„Buvome inicijavę milijono eurų konkursą. Sulaukėme tikrai daug paraiškų – apie 35, jeigu gerai pamenu. Atrinkome tris konsorciumus, kurie buvo arčiausiai praktinio įgyvendinimo“, – sakė E. Grikšas.
Pasak jo, pats sprendimas technologiškai yra itin sudėtingas, todėl dabar numatyta skirti ir daugiau lėšų.
„Mūsų kūrėjai ir inovatoriai turi nuostabių idėjų, bet reikia ir didesnio finansinio prisidėjimo. Dėl to dabar inicijavome ikiprekybinį pirkimą, kuriam skyrėme 3 milijonus eurų iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos biudžeto“, – aiškino E. Grikšas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Ministro teigimu, balionų aptikimas ir neutralizavimas nėra pagrindinė problema. Kur kas sudėtingiau įvertinti pasekmes, kurios kiltų balioną numušus.
„Detekcija ir neutralizavimas yra tikrai išspręsti klausimai, tačiau sudėtingiausias aspektas – baliono aukštis, jo krovinys ir tai, kokia jėga krovinys gali pasiekti žemės paviršių neutralizavus balioną“, – pabrėžė E. Grikšas.
Vienas iš konkurse dalyvavusių konsorciumų atliko ir galimo smūgio skaičiavimus.
„Jeigu balionas pakyla į didesnį nei 5 kilometrų aukštį ir turi apie 50 kilogramų krovinį, tai jį tiesiog neutralizavus ir kroviniui krentant tiesiai į žemę, šis paviršių gali pasiekti kelių dešimčių tonų jėga“, – pasakojo ministras.
Anot jo, toks scenarijus galėtų kelti pavojų žmonėms ir turtui.
„Suprantame, ką tai reiškia, jeigu apačioje būtų pastatai, gyventojai, automobiliai ar kitas turtas. Tačiau tikiu, kad mūsų įmonės ras atsakymą į šį iššūkį. Turiu pabrėžti – tai nėra produktas, kurį gali tiesiog nueiti ir įsigyti“, – teigė E. Grikšas.
Prieš skelbiant konkursą Lietuva konsultavosi ir su užsienio partneriais. Pasak ministro, analogiškos problemos technologinio sprendimo nerado ir Pietų Korėja.
„Konsultavomės su Pietų Korėjos kolegomis, nes jie turėjo tokią pačią problemą su Šiaurės Korėja. Technologinio atsakymo jie nerado. Tiesiog pradėjo siųsti balionus atgal su proklamacijomis. Ten vyko šiukšlių ir proklamacijų apsikeitimas“, – pasakojo E. Grikšas.
Lietuva taip pat bendravo su JAV, Izraelio ir Vokietijos gynybos bei saugumo pramonės atstovais.
„Jie taip pat arba neturėjo sprendimo, arba žadėjo jį pasiūlyti ne anksčiau nei 2027 metų antrąjį pusmetį, o mums tai nėra tinkama. Tikiu mūsų vietine gynybos ir saugumo pramone, kad savo dinamiškumu ir sprendimų drąsa galime rasti atsakymą“, – sakė E. Grikšas.
(be temos)