Į klausimą, kaip reikėtų pasielgti su poetės S. Nėries paminklu Vilniuje, 45 proc. apklausos dalyvių teigė, kad biustas turėtų likti dabartinėje vietoje.
Šis paminklas sovietmečiu pastatytas miesto centre, šalia buvusios S. Nėries vidurinės mokyklos.
Desovietizacijos komisija ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovas istorikas Arūnas Bubnys 2024-ųjų rugpjūtį yra pripažinę, kad paminklas pažeidžia draudimą viešose vietose propaguoti totalitarinius ir autoritarinius režimus, nes S. Nėris veikė okupacinėse politinėse, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją Lietuvoje. Miesto valdžiai nurodyta skulptūrą nukelti. Tačiau šis sprendimas buvo apskųstas teismui, nukėlimo procesas sustojo.
Maždaug ketvirtadalis – 23 proc. – apklaustųjų mano, kad skulptūra galėtų būti perkelta į muziejų ar kitą viešą vietą, 6 proc. tvirtino, jog ją reikėtų nukelti ir niekur nedemonstruoti, 21 proc. respondentų sakė, kad jiems šis klausimas nerūpi, o 5 proc. neatsakė arba neturėjo nuomonės.
A. Bubnys LRT portalui sakė, kad visuomenės nuomonę galima išgirsti, tačiau sprendimas priimamas remiantis galiojančiu vadinamuoju desovietizacijos įstatymu.
BNS rašė, kad S. Nėries biusto nukėlimui priešinasi dalis visuomenės, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, poetės vaikaitė Salomėja Bučaitė.
Gegužės mėnesį Regionų administracinis teismas išnagrinėjęs jos skundą, panaikino LGGRTC direktoriaus sprendimą dėl S. Nėries paminklo iškėlimo, nes esą neužtenka duomenų konstatuoti, jog poetė veikė okupacinės valdžios centrinėse struktūrose. Centras šį sprendimą apskundė.
Skulptoriaus Vlado Vildžiūno ir architektų Gedimino Baravyko, Gyčio Ramunio sukurtas poetės paminklas-biustas pastatytas 1974 metais, 1993-iaisiais jis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Įvairiose Lietuvos vietose taip pat pervadinamos S. Nėries vardu pavadintos gatvės.
(be temos)
(be temos)