1960 metais austrų kilmės amerikiečių mokslininkas Heinzas von Foersteris kartu su kolegomis žurnale „Science“ paskelbė darbą, kuriame, remdamasis tuometinėmis žmonių populiacijos augimo tendencijomis, matematiškai apskaičiavo kritinį tašką.
Pagal modelį jis turėtų būti pasiektas 2026 metų lapkričio 13-ąją – penktadienį.
Žmonija turėjo „susispausti iki mirties“
H. von Foersterio skaičiavimai buvo paremti sparčiu pasaulio gyventojų skaičiaus augimu. Modelis rodė, kad, populiacijai ir toliau didėjant tuometiniu tempu, teoriškai būtų pasiektas taškas, kai Žemė paprasčiausiai nebegalėtų patenkinti žmonijos poreikių.
Tai galėtų lemti išteklių trūkumą, aplinkos būklės blogėjimą, konfliktus ir kitas rimtas problemas.
Remiantis matematiniu modeliu, žmonija galiausiai turėjo, vaizdžiai tariant, „susispausti iki mirties“. Kritinė data buvo apskaičiuota stebėtinai tiksliai – 2026 m. lapkričio 13 d.
Kai H. von Foersteris paskelbė savo skaičiavimus, 1960 metais Žemėje gyveno maždaug 3 mlrd. žmonių. Dabar pasaulio gyventojų skaičius viršija 8 mlrd.
Tačiau tai nereiškia, kad po kelių mėnesių iš tiesų laukia pasaulio pabaiga.
Kodėl prognozė neišsipildys?
Per kelis dešimtmečius pasaulio demografinės tendencijos gerokai pasikeitė. Gyventojų skaičius vis dar auga, tačiau jo augimo tempas smarkiai sulėtėjo.
Šiuolaikiniai demografai tai sieja su mažėjančiu gimstamumu, geresniu išsilavinimo prieinamumu, šeimos planavimu ir kitais socialiniais bei ekonominiais pokyčiais.
Būtent todėl H. von Foersterio daugiau nei prieš 60 metų sukurtas matematinis modelis šiandien vertinamas ne kaip tikra pasaulio pabaigos prognozė, o kaip perspėjimas, kas teoriškai galėtų nutikti, jei populiacija neribotai augtų ankstesniu tempu.
Vis dėlto mokslininko tuomet iškelti klausimai neprarado aktualumo. Žmonija ir šiandien susiduria su klimato kaitos, maisto saugumo, gamtos išteklių naudojimo bei tvarumo problemomis.
Tai ne vienintelė „pasaulio pabaigos“ teorija
Vėliau atsirado ir kitų matematika bei tikimybėmis paremtų bandymų svarstyti apie žmonijos ateitį.
Viena žinomiausių teorijų – vadinamasis „Doomsday Argument“, arba „Pasaulio pabaigos argumentas“. Jis išpopuliarėjo praėjusio amžiaus pabaigoje ir remiasi statistiniu samprotavimu apie tai, kiek žmonių iš viso galėtų gimti per visą žmonijos egzistavimo laikotarpį.
Supaprastintai teorija teigia, kad jei bendras kada nors gyvensiančių žmonių skaičius būtų baigtinis, kiekvienas žmogus turėtų tam tikrą tikimybę gimti bet kuriuo žmonijos istorijos momentu. Todėl faktas, kad gyvename būtent dabar, teoriškai galėtų suteikti užuominų apie tai, kiek dar žmonių gims ateityje.
Tačiau ir tai nėra konkreti ar moksliškai patvirtinta pasaulio pabaigos prognozė.
Pasaulio pabaigos laukė ir 2012-aisiais
Bene garsiausia pastarųjų dešimtmečių „apokalipsės“ data buvo 2012 metų gruodžio 21-oji.
Tuomet plačiai paplito teiginiai, kad pasibaigus vienam senovės majų Ilgojo skaičiavimo kalendoriaus ciklui gali įvykti pasaulio pabaiga.
Internete sklandė įvairiausios teorijos – nuo katastrofiško Saulės aktyvumo iki paslaptingos planetos susidūrimo su Žeme.
Majų kultūros tyrinėtojai dar prieš šią datą aiškino, kad kalendoriaus ciklo pabaiga nereiškia pasaulio pabaigos – tiesiog baigiasi vienas laikotarpis ir prasideda kitas.
2012 metų gruodžio 21-oji praėjo be pasaulinės katastrofos.
Panašiai vertinama ir artėjanti 2026 metų lapkričio 13-oji – nors prieš daugiau nei šešis dešimtmečius sukurtame matematiniame modelyje ši data tapo kritiniu tašku, nėra mokslinio pagrindo manyti, kad tądien žmonijai gresia pasaulio pabaiga.
(be temos)