Prokuroras pedofilija įtariamų kunigų vardus slėpė.
„Manau, kad šioje situacijoje kunigas nėra viešas asmuo. Jo vardas ir pavardė, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek jį pabaigus bei jo nepripažinus kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, privalo būti viešinami“, – teigė prokuroras Justas Laucius.
Būtų tylėjusi ir Vilniaus arkivyskupija.
„Šiandien nenoriu nė vienos pavardės pasakyti“, – teigė arkivyskupijos atstovas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Jei ne žurnalistai, baisiais nusikaltimais įtariami kunigai taip ir būtų likę nežinomi, nors dar vaikšto laisvėje. Dabar prokurorai patys sprendžia, ar įtariamuosius paviešinti, ar jų tapatybes nutylėti.
Premjeras sakė, kad apie tokius įtariamuosius visuomenė turi teisę žinoti.
„Aš asmeniškai palaikyčiau tokią iniciatyvą“, – neslėpė politikas.
Dabar ir kiti politikai kalba, jog Baudžiamąjį kodeksą reikia pakeisti taip, kad prokurorai įtariamų pedofilų vardus atskleisti privalėtų.
„Slaptumas šiuo atveju saugo ne privatų gyvenimą, o kenkia kitiems asmenims. Jie galbūt, augindami vaikus, imtųsi papildomų saugumo priemonių, matydami, kad jų aplinkoje yra asmuo, kuris šiuo metu yra teisiamas už pedofiliją“, – aiškino Demokratų frakcijos seniūnė Agnė Širinskienė.
„Jei potencialus nusikaltėlis žinos, kad už tokį nusikaltimą jis bus paviešintas, – tai papildoma bausmė šalia Baudžiamojo kodekso. Galbūt ji galės atgrasyti nuo tam tikrų veiklų“, – sakė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
„Net už greičio viršijimą viešiname pavardes, bet kažkodėl tokiose sudėtingose bylose galvojame, kad to žinoti nereikia“, – neslėpė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Tiesa, tam Seime pritartų ne visi.
„Manau, kad prokuroras kiekvienu atskiru atveju turi vertinti aplinkybes. Būtų klaida manyti, kad tai įtariamųjų apsauga. Tai yra aukų apsaugojimas, nes kai kuriais atvejais aukų pavardės gali tapti viešos“, – aiškino liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Tuomet vėl, galbūt jau suaugusiems vaikams, koks jų būtų saugumas? Šį klausimą, be abejo, taip pat reikėtų įvertinti“, – svarstė „Valstiečių“ ir krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnas Jaroslavas Narkevičius.
Kiti politikai su tokiu argumentu nesutiko.
„Sunkiai įsivaizduoju, kaip žinant pedofilo, to paties Kristijono Bartoševičiaus, pavardę, vien iš pavardės galima nustatyti auką. Tai vargu“, – komentavo A. Širinskienė.
Politikai vėl pradėjo kalbėti ir apie pedofilų registrą, kurį turi Lenkija. Tai viešas sąrašas, kuriame nurodyti už tokius nusikaltimus nuteisti asmenys.
„Galbūt reikia daugiau viešumo. Čia buvo iniciatyvų apie registrus ir panašius dalykus. Matyt, kad tą apibendrinsime, o rudens sesijoje šie dalykai bus apsvarstyti. Jei reikės kokių priemonių imtis, tai bus daroma“, – „Žinių radijui“ sakė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Tiesa, pedofilų registre būtų įrašyti jau nuteisti nusikaltėliai.
„Manau, be jokių problemų šis projektas galėtų būti parengtas. Reikia pasiimti tik lenkų projektą ir jį perkelti į mūsų teisės aktus“, – tvirtino „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Vietoje pedofilų registro Lietuva įsivedė QR kodą. Jis įrodo, kad asmuo už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus nėra teistas. Tokius QR kodus privalo parodyti tie, kurie nori dirbti su vaikais, tačiau kunigams tokia prievolė netaikoma, nebent jie dirba mokykloje.
„Galbūt tai yra tas kelias, kuriuo reikėtų eiti, nes registro iniciatyva labai dviprasmiška“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Pasipriešinimas buvo ir prieš QR kodus. Dabar klausimas iš mūsų pusės, ar kunigai QR kodus išsiima? Bent jau tokia maža priemonė, o antras dalykas – ar tikrai neverta grįžti prie registro?“ – svarstė I. Ruginienė.
Teisėsaugos duomenimis, kunigas Tadas Švedavičius nusikaltimus galėjo daryti 23 metus prieš vienuolika nepilnamečių. Kitas kunigas Ryšardas Peciunas įtariamas vaikų pornografijos laikymu.
Pasak Vilniaus arkivyskupijos, ši apie įtarimus dviem kunigams sužinojusi iš prokurorų.
(be temos)