Ar pažadas nekelti mokesčių galios ilgai?

Pats bankas sako, kad laikosi visų tarptautinių sankcijų, bet aiškina, jog pasitraukti iš Rusijos nėra taip paprasta dėl vietos reguliavimo. Lietuvoje irgi keliamas klausimas, ar finansiškai svarbų rinkos dalyvį gali perimti grupė, vis dar veikianti agresorėje valstybėje. Apie šį bei kitus nacionalinio saugumo ir ekonomikos klausimus su „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ kalbėjo rezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.

– Koks yra prezidentūros požiūris? Ar tai, kad „OTP Bank“ vykdo veiklą Rusijoje, yra užtektina priežastis kvestionuoti, ar bankui turi būti leista įsigyti „Luminor“?

– Šis klausimas turi kelis aspektus. Vienas iš jų – tai yra 130 milijardų turto valdantis bankas, vienas didžiausių Vidurio, Rytų ir Pietų Europoje. Tokio banko atėjimas į Lietuvos ekonomikos sektorių, nepaisant kitų kriterijų, padarytų įtaką mūsų šalies bankinei sistemai. Dabar ji priklauso nuo ekonomikos ciklo šiaurėje, Skandinavijoje. Bankas iš kito regiono, gyvenantis pagal kitą ciklą, suteiktų ekonomikai diversifikacijos ir kreditavimas Lietuvoje taptų stabilesnis. Antras dalykas, perkamas didelę rinkos dalį turintis bankas, tad tikėtis didelių pokyčių vartotojams ir įmonėms trumpuoju laikotarpiu nereikėtų. Banko iš kito regiono atėjimas pasireikštų per daugiau laiko, kai skirtingais ciklais pradėtų judėti Šiaurės ir Pietų Europa. Trečias labai svarbus aspektas yra banko veikla Rusijoje. Visiškai pasitikime Lietuvos banko bei kitų institucijų procedūromis. Tai ne pirmas investuotojas, kuris nori įžengti į Lietuvą. Egzistuoja investuotojų tikrinimo algoritmai. Bus tikrinama, kokias pastangas deda bankas, kad išeitų iš Rusijos rinkos. Taip pat yra įsitraukęs Estijos centrinis bankas bei Europos centrinis bankas. Daug institucijų stebės ir adekvačiai vertins šiuos procesus.

– Lietuvoje dėl 21-ojo sankcijų paketo Rusijai uždarytas prekybos centras „Merė“. Sancionuoti asmenys nori atidaryti parduotuves kitu pavadinimu. Ką mano prezidentūra, ar tai pavienis bandymas apeiti sankcijas, ar platesnė problema, kad Rusijos kapitalas ieško būdų išlikti Lietuvoje?

– Šis sankcijų paketas veikia taip, kaip ir ankstesni. Kiekvienas jų sukuria papildomą spaudimą ir neigiamą ekonominį poveikį Rusijai. Tikrinti, ar „Merės“ tinklas atgims kitu vardu, yra kontrolės ir teisėsaugos institucijų darbas. Lietuvos valstybės pareiga yra užtikrinti, kad sankcijų būtų laikomasi. Lietuva iki šiol tai darė sėkmingai ir planuoja tai daryti toliau.

– Energetikos rinkoje daug neapibrėžtumo. Finansų ministras buvo pasisakęs, kad peržengus 100 JAV dolerių ribą naftos kainai turėtume pradėti diskutuoti apie dyzelino lengvatą. Ką manote jūs?

– Pavasarį buvo įsitikinta, kad pakilusios kainos laikosi. Tada buvo įvestas laikinas akcizo sumažinimas. Jei rudenį situacija kartosis ir naftos kainos bus stabiliai aukštesnės, bus galima imtis priemonių. Reikėtų prisirišti ne prie kainos dydžio, o prie tendencijos stabilumo. Rudenį turėsime dar daugiau efektyvių priemonių, jei jų reikės.

– Ar galima aiškiai sakyti, kad 5-6 proc. BVP gynybai taps ilgalaikiu tikslu?

– Politinė rizika nesibaigs po kelerių metų. Be abejo, turime tęstinai stiprinti gynybą. Prezidento nuomone, Seimo politinės partijos galėtų pabandyti padiskutuoti ir susitarti dėl gynybos finansavimo po 2030-ųjų.

– Pramonininkai kalba, kad iš premjero išgirdo pažadą, jog naujų mokesčių nebus. Tačiau Vyriausybės programoje įsipareigojimo nekelti mokesčių nebeliko. Ar galite aiškiai pasakyti, kad šiemet ir kitamet mokesčiai nekils?

– Galima aiškiai pasakyti, kad situacija dėl biudžeto pajamų gerėja. Buvo priimta mokesčių reforma ir įvestas mokesčių progresyvumas, o daugiausia papildomų pajamų atsiras kitais metais. Kitamet mokesčių ir BVP santykis perkops 35 proc. Pajamos kyla, bet didesnė problema yra Europinė išlaidų taisyklė, kuriai sunkiau atitikti. Koncentruosimės į prioritetus, tačiau artimiausiu metu bendros biudžeto pajamos turi geras tendencijas augti toliau. Svarbu kuo efektyviau panaudoti lėšas, kurias mokesčių mokėtojai suneša į biudžetą.

– Lietuvos skola auga ir kelia daug klausimų. Koks turėtų būti tvarus skolos ir BVP santykis artimiausiais metais?

– Šiuo metu jis yra daugiau nei dvigubai mažesnis už Europos vidurkį. Skirtumas yra pakankamai toli ir nuo Mastrichto kriterijaus. Be abejo, jei būtų elgiamasi neprotingai, pasiekti Mastrichto kriterijų būtų galima greičiau, nei norėtume. Prezidentas susitikimų metu daug dėmesio skyrė šešėlinės ekonomikos mažinimui ir ekonomikos augimui kaip pajamų didinimo šaltiniams. Šešėlinės ekonomikos srityje yra daug potencialo ir galėtų būti surinktas ne vienas milijardas eurų. Su finansų ministru buvo susitarta, kad šioje srityje reikia daugiau pastangų.

– Finansų ministras viešojoje erdvėje sulaukė daug kritikos tiek iš opozicijos, tiek iš bendražygių. Kaip jūs vertinate finansų ministrą ir kritiką jam?

– Prezidentas buvo susitikęs su finansų ministru ir įsitikino, kad jis turi neįprastą bei inovatyvų požiūrį, kurio reikia dabartinėmis aplinkybėmis, kai siekiama pasiekti ambicingus tikslus ir išlaikyti fiskalinę drausmę. Reikia įvairesnių būdų didinti pajamas. Kiti būdai yra sunkesni, bet pasiekiami. Reikia peržiūrėti valstybės prioritetus. Finansų ministras turi įvairių idėjų ir teikia daug vilčių. Jis turi didelę kompetenciją ekonomikos srityje, kurios reikia dabartinėje situacijoje.

– Vidaus reikalų ministras kalba apie būtinybę didinti pareigūnų atlyginimus. Ar kitų metų biudžete matote erdvės didesniam viešojo sektoriaus atlyginimų augimui?

– Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuva turi didelę šešėlinę ekonomiką. Į statutinių pareigūnų algų didinimą galima žiūrėti ir kaip į kovos su šešėliu priemonę. Daugiau resursų šioje kovoje gali atnešti teigiamus rezultatus biudžeto pajamose. Yra perspektyvų žvelgti į šį klausimą tokiu kampu.

– Prezidentas yra sakęs, kad „Sodros“ rezervas turi būti naudojamas labai atsargiai, bet buvo užsiminęs, kad dalis jo augimo gali būti skiriama spartesniam pensijų didinimui. Ar su šia Vyriausybe esate kalbėję apie šį prezidento siūlymą?

– Taip, esame apie tai kalbėję. Svarbu paminėti, kad rezervas ir biudžeto perteklius yra skirtingi dalykai. Biudžeto perteklius yra metinis rodiklis, o rezervas – tai, kas sukaupta anksčiau. Prezidento pasiūlymas yra subalansuoti tai, kaip sparčiai kaupiamas „Sodros“ rezervas ir dalį pertekliaus panaudoti esamų pensininkų poreikiams. Senjorai turi neskursti, situacija turi gerėti ir tai galime padaryti tik didindami jų pajamas. Prezidento siūlymas yra ne mažiau kaip 20 proc. pertekliaus panaudoti papildomam pensijų indeksavimui. Prezidentas turi kelis pradinius lūkesčius Vyriausybei. Vienas iš jų – kuo greičiau pateikti išvadą dėl pensijų indeksavimo įstatymo, kad įstatymas galėtų būti svarstomas Seime. XX Vyriausybei to padaryti nepavyko, bet tikimės, kad XXI Vyriausybė sugebės.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: