Naujausias būsto įperkamumo indeksas rodo, kad lietuviai gali įpirkti vis mažesnį būstą. Apie tai jau juokaujama ir internete.
„Šiuo metu, pavyzdžiui, Vilniuje vidutines pajamas gaunanti šeima gali įpirkti mažiau negu 60 kvadratinių metrų, ir tai yra 5 kvadratiniais metrais mažiau negu buvo praėjusių metų pabaigoje ir net 20 kvadratinių metrų mažiau negu prieš penkmetį“, – sakė ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Gyventojai taip pat pripažįsta, kad įsigyti nuosavą būstą tampa vis sunkiau.
„Manau, kad būstas Vilniuje tikrai brangus. Jauniems žmonėms ypač sudėtinga“, – sakė vilnietis.
„Sunkiai. Jeigu geras darbas, daug dirbi ir ilgai taupaisi, tai jo, bet jeigu nori pakeliauti, tai nelabai“, – kalbėjo kitas gyventojas.
Lemiamas veiksnys – šiemet ir per pastaruosius penkerius metus butų kainos kyla daug sparčiau negu didėja atlyginimai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Vien šiemet, pavyzdžiui, vidutinis darbo užmokestis kyla 8–9 proc., tuo metu vidutinės kainos daugelyje miestų padidėjo 15 proc., Kaune padidėjo net ketvirtadaliu“, – aiškino N. Mačiulis.
Anot statybininkų, išaugusioms kainoms įtakos turi ir kiti veiksniai.
„Geopolitinė situacija, kuro kainos, darbo užmokesčio augimas“, – vardijo tatybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Vieni lietuviai mano, jog nuosavas būstas – būtinas.
„Aš senoviškai galvoju, nes lietuviai vis tiek prisirišę prie savo turto, prie namų. Kažkaip ir vaikui smagu žiūrėti, kur jis gimė“, – sakė gyventoja.
Kitiems tokie laikai – jau praeityje.
„Nuomotis. Taip, kaip visa Europa gyvena, visas pasaulis. Aš nemanau, kad mes čia dviratį išrasime“, – kalbėjo kitas pašnekovas.
Nekilnojamojo turto pardavėjai taip pat pastebi mažėjančių būstų tendenciją.
„Populiariausi būstai dabar yra mažesni – vadinamieji pusantro ar dviejų kambarių butai. Trijų kambarių butai taip pat yra populiarūs, bet matome, kad mažesnių būstų populiarumas didėja“, – teigė „Citus“ NT analitikė Ugnė Žiogelė.
Rasti butą už mažiau nei 100 tūkst. eurų darosi sudėtinga. Dėl to paskolos išlieka populiarios. Tačiau jas gauti nėra lengva – reikia ir nemažo pradinio įnašo.
„Aš irgi noriu, kaip sakoma, didesnio buto, bet galvoju apie paskolą, nes sutaupyti nelabai išeina“, – sakė gyventoja.
„Jeigu uždirbi mažiau nei 2 tūkst. eurų į rankas, labai labai sunku susitaupyti pradiniam įnašui“, – pridūrė kitas pašnekovas.
„Paskola išlieka svarbus faktorius. Kad žmogus pirktų būstą vien savo lėšomis, tokių yra vienetai – sakyčiau, 10–20 proc.“, – kalbėjo „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras.
Perkant pirmąjį būstą neretai prireikia ir artimųjų pagalbos.
„Su pirmu būstu dažnai pastebime atvejų, kai nemažai prisideda ir tėvai“, – sakė U. Žiogelė.
O statybininkai būstus stato atsižvelgdami į situaciją rinkoje.
„Jie mažina kvadratūrą, ir mažesnis būstas šiandien, ko gero, yra labiau paklausus, nes jauni žmonės paprasčiausiai tik tokį įperka“, – teigė D. Gedvilas.
Pernai ir šiemet prie kainų augimo prisidėjo ir investicinių būstų pirkėjai, kurie tikisi, kad nekilnojamojo turto vertė toliau didės.
„Priklausomai nuo projekto ir lokacijos, kas dešimtas ar kas penktas pirkėjas yra investuotojas“, – sakė R. Pleteras.
Pastarąjį dešimtmetį tokia strategija pasiteisindavo – vidutiniškai būstas per metus pabrangdavo beveik dešimtadaliu. Tačiau, anot ekspertų, tendencijos gali keistis.
„Nebebus turbūt ir labai palankių demografinių tendencijų, nebus tiek daug imigracijos, kiek buvo pastarąjį penkmetį. Labai tikėtina, kad ateityje nebus dviženklio kainų augimo – jis nei būtų tvarus, nei pageidaujamas“, – sakė N. Mačiulis.
Pardavėjai skaičiuoja, kad bent jau Vilniuje sandorių kol kas nemažėja, nors būstai ir toliau brangsta.
(be temos)
(be temos)