„Akivaizdu, kad šita situacija su audra apnuogino valstybės senas problemas, kurios buvo nespręstos ir dėl to mes turim tai, ką turim. Šiandien turim situaciją, kurią reikia greitai likviduoti ir judėti į priekį. O tada grįšim prie strateginių sprendimų“, – pirmadienį po tarpinstitucinio pasitarimo kalbėjo Mindaugas Sinkevičius.
„Ne problema yra šiuo atveju išvartų likvidavimas, supjaustymas, šiuo atveju didesnė problema yra specializuotos kvalifikacijos elektros specialistų pasitelkimas, nes mes tam tikrus skaičius (specialistų – BNS) šalyje turim ir tie skaičiai yra riboti“, – pridūrė jis.
Vyriausybės vadovas apgailestavo, kad nesugebama audros padarinių likviduoti greitai, o ESO vadovui nurodyta dėti visas pastangas, kad stichijos padariniai būtų likviduoti kuo greičiau.
„Labai apgailestauju, kad audros padariniai yra tokio masto, kad nesugebame per dieną likviduoti, tai kurį laiką užtruks. Vartotojai buvo informuoti ir nurodytas preliminarus statusas. Pavesta įmonės vadovui (ESO – BNS) telkti visas įmanomas pastangas, rangovus, subrangovus, kad tą situaciją likviduotume kaip įmanoma greičiau“, – kalbėjo premjeras.
Energetikos ministras Lukas Savickas pabrėžė, kad reikalingi sisteminiai sprendimai, kurie leistų geriau pasiruošti audroms ir jų padarinių likvidavimui.
„Sisteminiai sprendimai, be abejo, bus reikalingi. Manau, kad ne veltui jau daug yra kalbų apie kabeliavimo tempų tvirtinimą, spartinimą. Akivaizdu, kad jeigu būtų padaryti tie darbai, jeigu šeši tūkstančiai kilometrų (elektros – BNS) linijų, kurios yra pavojingos miškuose, jeigu jos būtų šiuo metu kabeliuotos, tai kalbėtume ne apie šimtus tūkstančių, o apie dešimtis tūkstančių vartotojų be elektros ir apie atstatymą ne apie nepilną savaitę, bet kalbėtume apie vieną arba dvi paras“, – aiškino L. Savickas.
Labai apgailestauju, kad audros padariniai yra tokio masto, kad nesugebame per dieną likviduoti, tai kurį laiką užtruks.
Sparčiai tiesti kabelius trūko politinės valios ir resursų
Kiek vėliau ministras BNS teigė, kad iki šiol elektros kabelių tiesimas nevyko sparčiai, nes trūko politinės valios ir pakankamų resursų.
„Viskas iš esmės sąlygojama kelių aspektų – skyrimo resursų ir politinio sprendimo. Akivaizdu, kad iki šiol fokusuota buvo tiktai į nedidelę dalį. Suprogramuota buvo iki 2 tūkst. iš žinomų ir identifikuotų 6 tūkst. kilometrų, kurie yra labiausiai rizikingi ir yra miškingose teritorijose“, – BNS sakė L. Savickas.
„Matome poreikį peržiūrėti planavimo dokumentus, spartinti tempus, atitinkamus resursus sutelkiant šios programos spartesniam įgyvendinimui“, – pridūrė jis.
BNS rašė, kad Vyriausybė dar pernai pavasarį priėmė sprendimą 2025–2028 metais 2 tūkst. kilometrų 10 kilovoltų (kV) linijų miškingose vietovėse pakeisti požeminiais kabeliais.
Tuometinis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas metų pradžioje teigė, kad šiemet kabelių planuojama nutiesti beveik du kartus daugiau nei pernai – 700 kilometrų.
L. Savicko teigimu, vienas sprendimų bus skirti didesnį finansavimą kabelių tiesimui, tačiau jis pabrėžė, jog kartu reikia sutelkti ekspertus ir rangovus, kad būtų įmanoma nutiesti ilgesnes kabelių atkarpas per trumpesnį laiką.
Be to, ministras pripažino, kad ESO nepakankamai greitai likviduoja audros padarinius: „Reikia pripažinti, kad kokie terminai dabar yra komunikuojami, nėra tokie, kokius įpareigoja užtikrinti net ir įstatymas.“
„Įstatymo nuostatos numato elektros tiekimo atkūrimą per 72 valandas – tai yra įpareigojimas būtent ESO, su kuriuo, akivaizdu, kad iš jų vertinimų nepavyksta laiku susitvarkyti. Dėl to, kaip ir premjeras sakė, prie šios temos, situacijos pasirengimo, iš ankstesnių audrų išmoktų pamokų temos mes tikrai grįšime ir reikės įsivertinti, ar tas pasirengimas buvo tinkamas“, – pridūrė ministras.
ESO vadovas Renaldas Radvila pabrėžė, kad likviduojant audros padarinius dirba daugiau nei 1 tūkst. žmonių.
„Dirba daugiau negu 320 brigadų visoje Lietuvoje. Kai kalbame apie brigadas, tai turim daugint iš dviejų arba rangovų atveju iš trijų, tai reiškia, kad toks žmonių kiekis tiesiogiai dalyvauja atramų atstatyme, laidų sujungime ir linijos atstatyme. Bendras skaičius žmonių, kurie įtraukti, kurie važiuoja į pavojingas vietas ir lokalizuoja tas pavojingas vietas, kol bus pilnai sutvarkyta, viršija tūkstantį“, – kalbėjo R. Radvila.
„Turime brigadas, kurios yra ir iš „Lietuvos geležinkelių“, ir iš savivaldybių. Šiandien, manau, kad visi Lietuvos energetikai, kurie kvalifikuotai gali atlikti šitą darbą, yra įtraukti į sutrikimų šalinimo procesą“, – pridūrė jis.
Paklaustas apie kvalifikuotų specialistų trūkumą ESO vadovas pabrėžė, kad jie „neatsiranda“ per dieną.
„Specialistų rengimas vyksta, jie neatsiranda per vieną dieną. Faktas, kad jeigu kalbam apie inžinerines profesijas, tai tiek verslas, tiek rangovinės organizacijos investuoja į įvairias programas ir stipendijas, kad žmonės eitų, jaunimas mokytųsi šitų specialybių ir galėtų darbuotis“, – teigė jis.
R. Radvila teigė negalintis pasakyti, kiek reikėtų papildomų kvalifikuotų darbuotojų.
ESO vadovas taip pat sakė, kad vartotojams, kuriems elektros tiekimas nebus atstatytas per tris paras, bus mokamos kompensacijos.
Pirmadienį per pietus elektros tiekimas dar vis yra sutrikęs apie 108 tūkst. vartotojų.
ESO duomenimis, maksimalus sutrikimų skaičius fiksuotas šeštadienį vakare, kai elektros neturėjo 268 tūkst. vartotojų. Sinoptikų teigimu, šeštadienio audra – smarkiausia šią vasarą.
(be temos)
(be temos)
(be temos)