Teismų girnose: teko sumokėti svetimas skolas

Parašai suklastoti

Po beveik septynerius metus trunkančių teisminių procesų K. Maldeikis pagaliau gavo išvadą, kuri, jo įsitikinimu, patvirtina tai, ką jis kartojo nuo pat pradžių – jo tapatybė buvo panaudota nusikalstamoje schemoje, o dokumentai, kuriais remiantis iš jo buvo priteista žala, buvo suklastoti.

„Šis sprendimas dar nieko galutinai neišsprendžia, tačiau jis patvirtina vieną svarbų dalyką – aš nemelavau. Tai, ką teigė transporto įmonės advokatas ir kuo buvo įtikintas teismas, rėmėsi suklastotais dokumentais“, – sakė K. Maldeikis.

Pasak jo, remdamasis būtent šiais dokumentais, teismas kitoje byloje pripažino jį atsakingu už kontrabandinio krovinio pervežimą ir iš jo priteisė dešimtis tūkstančių eurų.

„Iš esmės buvau nubaustas už svetimą nusikaltimą. Teismas nusprendė, kad esu atsakingas už krovinį, kurio niekada nesiunčiau, neorganizavau ir už kurį nebuvau įsipareigojęs mokėti“, – teigė pašnekovas.

Milžiniški nuostoliai

Vyras skaičiuoja, kad finansiniai padariniai buvo milžiniški. Vienu metu jo banko sąskaitoje buvo užfiksuotas daugiau nei 54 tūkst. eurų minusas, o vėliau teko parduoti ir butą.

„Turiu banko išrašus, kuriuose matyti 54 tūkst. eurų minusas. Dvejus metus bylinėjausi neturėdamas iš ko mokėti, o skolos augo dėl antstolių, teismo išlaidų ir advokatų paslaugų“, – pasakojo jis. Iš viso nuostoliai gali siekti apie 100 tūkst. eurų.

K. Maldeikio teigimu, civiliniuose teismuose jam nepavyko įrodyti, kad dokumentuose esantys parašai buvo suklastoti. Vėlesnės ekspertizės, kaip rodo dokumentai, patvirtino, kad buvo suklastotas ne vienas jo vardu pasirašytas dokumentas.

„Iš pradžių buvo sakoma, kad galbūt suklastotas vienas parašas. Kai ekspertai nustatė, kad suklastoti visi parašai, teismas jau aiškino, kad tai nieko nekeičia, nes esą yra kitų įrodymų. Man tai atrodo sunkiai suvokiama“, – kalbėjo jis.

Kontrabandinės cigaretės

Istorija prasidėjo nuo kontrabandinių cigarečių gabenimo schemos, kurioje buvo naudojami jo asmens duomenys. K. Maldeikis išsiaiškino, kad sukčiai transporto įmonei prisistatydavo jo vardu ir užsakydavo krovinių pervežimą.

„Aš buvau tos transporto bendrovės klientas, todėl sukčiai žinojo mano vardą ir pavardę. Jie kreipėsi į transporto įmonę mano vardu, nors naudojo kitus e. pašto adresus ir kitus kontaktinius duomenis. Man sunku suprasti, kaip tai nebuvo patikrinta“, – sakė K. Maldeikis.

Aš buvau tos transporto bendrovės klientas, todėl sukčiai žinojo mano vardą ir pavardę.

Jo teigimu, tyrimo metu nustatyta, kad mažiausiai aštuoni ar devyni kroviniai buvo gabenti naudojant jo tapatybę.

„Aštuoni kroviniai sėkmingai pasiekė Angliją. Devintasis buvo sulaikytas pasienyje, kai paaiškėjo, kad vietoje deklaruoto vyno vežamos cigaretės. Būtent dėl šio krovinio visa atsakomybė vėliau buvo perkelta man“, – aiškino pašnekovas.

K. Maldeikio teigimu, ekspertai nustatė konkretų asmenį, kuris jo vardu pasirašinėjo dokumentus ir atlikdavo mokėjimus transporto įmonei.

„Ekspertizės kategoriškai patvirtino, kas pasirašinėjo mano vardu. Buvo nustatyta visa grandinė – kas nuomojosi sandėlį, kas pildė dokumentus, kas mokėjo už transportavimo paslaugas. Visa tai šiandien yra užfiksuota tyrimo medžiagoje“, – tvirtino vyras.

Teisė į teisingumą

Vis dėlto, anot pašnekovo, net ir paaiškėjus šioms aplinkybėms, civilinės bylos padariniai liko galioti.

„Čia ir yra didžiausias paradoksas. Prokuratūra konstatuoja, kad mano tapatybė buvo panaudota apgaulės būdu, ekspertai patvirtina, kad parašai suklastoti, tačiau visi civiliniai padariniai tenka man. Aš praradau butą, patyriau milžiniškų finansinių nuostolių ir iki šiol negaliu jų atgauti“, – sakė K. Maldeikis.

Pasak jo, dėl pasibaigusių terminų Lietuvoje galimybės atnaujinti civilinį procesą iš esmės išsemtos, todėl dabar svarsto kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

„Mano manymu, neturėjau galimybės apsiginti. Viską, ką teikėme teismui, buvo atsisakoma vertinti arba pripažįstama nereikšminga. Todėl šiandien jau kalbame ne tik apie suklastotus dokumentus, bet ir apie teisę į teisingą teismą“, – teigė kaunietis.

Situacija: istorija prasidėjo nuo kontrabandinių cigarečių gabenimo schemos, kurioje buvo naudojami jo asmens duomenys. / Policijos nuotr.

Kaip nesusipratimas

Prisimindamas pirmąjį teismo šaukimą, kurį gavo 2019 m., K. Maldeikis sakė net neįsivaizdavęs, kuo visa tai baigsis.

„Iš pradžių maniau, kad tai tiesiog nesusipratimas. Galvojau, kad pasamdysiu advokatą, pateiksiu paaiškinimus ir viskas greitai išsispręs. Niekada nebūčiau patikėjęs, kad tai virs septynerių metų kova, per kurią neteksiu būsto ir būsiu priverstas įrodinėti, kad nesu padaręs to, kuo esu kaltinamas“, – sakė pašnekovas.

Iš pradžių maniau, kad tai tiesiog nesusipratimas. Galvojau, kad pasamdysiu advokatą, pateiksiu paaiškinimus ir viskas greitai išsispręs. Niekada nebūčiau patikėjęs, kad tai virs septynerių metų kova.

Jo teigimu, skaudžiausia yra tai, kad žmogus, kurio tapatybė buvo panaudota nusikalstamoje schemoje, galiausiai pats tapo pagrindiniu nukentėjusiuoju.

„Tikriausiai lengviausia ir pigiausia būtų buvę iš karto sumokėti ir viską pamiršti. Tačiau tada būčiau pripažinęs tai, ko niekada nepadariau, ir nežinia, kokių vėliau padarinių būčiau galėjęs sulaukti. Dėl to ir kovojau visus šiuos metus“, – sakė K. Maldeikis.

Kaip apsisaugoti?

„Ši istorija yra ne tik apie mane, bet ir apie daug platesnę problemą. Byloje nustatyta, kad mano vardu buvo naudojamasi užsakant krovinių pervežimus; oficialiuose bendrovės „AD REM Transport“ apskaitos dokumentuose buvo atspausdintas mano vardas; mano vardu buvo pasirašyta, tačiau ne mano parašu; tikrasis pinigus sumokėjęs asmuo tuo metu nebuvo identifikuotas, jis teistas anksčiau už dokumentų klastojimą. Todėl, mano nuomone, kyla ne tik man asmeniškai, bet ir visuomenei svarbus klausimas. Kaip šiandien nuo tokios situacijos yra apsaugotas bet kuris Lietuvos gyventojas? Ar pakanka vien prisistatyti svetimu vardu ir pasirašyti oficialiame dokumente, kad vėliau visi teisiniai padariniai tektų žmogui, kurio tapatybe buvo pasinaudota?“ – kėlė klausimus K. Maldeikis.

„Dar viena, mano manymu, svarbi aplinkybė yra ta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra liudytojos parodymai, jog bendrovės vadovybės nurodymu apie krovinio sulaikymą nebuvo pranešta iki tol, kol nebuvo priimtas apmokėjimas. Mano nuomone, ši aplinkybė kelia pagrįstų klausimų apie pačią atsiskaitymo procedūrą ir dokumentų reikšmę bendrovėje „AD REM Transport“, – atkreipė dėmesį kaunietis.

Jis atkreipė dėmesį ir į dar vieną teisinį aspektą. „Šiuo metu prokuratūra teigia, kad suklastoti kasos pajamų orderiai neturėjo lemiamos reikšmės civilinei bylai. Tačiau kyla natūralus klausimas – jeigu šie dokumentai buvo visiškai nereikšmingi, kodėl apskritai reikėjo pasirašyti mano vardu, o ne tikrojo mokėtojo vardu? Man atrodo, kad tai jau ne vien mano istorija. Tai klausimas apie dokumentų patikimumą, tapatybės apsaugą ir pasitikėjimą teisine sistema“, – sakė K. Maldeikis. Jis pridūrė, kad „pats ikiteisminio tyrimo teisėjas nurodė, kad civilinėje byloje teismui nebuvo žinoma aplinkybė, kad dokumentai yra suklastoti“.

Galima prisistatyti bet kuo?

Kad kontrabandininkai pasinaudojo jo vardu, K. Maldeikis sužinojo gavęs bendrovės „AD REM Transport“ raginimą sumokėti baudą. Bendrovė civiline tvarka į teismą kreipėsi dėl patirtų nuostolių atlyginimo, kai teisėsauga sulaikė vieną iš krovinių, kuriame aptikta kontrabandinių cigarečių.

Kreipėmės į šią bendrovę ir paprašėme komentaro. Pasiteiravome, kodėl ji pareikalavo dešimčių tūkstančių eurų iš K. Maldeikio, nors ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jo vardu pasirašyti dokumentai buvo suklastoti.

Prašėme paaiškinti, kaip asmenys galėjo bendrovėje svetimu vardu užsakyti krovinių pervežimus, pasirašinėti dokumentus ir atsiskaityti, o bendrovė nepastebėjo galimo sukčiavimo.

Teiravomės, ar bendrovė yra atlikusi vidaus tyrimą dėl darbuotojų veiksmų šioje istorijoje. Jei ne, kodėl? Jei taip, kokias klaidas nustatė ir kokių priemonių imtasi?

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodoma, kad konkretūs asmenys bendrovės biure pasirašinėjo K. Maldeikio vardu. Ar bendrovė gali paaiškinti, kodėl nebuvo patikrinta šių asmenų tapatybė ir kodėl jų veiksmai nebuvo užfiksuoti ar įvertinti anksčiau?

Kodėl bendrovė ir šiandien remiasi ankstesniais teismų sprendimais, nors po jų priėmimo buvo atliktos naujos ekspertizės ir pateiktos teisėsaugos išvados dėl dokumentų klastojimo?

Ar bendrovė gali kategoriškai patvirtinti, kad nė vienas jos darbuotojas negalėjo pastebėti, kad užsakymai, mokėjimai ir dokumentų pasirašymas vyksta naudojantis svetima tapatybe?

Kodėl bendrovė, žinojusi, kad vienas krovinys sulaikytas dėl jame aptiktos kontrabandos, nepranešė teisėsaugai, kad šio krovinio transportavimo užsakovas, prisistatydavęs Karoliu Maldeikiu, turėjo atvykti atsiskaityti už ankstesnį krovinį?

„Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad ši byla ir visi jos epizodai jau buvo išsamiai išnagrinėti visų instancijų teismuose. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įrodytas K. Maldeikio dalyvavimas ir kaltė.

Mūsų bendrovės pozicija ir visos objektyvios aplinkybės yra detaliai atspindėtos teismų išnagrinėtoje bylos medžiagoje. Kadangi visi teisiniai procesai yra galutinai pasibaigę, tai nieko naujo šia tema pridėti neturime“, – e. paštu atsakė bendrovės atstovai.

Teismo pozicija

– Kaip teismai vertina situacijas, kai po įsiteisėjusio sprendimo civilinėje byloje, baudžiamojo proceso ar ikiteisminio tyrimo metu nustatoma, kad byloje naudoti dokumentai ar parašai buvo suklastoti? – paklausėme Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovo ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Giedriaus Janonio.

– Lietuvos civilinio proceso teisėje įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti peržiūrimas proceso atnaujinimo tvarka tik įstatyme aiškiai nustatytais pagrindais. Vienas tokių pagrindų yra paaiškėjusios naujos esminės aplinkybės arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ar kitu procesiniu sprendimu nustatyta, kad byloje buvo naudojami suklastoti įrodymai ar buvo padaryta nusikalstama veika, galėjusi turėti įtakos neteisėtam sprendimui priimti.

Tačiau vien aplinkybė, kad baudžiamajame procese atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumentų suklastojimo, savaime nereiškia, kad civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas turi būti panaikintas. Teismas kiekvienu atveju vertina, ar naujai nustatytos aplinkybės buvo esminės ir ar jos galėjo lemti kitokį bylos rezultatą. Pažymėtina, kad atitinkamo fakto pripažinimas baudžiamojoje byloje yra išskirtinė teismo kompetencija, įgyvendinama tik priimant galutinį teismo nuosprendį.

Procesui atnaujinti taip pat taikomi įstatyme nustatyti terminai. Pasibaigus terminams, procesas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, kai tam yra įstatyme numatytas pagrindas ir teismas pripažįsta, kad termino praleidimo priežastys yra svarbios arba egzistuoja kitų išimtinių aplinkybių.

– Kodėl, teismų vertinimu, šios aplinkybės nebuvo pakankamas pagrindas pakeisti arba atnaujinti anksčiau priimtus sprendimus?

– Iš teismų procesinių sprendimų matyti, kad jie laikėsi pozicijos, jog vien ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės automatiškai nepaneigia civilinėje byloje padarytų išvadų.

Teismai vertino, ar naujai paaiškėjusios aplinkybės iš esmės paneigia ankstesnį įrodymų vertinimą. Jų nuomone, procesui atnaujinti nepakanka vien konstatuoti, kad tam tikri dokumentai galėjo būti suklastoti – būtina nustatyti, kad būtent šie dokumentai buvo lemiami priimant sprendimą ir kad be jų būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas.

Be to, teismai vertino ir proceso atnaujinimo terminų laikymąsi, ir tai, ar pareiškėjas nebuvo praleidęs įstatyme nustatyto termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo.

– Teismų nutartyse minima, kad sprendimas buvo grindžiamas ne vien dokumentais, bet ir kitų įrodymų visuma. Kokie esminiai įrodymai lėmė išvadą, kad K. Maldeikis buvo atsakingas už ginčo krovinį?

– Pagal civilinėse bylose taikomą įrodymų vertinimo taisyklę teismas kiekvieną įrodymą vertina ne atskirai, o kartu su visa bylos medžiaga.

Sprendimuose buvo pažymėta, kad išvada dėl atsakomybės buvo grindžiama ne vien ginčijamais dokumentais, bet ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma.

Prie tokių įrodymų paprastai priskiriami:

šalių pateikti sutartinius santykius patvirtinantys dokumentai;

krovinio vežimo dokumentai;

šalių tarpusavio susirašinėjimas;

duomenys apie krovinio pervežimo organizavimą ir vykdymą;

liudytojų parodymai (jeigu jie buvo duoti);

kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Jeigu vėliau paaiškėtų, kad dalis šių įrodymų buvo suklastoti, teismas proceso atnaujinimo byloje vertintų, ar likusių įrodymų visuma vis tiek būtų pakankama ankstesnėms išvadoms pagrįsti.

– K. Maldeikis teigia, kad civilinio proceso metu neturėjo galimybės veiksmingai ginčyti dokumentų autentiškumo ir pateikti įrodymų apie galimą tapatybės pasisavinimą. Kaip teismai vertina šiuos argumentus ir ar, jų nuomone, byloje buvo užtikrinta teisė į teisingą teismą?

– Teismai, nagrinėdami tokius argumentus, paprastai vertina, ar proceso metu šaliai buvo sudarytos galimybės naudotis visomis Civilinio proceso kodekse numatytomis procesinėmis teisėmis: teikti įrodymus, prašyti skirti ekspertizę, ginčyti kitos šalies pateiktus dokumentus, teikti paaiškinimus, reikšti prašymus ir apskųsti priimtą sprendimą.

Jeigu teismai konstatuoja, kad tokios galimybės buvo suteiktos ir šalis galėjo aktyviai dalyvauti procese, paprastai daroma išvada, kad teisė į teisingą teismą nebuvo pažeista vien dėl to, kad vėliau baudžiamajame procese paaiškėjo naujų aplinkybių.