Į žiūrovus – nesuprantama tarme

Tiems, kas nežino: Joniškėlis yra miestas Pasvalio rajone, Šiaurės Lietuvoje, įsikūręs prie Mažupės, 20 km į pietvakarius nuo Pasvalio.

Jis garsėja dideliu Karpių dvaro sodybos kompleksu ir istorine reikšme tautos švietimui. Čia veikia krašto muziejus, saugantis knygnešių laikus menančius spaudinius.

Joniškėlyje gyvena keletas mano pažįstamų, todėl labai norėjau ką nors daugiau sužinoti apie šį miestą.

Tačiau koks nusivylimas – LRT į savo laidą įsileido kažkokį abejotino valyvumo veikėją, greitakalbe pasakojusį apie miestelį tarmiškai. Nieko nesupratau, tik atskirus žodžius ir tie patys buvo barbarizmai, pavyzdžiui, „bačka“. Kilo net klausimas: gal tai šveplumas?

Dar didesnis nustebimas buvo, kai tą pasakorių parodė iš toliau. Jis buvo be kelnių ir dėvėjo į šortus panašų apdarą. Tokį sovietmečiu turėjo mano tėvas ir tas drabužis vadinosi „šeimyniniai apatiniai“. Senesni žmonės, kurie pamena tuos ne tokius senus laikus, puikiai supranta, apie ką kalbu.

Taigi nusivylimas buvo begalinis. Nieko nesupratau, kas yra pasakojama, dar ir buvau priverstas prisimini sovietmetį ir N. Chruščiovą, kuris irgi tikrai dėvėjo „šeimyninius“, nes kitokių tais laikais nebuvo.

Niekaip nesuprantu, kodėl tokiame solidžiame televizijos kanale reikia rodyti nesąmonę?

Mano supratimu, bent jau per valstybinę televiziją informacija turėtų būti pateikiama taisyklinga valstybine kalba, o ne tarmėmis, kaip kokioje nors komedijoje, pavyzdžiui, mano labai mėgstamoje „Amerika pirtyje“.

Viešai turi būti vartojama bendrinė lietuvių kalba, kad visi piliečiai galėtų suprasti, apie ką kalbama. Gal tarmėmis ir galima būtų kalbėti kokioje nors „Duokime garo“, bet tikrai ne informacinėje laidoje.

Taip pat laidų autoriai turėtų griežtai įvertinti aprangą tų, kurie pretenduoja į viešąjį kalbėjimą. Nėra gražu, kai žmogus yra abejotinos higienos, apsirengęs bet kaip, o jo apdarai nemaloniai primena sovietinę „balanos gadynę“. Negražu ir gėda.