatuoti pasekmes. Kai prieš penkerius metus rusai pradėjo karą, jie nusprendė, kad ta kaina jiems yra pakeliama. Jie neapsiriko, nes ekonomika toliau gyvena, sankcijos nėra tokios triuškinančios, o karinė parama Ukrainai pradžioje strigo. Tada jie neapsiskaičiavo, bet ilgajame laikotarpyje vis tik apsiskaičiavo. Laikas nėra jų pusėje, jiems reikia kažką keisti, o jie nenori ir nemoka, nes nežino, kaip toliau gyventi be karo.
Per parą karas nusineša daugiau nei 1000 pačių rusų karių gyvybių. Tai nėra šachmatų žaidimas. Žūva žmonės ir nesimato jokios perspektyvos. Rusai nežada nieko keisti, jie eina kaip zombiai, vis giliau klimpsta į situaciją, o tai dar labiau padidina provokacijų galimybę. Tai negali tenkinti visų, kurie mato situaciją, tad mėginimas įspėti yra labai suprantamas. Klausimas, kokie argumentai buvo panaudoti. Pamatysime.
O dėl mūsų pasirengimo nereikia atskiro CŽA vadovo vizito ar paraginimo. Patys matome, kiek spragų yra mūsų pasirengime. Nereikia net dronų atakų. Stichinė nelaimė atnešė daug suirutės ir dalis žmonių liko be elektros. O kalbant apie karinį pasirengimą, irgi nėra nieko naujo. Juk lošia ne absoliutūs gynybos išlaidų procentai, o pajėgumai ir apie juos reikia kalbėti. Visi šie dalykai buvo žinomi iki šiol ir mes neturėtume atsipalaiduoti.
Po vizito nebuvo piktos retorikos iš Dmitrijaus Peskovo pusės. Jis sakė, kad tai buvo konstruktyvus pokalbis tarp slaptųjų tarnybų. Pats faktas buvo komentuojamas pozityviai. Kitu atveju būtų pasakyta aštresnių žodžių amerikiečių adresu. Tikėkimės, kad kažkas buvo išgirsta.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
(be temos)