„Žinių radijo“ laidoje „Kas po mūsų?“ – pokalbis su Andrejumi Gaidamavičiumi, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiuoju specialistu.
– Ar iš tiesų erkių aktyvumas dabar didesnis?
– Taip. Pastebime, kad erkės matomos dažniau negu anksčiau, bet to nesiečiau su klimato kaita. Dabar labai populiaru viską suversti klimatui. Manau, kad čia yra kažkas daugiau negu klimato kaita. Pagrindinė priežastis – ekologinės pusiausvyros sugriovimas. Kodėl Laimo liga plinta? Erkės, tik išsiritusios iš kiaušinėlių, dar neturi užkrato. Jos jį gauna iš tos ligos vadinamų rezervuarų, t. y. kanopinių žvėrių, pelinių graužikų. Kanopiniai žvėrys taip pat nėra atsparūs Laimo ligai. Lygiai taip pat serga, kaip ir žmonės. Paprastai, kai yra ekologinė pusiausvyra, plėšrūnai padeda eliminuoti dalį žvėrių, užsikrėtusių Laimo liga, todėl toliau ji neperduodama žmonėms. Dėl masinių kirtimų, medžioklių, taip pat prisideda ir klimato kaita, Laimo liga pasidarė didelė grėsmė. Pastebėjau, kad erkės stengiasi gyventi arčiau žmonių. Arčiau gyvenviečių ir yra pažeista ekologinė pusiausvyra. O ten, kur gamta natūralesnė, kur didesnė biologinė įvairovė, erkės turi daugiau priešų. Kai mes prisidedame prie biologinės įvairovės skurdinimo, visiems parazitams be išimties sudarome labai palankias sąlygas. Krajasiurbiai parazitai išnyks paskutiniai mūsų planetoje. Visa kita, kas jais maitinasi, išnyks patys pirmieji. Kovodami su žole, mes problemos neišspręsime, nes erkės žolės tikrai nevalgo, jos domisi mūsų krauju, mūsų augintinių krauju. Ten, kur bus kraujo, bus ir erkių. Dar vieną priežastį matau, dėl ko erkės, nešiojančios užkratą, išplito miestuose. Tai visur vaikštančios katės, bešeimininkiai šunys. Jei mes nelaikome savo katės namuose, o leidžiame jai vaikščioti, kur nori, tai ji tikrai prisirinks erkių. Ten, kur erkė nukris, sudės 3 tūkst. kiaušinėlių. Iš jų išsiris 3 tūkst. erkių lervučių. Ir jos, stadija po stadijos, iki trejų metų gyvena toje pačioje vietoje. Gamtoje yra tarsi erkių židiniai. Jos paplitusios būtent ten, kur yra nukritusi ta „prinokusi vyšnia“ – erkė, prisisiurbusi kraujo. Dėl to labai pavojingi žvėrių takai. Grybautojams patariu nevaikščioti tais takais.
– Sakote, kad šilta žiema ne visada lemia, ar erkių bus daug, nes kitose šalyse tokių tendencijų nelabai yra. Gal vis tiek galima daryti kažkokias prognozes pagal orus, kiek erkių bus?
– Praėjusi žiema buvo tikrai normali šalta žiema. Girdžiu mitą, kad šaltos žiemos iššaldo erkes. Nieko jos neiššaldo. Erkės, jei yra po sniegu, pakankamai šiltai tupi. Bet, kai buvo sniego, jos negalėjo maitintis. Nežiūrint į tai, kad buvo šalta žiema, šį pavasarį erkių bumas buvo didelis. Palyginus su pernai pavasariu, jų buvo daugiau. Ne vien klimatas lemia, bet ir visa ekologinė pusiausvyra. Suvokti tuos dalykus sudėtinga, nes reikia išnarplioti visą grandinę. Erkės, kurios dabar mus kankina, kurių mes bijome, yra pelnyta bausmė už tai, kaip mes elgiamės su gamta. Gaila, kad nuo erkių nukenčia ir visai niekuo dėti žmonės, kurie niekuo neprisideda prie gamtos naikinimo arba atvirkšačiai – netgi padeda ją išsaugoti.
Erkės, kurios dabar mus kankina, kurių mes bijome, yra pelnyta bausmė už tai, kaip mes elgiamės su gamta.
– Ar yra kažkokių sąlygų, kurios yra kaip tik nepalankios erkių dauginimuisi?
– Amerikoje padaryti tyrimai ir ten kaip viena pagrindinių kovos priemonių su erkėmis yra nurodytas žolės deginimas. Pernai, kai apie tai užsiminiau žurnalistams, buvau iškoneveiktas, tačiau tai ne mano sugalvota. Tai kitose šalyse vykdoma praktika, ne tik Amerikoje, bet ir Prancūzijoje. Dabar Lietuvoje daug apleistų pievų. O tos, kurios prižiūrimos, arčiau sodybų, tiesiog skutamos, ir ten naikinama biologinė įvairovė. Nereikia galvoti, kad jei trumpai nupjauta žolė, tai ten erkės negyvena. Tačiau jei sausesnė vieta, tai erkėms nėra palanku. Jos nepakenčia kaitros. Mes su erkėmis gyvename jau daug metų ir dauguma lietuvių žino, kaip elgtis gamtoje. Šviesūs drabužiai labai praktiškas sprendimas. Repelentų naudojimas yra rekomendacija, nes tai irgi nuodas. Aš labai saikingai juos naudoju. Reikia pirkti specialiai tokius, kurie yra nuo erkių. Grįžus svarbu apsižiūrėti. Sakoma, kad jei erkiniu encefalitu užsikrečiama iš karto po įkandimo, tai Laimo liga, kad užsikrėstume turi praeiti nemažas laiko tarpas – nuo keletos iki keliolikos valandų. Aš sirgau Laimo liga jau tris kartus. Tikrai nelaukiau, kol ta erkė keletą valandų tupės. Aš jas pakankamai greitai jaučiu ir ištraukiu, ir vis tiek susergu Laimo liga. Matyt, nėra taip, kad reikia laukti keliolika valandų, kad tave užkrėstų Laimo liga. Ne tik pati erkė užkrečia Laimo liga. Galima užsikrėsti ir vartojant pieno produktus, jei pienas šviežias, neapdorotas.
– Dabar, kai taip keičiasi klimatas, ar ateityje turėsime priprasti prie erkių ne tik pavasarį ir vasarą, bet ir ištisus metus?
– Dabar metų laikai pasislinkę per vieną mėnesį. Rimta žiema prasideda maždaug apie Kalėdas. Visą rugsėjį dar tęsiasi vasara. Birželis dažnai būna labai šaltas – tarsi pavasarį. Žiemos pradžia yra pavojinga tuo požiūriu. Paskutinę erkę ant savęs pernai sugavau gruodžio 2 dieną. Reikia vengti vietų, kurias pamėgę kanopiniai žvėrys, ir tada bus mažesnė tikimybė erkių prisirinkti.
Visas reportažas – „Žinių radijo“ vaizdo įraše:
(be temos)