Salininkuose audra praėjo, bet žmonės jos dar neišlydėjo. Nėra elektros, nėra vandens.
„Maždaug pusė bendrijos, apie 30 namų. Kai kurie visiškai be elektros, o kai kurie – tik su viena faze“, – sakė moteris.
Tik pirmadienį į gyvenvietę atvyko ESO darbuotojai. Tačiau paradoksas – vos jie kibo į apžiūrą, dingo ir paskutinė veikusi elektros fazė.
„Neturime karšto vandens, nieko neturime, tik šaldytuvą“, – juokėsi Salininkų gyventoja Ernesta.
„Pas mus namuose viskas elektra – kaitlentė, viskas. Tai mes „Maximoje“ perkame vakuumuotą maistą, kaimynė mums pašildo ir pavalgome“, – pasakojo Salininkų gyventojas Sergejus.
Žmonės sako, kad skaudžiausia ne pati audra, o tai, jog tokia situacija kartojasi. Todėl kai kurie jau nebelaukia – nusipirko generatorius.
„Pas mus čia labai dažna situacija. Kai tik vėjai, kaskart laukiame su žvakėmis, žibintuvėliais, su viskuo“, – teigė Salininkų gyventoja Milana.
Siutina ir neaiškumas. Kada elektra grįš, žmonės nežino. Su ESO susisiekti – neįmanoma.
„Elektros tinklai tiek užimti, kad neatsiliepia“, – sakė Ernesta.
„Labai negražiai bendrauja, lyg jie niekur neskuba“, – piktinosi moteris.
Ir tai ne kelių šeimų bėda. Kazlų Rūdoje be elektros ir vandens – 3000 žmonių. O maistui išsikepti nieko nelieka, kaip tik gaminti ant malkų lauke.
„Valgyti darome ant krosnies, indus plaunu vaikų balijoje... Ir ką daryti? Išgyvensime kažkaip“, – sakė pašnekovė.
Savivaldybė jau nusprendė skelbti ekstremalią situaciją. Prašys ir karių pagalbos.
„Be elektros atsirado kitų problemų – vandens, maisto, medicinos priemonių trūkumas, higienos klausimai. Mums gali tekti važiuoti pas žmones, kurie priklausomi nuo gręžinių, vežti vandenį, maisto atsargas“, – aiškino Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.
Pirmadienį ryte be elektros dar buvo apie 130 tūkstančių vartotojų. Nors ESO privalo gedimus pašalinti per 72 valandas, šįkart aiškina, kad darbai užtruks net savaitę.
„Ta paskutinė diena yra šeštadienis. Kadangi kai kuriose savivaldybėse – Molėtų, Anykščių, Varėnos – stipriai sugriautas tinklas“, – sakė ESO vadovas Renaldas Radvila.
Tačiau griuvo ne tik elektros tinklas. Kartu su juo – ir mobilusis ryšys. Iš maždaug 6 tūkst. bazinių stočių neveikia kas dešimta.
„Daugiausia poveikio ryšio paslaugoms – šiaurės rytinėje, centrinėje Lietuvos dalyje ir pietinėje dalyje“, – komentavo RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.
Anot D. Kuliešiaus, daugiausia nukentėjo „Tele2“ klientai. Be ryšio – 36 tūkst. jų vartotojų, „Telia“ – 12 tūkst., o „Bitės“ – 18 tūkst. Vieni visiškai neturi jokio ryšio, kiti negali prisiskambinti, parašyti žinutės ar naršyti internete.
„Per audrą, kai lūžta medžiai, nutraukia laidus ir tiesiog liekame be elektros tiekimo, o bazinės ryšio stotys naudoja elektrą tam, kad tiektų ryšį“, – aiškino „Tele2“ atstovė Asta Buitkutė.
Dabar bazinės ryšio stotys turi baterijas, tačiau jų užtenka vos kelioms ar keliolikai valandų. Jei elektra negrįžta, belieka generatoriai.
„Dyzelinių generatorių neturime tiek, kad aptarnautume absoliučiai visas stotis, kurios liko be elektros“, – pripažino A. Buitkutė.
Dabar bazinės ryšio stotys turi baterijas, tačiau jų užtenka vos kelioms ar keliolikai valandų. Jei elektra negrįžta, belieka generatoriai.
Susisiekimo ministras lieja tulžį ant operatorių.
„Tai yra eilė metų, kai privatukams atiduodamos funkcijos, iš to yra uždirbama, tačiau noras investuoti ir užtikrinti valstybę neegzistuoja“, – kritikavo susisiekimo ministras Juras Taminskas.
O gyventojai juokauja: nereikia ir karo. Užtenka vienos audros ir tūkstančiai žmonių lieka be elektros, vandens ir ryšio.
„Elektra dingsta, internetas dingsta. Čia karo nereikia. Va, karas paprastas čia – nei raketų, nei tankų nereikia. Va savaitė laiko ir visi užgesinti“, – kalbėjo vyras.
Tad ką daryti? Į Vyriausybę sušaukti visų atsakingų įstaigų vadovai. Tačiau po posėdžio premjeras tik skėsčioja rankomis: gamta apnuogino senas bėdas.
„Audros padariniai yra tokio masto, kad nesugebame jų likviduoti per parą. Kurį laiką užtruks“, – pripažino premjeras Mindaugas Sinkevičius.
„Nieko jie nedaro, jie sėdi, pasikrapšto nosį ir va šitaip“, – piktinosi gyventojas.
„Per kiekvieną audrą – be valdžios pagalbos. Nesitikiu nieko, užmiršk. Žmonės reikalingi tik balsuoti ir mokesčiams“, – sakė kitas pašnekovas.
ESO aiškina, kad išeitys – dvi. Viena jų – retinti medžius. Lietuvoje tarp Baltijos valstybių proskynos tarp elektros linijų – pačios siauriausios, tesiekia 3 metrus. Latvijoje – 6,5, o Estijoje – 10 metrų.
„Netgi su tomis proskynomis, kurias turi kaimynai, audra vis tiek padarė žalos“, – sakė R, Radvila.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kita išeitis – kišti kabelius po žeme. Tačiau čia per dvejus metus ESO pasistūmėjo mažai. Dabar po žeme – tik 40 procentų kabelių.
„Kai kalbame apie finansavimą, 2000 kilometrų kabeliavimas yra 160 milijonų eurų“, – aiškino R. Radvila.
Tačiau ir likęs kabeliavimas užtruks dar dvejus metus. O žmonėms maistas atjungtuose šaldytuvuose genda jau dabar. Energetikos ministras atsiprašo ir sako, kad už tai priklauso pinigai.
„Akivaizdu, mokamos, kaip numatyta, kompensacijos“, – sakė ministras Lukas Savickas.
O mobiliojo ryšio operatoriai kompensacijų dalyti nežada. Kiekvieną situaciją vertins individualiai.
Neaišku ir kas keisis su ryšio stotimis. Trūksta ir pinigų, ir resursų.
„Mums reikia sudėlioti prioritetus: ar šiandien svarbu padengti ryšiu ten, kur jo nėra, baltosiose dėmėse, ar visus pinigus nukreipti į generatorius ir baterijas“, – svarstė D. Kuliešius.
Draudikai skaičiuoja, kad ši audra padarė žalos bent už pustrečio milijono eurų. Tačiau suma dar gali augti.
(be temos)
(be temos)