Šeimos gydytoja pasakojo, kad vasarą jos kabinete dažniausiai lankosi pacientai, kuriuos kamuoja traumos, viduriavimas ir peršalimo ligos.
„Dėl oro kaitos ir kondicionierių dažniausiai vyrauja sloga, gerklės skausmas, kartais sukyla temperatūra“, – teigė „Hilos“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.
Jei žmogus savęs neapsaugo arba simptomai paūmėja, belieka skambinti darbdaviui, o gydytojo prašyti išduoti nedarbingumo pažymėjimą.
„Jei dirbu visą darbo dieną, kartais dėl nedarbingumo pažymėjimo nesikreipia nė vienas žmogus, o kartais – penki. Tendencijos nėra. Galbūt pirmadieniais jų būna daugiau, nes jei žmogus susirgo savaitgalį, natūralu, kad pirmadienį kreipiasi į gydymo įstaigą“, – pasakojo K. Lebedevaitė.
Tiesa, per metus gyventojai neatsiėmė beveik 5 mln. eurų ligos išmokų. Tai pinigai, kuriuos už nedarbingumo laikotarpį turi išmokėti „Sodra“.
„Galima būtų pajuokauti, kad gerai gyvename, bet, kalbant rimtai, ta suma nėra tokia didelė, palyginus su visa išmokų apimtimi. Tai nesudaro nė vieno procento gyventojams išmokamų sumų“, – komentavo Lietuvos verslo konfederacijos direktorės pavaduotojas Emilis Ruželė.
Gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą, tačiau žmogus dar turi pateikti prašymą, kad jam būtų skirta ligos išmoka.
„Žmonės tiesiog neprisijungia prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros ir nepateikia prašymo skirti ligos išmoką“, – aiškino „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
Apie gyventojams priklausančius milijonus „Sodra“ jau išsiuntė priminimus maždaug 28 tūkst. žmonių.
„Tai labiau akcentuoju studentams, kurie pradeda dirbti pirmąjį darbą ir nelabai žino, kaip vyksta duomenų apsikeitimas tarp įstaigų“, – sakė K. Lebedevaitė.
Prašymą galima pateikti internetu arba bet kuriame „Sodros“ skyriuje. Tai užtenka padaryti vieną kartą – prašymas galios visiems būsimiems ligos atvejams. Išmokos taip pat galima prašyti už laikotarpį iki 12 mėnesių atgal.
„Čia būtų akmuo į „Sodros“ daržą. Žmonės moka socialinio draudimo įmokas, todėl draudėjas, žinodamas, kur žmogus dirba ir kad jis nepasiima išmokos, galėtų informuoti darbdavį“, – teigė Profesinių sąjungų konfederacijos vicepirmininkas Artūras Černiauskas.
Verslo atstovai siūlo dar paprastesnį sprendimą – pinigus gyventojams pervesti automatiškai.
„Gal net reikėtų svarstyti galimybę išmoką pervesti automatiškai. Kaip yra su pajamų deklaravimu – deklaruoji pajamas ir tuomet GPM suma grąžinama automatiškai“, – kalbėjo E. Ruželė.
„Sodra“ pripažino, kad dabartinė sistema nėra pažangi, tačiau atkreipė dėmesį, jog žmogus gali turėti ne vieną banko sąskaitą.
„Kartais žmonės turi kelias sąskaitas, kartais nepageidauja, kad pinigai būtų pervedami į konkrečią sąskaitą, todėl renkasi kitą. Čia reikia paties žmogaus apsisprendimo“, – aiškino M. Kozič.
Jei žmogus per metus nesusirūpins jam priklausančia išmoka, pinigai nukeliaus į „Sodros“ rezervą.
Tiesa, „Sodra“ pabrėžė, kad ligos išmoka priklauso ne visiems. Žmogus turi būti apdraustas ligos socialiniu draudimu ir sukaupęs reikiamą darbo stažą.
LNK.LT primena, kad ligos išmoką už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas moka darbdavys, o nuo trečiosios ligos dienos – „Sodra“. Šiuo metu vidutinė ligos išmoka už vieną dieną siekia 58 eurus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
(be temos)