Nežinantis konteksto ir nesuprantantis, kodėl Lietuva vadinama katalikišku kraštu, pagalvotų, kad Žolinė galbūt yra kaip nors su jūra susijusi šventė. Tačiau jūrų dievai jau buvo pagarbinti per liepos pabaigoje vykusią Jūros šventę, į kurią, kaip žinome, suplūdo šimtai tūkstančių „piligrimų“ iš visos Lietuvos ir kelias dienas bei naktis vyko triukšmingi Bangpūčio (pagoniųkas jūrų, audrų ir vėjų valdovas) garbinimas.
Pagoniškos dominantės išryškėja ir artėjant kitoms tradicinėms katalikiškoms šventėms. Pagal naujienų portalo antraštę „Žolinė dar neprasidėjo, o pajūris jau braška per siūles“ panašias visiškai neprašaunant būtų galima raityti ir artėjant kitoms religinio pobūdžio katalikiškoms šventėms. Pvz., „Kalėdos dar neprasidėjo, o eglučių šakos jau braška nuo žaislų. „Velykos dar toli, o lentynos jau braška nuo kiaušinių“, „Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1-oji) barai braška per siūles nuo besilinksminančių, visur pilna įkaušusių“ ir pan.
Apibendrintai sakant, ir Žolinė toli, ir Kalėdos toli, ir Velykos toli, ir, atrodo, jos vis labiau tolsta.
Tikra religinė šventė – Grabnyčios (šventė, skirta Viešpaties paaukojimui paminėti). Vis dėlto katalikiškos šventės tarsi palaidojamos po karikatūriškomis kasdienybės realijomis.
Panašu į triukšmingą sugrįžimą į pagonybės laikus (kaip žinoma, krikščioniškosios šventės paremtos pagoniškomis apeigomis, o daugelis bažnyčių pastatytos pagonių šventyklų vietose).
Kai kurių religinių švenčių prasmė jau beveik nebesuvokiama. Kas yra Sekminės? Tai krikščionių šventė, skirta Šventosios Dvasios nužengimui į žemę paminėti. Ji švenčiama praėjus septynioms savaitėms (50 dienų, arba septintą sekmadienį) po Velykų.
Reikia pasukti pagoniškų švenčių išvargintą galvytę, kad suprastum, kas ir kaip šioje šventėje. Tačiau ar daug yra norinčių gilintis?
(be temos)