Kaune šunis kerpanti Kristina Andriulienė atvirai sako, kad tokia nepriežiūra atsisuka prieš pačius gyvūnėlius. Šiems kirpyklos tampa tam tikru baubu, o grožio meistrėms tenka paprakaituoti ir sugaišti nemažai papildomo laiko, kad savo klientą į namus išleistų sutvarkytą.
Vis atidėliojo
Tačiau apie viską – nuo pradžių. Kristina šunų kirpimo amato ėmėsi kiek daugiau nei prieš dešimt metų.
Prieš įsigydami šunį nuoširdžiai paklauskime savęs: ar turėsime laiko jį vedžioti, dresuoti, maudyti ir reguliariai prižiūrėti jo kailį?
„Šuniukų kirpėja esu nuo 2013 m., o viskas prasidėjo nuo mano pačios cvergšnaucerių veislės augintinių, kai sugalvojau dalyvauti parodose. Teko išmokti pačiai tvarkyti jų kailiuką, o paskui po truputį hobis tapo darbu“, – pokalbį pradeda K. Andriulienė.
Per visą šį laiką į jos rankas pakliuvo įvairiausių šunų: vieni pedantiškai prižiūrėti, kiti, deja, apleisti, susivėlę.
Dėl to moteris apsisprendė netylėti ir apie tai papasakoti, iš šeimininkų mandangiai paprašyti daugiau atsakomybės.
„Šiandien nusprendžiau pakalbėti tema, kuri man labai nepatogi. Turėjau ją mintyse ir širdyje ne vienus metus, atidėliodavau šį pokalbį, rasdavau priežasčių, kodėl geriau apie tai nekalbėti. Tačiau pastarosiomis savaitėmis vis dažniau į kirpyklą atvedama labai stipriai susivėlusių augintinių. Kalbu ne apie kelis kaltūnėlius, o apie tokias sąvėlas, į kurias nebeįmanoma įkišti šukų – kailis būna virtęs purvo, žolių ir susivėlusių plaukų „akmeniu“, – K. Andriulienė stebisi tuo, kokių gyvūnų jai kartais atveda žmonės.
Ko neįvertina klientai
Ji ragina į situaciją pažvelgti iš trijų perspektyvų.
Pirmiausia – šuns šeimininko. Dažnai iš pokalbių su klientais Kristina supranta, kad jų požiūris toks: „Tam juk ir atvedžiau į kirpyklą – sutvarkysite kailį. Namuose jis nesileidžia šukuojamas, o jūs esate specialistė, mes už tai mokame.“
Antra – jos, kaip kirpėjos. Registruodama vizitą, laiką kirpėja sako planuojanti tvarkingai prižiūrėtam šuniukui, kuris lankosi reguliariai ir žino, kiek laiko užtrunka vienos ar kitos veislės kailio priežiūra. Visada pasilieka laiko klientams pasikeisti ir darbo vietai sutvarkyti.
Tačiau kai atvyksta šunelis, kurio kailis apleistas, peraugęs ir susivėlęs, procedūra užtrunka gerokai ilgiau, reikia daugiau priemonių ir, žinoma, fizinių pastangų. Užtrukus su vienu, vėluoja ir kitų klientų vizitai. „Juk kiekvienas planuojame savo dieną ir savo laiką. Tai sukelia nepatogumų“, – priduria pašnekovė.
Galiausiai trečioji – paties šuniuko. Tokia procedūra jau nebėra malonus SPA. Tenka dirbti greičiau, nebelieka laiko apsiprasti, pažaisti ar ramiai pelnyti šuns pasitikėjimą.
„Bandant iššukuoti stiprias sąvėlas sudirginama oda, šuniui skauda, jis patiria daug streso. Nemažai mano keturkojų klientų po procedūros net nenori keliauti namo, nes kirpykloje jaučiasi saugiai, tačiau tokiais atvejais jiems ši patirtis tampa gerokai sunkesnė“, – tikina K. Andriulienė.
Kartais tenka skusti
Kartais kailis būna taip prastai prižiūrėtas, kad nelieka kitos išeities, kaip jį nuskusti. Tiesa, ne taip dažnai, kiek gali norėti pati kirpėja.
„Mano tvarkomų šuniukų kailiukas specifinis, jis yra pešamas ir skutimas dažnu atveju gali jį sugadinti negrįžtamai. Todėl skutamas tik išimtiniais atvejais.
Prieš nutardama, kad įmanomas tik skutimas, visada tai aptariu su šuniuko šeimininkais. Dažniausiai jie būna supratingi, tačiau būna ir taip, kad lieka nepatenkinti, nes šuo, jų nuomone, tampa negražus“, – savo darbo užkulisius atskleidžia Kristina.
Jos teigimu, šunys, kurių kailis su didelėmis sąvėlomis, ne tik atrodo prastai, bet ir gali susidurti su nepageidaujamais padariniais. Jei šuniukas kaltūnuotas būna ilgą laiką, po jomis gali susiformuoti net šlapiuojančių žaizdų, atsirasti negeras kvapas, gali įsiveisti parazitų.
Maža to, stipriai susivėlęs kailis apsunkina judėjimą. Kirpėjai netgi yra tekę nuskusti kailį ir jį pasverti. Skaičius, kurį parodė svarstyklės, ją pribloškė – 1,5 kg. „Tokį papildomą svorį šuneliui teko nešioti. Baisiausia, kad tai buvo naminis šuo, gyvenantis kambaryje“, – stebisi ji.
Nemato savo kaltės
Kaip patyrusi specialistė rekomenduotų šunis prižiūrėti, kad augintiniui vizitas pas kirpėją netaptų siaubo priepuoliu? Kristina pataria šunis maudyti kartą per savaitę. Šunys, kurių kailis ilgas, linkęs veltis, maudomi dažniau, o trumpaplaukiai – rečiau.
Tačiau įdomu tai, kad žmonės, eidami į kirpyklą, prieš tai dažnai išsiplauna galvą, susišukuoja, kad procedūra grožio salone praeitų kuo maloniau. Tačiau kai analogiška diena ateina šunelio grožio procedūroms, kai kurie šeimininkai jų iš anksto ne tik neišmaudo, bet net ir šukuoti nebando. Kodėl vis dar vyrauja požiūris, kad šunų kirpėjui augintinį galima atvesti bet kokios būklės?
„Negaliu paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės galvoja, kad šuns nereikia pačiam prižiūrėti. Manau, jiems atrodo, kad pakanka to, jog atveda į kirpyklą, o kirpėja turi viską padaryti, juk jie moka pinigus. Pamiršta apie savo, kaip šeimininko, pareigas“, – atsidūsta pašnekovė.
Ar dėl nepriežiūros kada nors teko klientams parodyti duris? K. Andriulienė atvirai sako, kad dėl susivėlusio kailio nė karto neatsisakė priimti gyvūno, tačiau teko dėl jų agresijos. „Dažniausiai šeimininkai neįžvelgia savo kaltės, dėl to būna labai nustebę ir pasipiktinę“, – pastebi ji.
Turi prašymą
Kristina taip pat primena, kad šiandien daug kalbame apie gyvūnų gerovę. „Todėl pradėkime nuo savęs, nuo savo, kaip šeimininkų, atsakomybės. Prieš įsigydami šunį nuoširdžiai paklauskime savęs: ar turėsime laiko jį vedžioti, dresuoti, maudyti ir reguliariai prižiūrėti jo kailį?
Mylėkime savo augintinius ne tik žodžiais, bet ir kasdieniais darbais.
Kartais išgirstu tokių paaiškinimų: „Pas jus buvo didelės eilės, todėl per tą laiką susivėlė.“ – „Nesileidžia šukuojamas.“ – „Buvo paliktas kaime.“ – „Buvo pas tėvus.“ – „Pirkome vaikui, bet jis nešukuoja.“
Suprantu, kad gyvenime nutinka įvairių situacijų. Tačiau labai norėčiau, kad tokie paaiškinimai netaptų priežastimi pamiršti pagrindinį dalyką – mūsų atsakomybę už gyvūną, kurį patys pasirinkome auginti“, – ieškoti mažiau pasiteisinimų ir daugiau laiko skirti savo gyvūnui skatina K. Andriulienė.
„Labai prašau šio įrašo nepriimti kaip priekaišto ar įžeidimo. Norėčiau tik paskatinti sustoti ir susimąstyti. Nuoširdžiai myliu visus savo keturkojus klientus ir visada laukiu jų sugrįžtant – tik labai norisi, kad kiekvienas jų atvyktų ne tik gražesnis, bet ir laimingesnis“, – pabrėžia K. Andriulienė.
(be temos)