Apie visuomenės informacinį raštingumą ir tai, kaip sukurti kokybišką informacinį turinį, su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Viktoras Denisenko.
– Neseniai palikote aukštą poziciją Kultūros ministerijoje. Koks tas politinės galios pasaulis, kuriame gyvenate?
– Kiekvienas pasaulis turi savų aspektų. Politinis pasaulis buvo įdomus, buvo tam tikros ambicijos kažką nuveikti. Iki galo to padaryti nepavyko, bet politinis pasaulis yra nenuspėjamas.
– Kodėl visuomenės informacinis raštingumas ir jo kokybė yra svarbūs?
– Tai plati tema. Yra teorija, kad šiandien gyvename informaciniame pasaulyje. Yra tiek šios teorijos šalininkų, tiek kritikų. Žmonija niekada nebuvo susidūrusi su tokiais informacijos srautais. Internetas auga kiekvieną akimirką. Kiekvienas iš mūsų susiduria su informacija kiekviename žingsnyje ir ji mums reikalinga. Turėdami klaidingą informaciją, gerą sprendimą galime padaryti nebent atsitiktinai. Geriems ir pamatuotiems sprendimams reikalinga patikima informacija. Todėl kalbame apie tai, kad dezinformacija, informacijos iškraipymas ar nepatikima informacija kelia pavojų. Jis gali būti tiek nelabai reikšmingas, tiek rimtas, kai kalbame apie svarbius sprendimus.
– Ar informacinėje jūroje dezinformacijos, netikslios informacijos kiekis yra milžiniškas?
– Yra daug iššūkių. Tam tikros valstybės ir veikėjai informaciją instrumentalizuoja bei panaudoja savo tikslams. Rusija naudoja informaciją kaip ginklą. Egzistuoja ir kitas iššūkis, kai žmonės patiki dezinformacija neturėdami piktybinės intencijos ir toliau skleidžia nepatikimą informaciją. Daug iššūkių kelia ir dirbtinis intelektas. Tai gana patogus instrumentas, bet egzistuoja reiškinys, vadinamas dirbtinio intelekto haliucinavimu. Dirbtinis intelektas kartais sukuria nepatikimą informaciją, norėdamas įtikti vartotojui. Jis gali klysti, fantazuoti ir haliucinuoti. Kiekvienas, dirbantis su dirbtiniu intelektu, turėtų tai gerai suprasti.
Egzistuoja ir kitas iššūkis, kai žmonės patiki dezinformacija neturėdami piktybinės intencijos ir toliau skleidžia nepatikimą informaciją.
– Kaip mūsų visuomenė atrodys po 20-ies, 50-ies ar net 100 metų? Kaip reikės tikrinti informaciją ir kaip veiks politiniai procesai? Kokia informacinė ateitis laukia mūsų?
– Galime tik fantazuoti. Šiandien futurologija, kaip tam tikra mokslo šaka, įgauna vis daugiau aktualumo. Sunku bandyti nuspėti, kur veda technologinis pokytis. Apie dirbtinį intelektą galėjome kalbėti ir prieš dešimt metų, bet negalime įsivaizduoti, kokiais tempais jis staiga pradės vystytis. Kai bandome nuspėti ateitį, reikia turėti omenyje, kad įžvalgas formuojame žvelgdami iš dabarties taško, remdamiesi tuo, kaip technologijos vystosi šiandien. Bet nėra garantijos, kad po poros metų neatsiras nauja technologija, kuri numes visas figūras nuo šachmatų lentos. Ateities prognozės, kurios skamba šiandien, gali tapti nebeaktualios.
– Kaip susidūrus su tokiu plačiu informacijos vandenynu nepaskęsti ir išlaikyti vidinį kompasą? Kas yra svarbiausia?
– Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo kiekvieno žmogaus poreikių. Atsiranda nuovargio nuo informacijos reiškinys ir kalbama apie tam tikrą informacinę detoksikaciją, kai žmogus sąmoningai kelias dienas nenaudoja socialinių medijų arba mažina jų naudojimą. Taip pat svarbu turėti patikimus informacijos šaltinius. Tai naujas šansas tradicinei žiniasklaidai, nes socialinėse medijose kiekvienas gali publikuoti bet ką. Tai reiškia, kad žmonių, profesionaliai dirbančių su informacija ir gebančių atskirti melą nuo faktų, svarba tik stiprės.
– Tyrimai rodo, kad pasitikėjimas žiniasklaida menksta ir žmonės ieško atsakymų socialiniuose tinkluose arba klausia dirbtinio intelekto. Kodėl taip yra?
– Yra kelios priežastys. Vienas iš dirbtinio intelekto patrauklumo aspektų yra jo bandymas prisiderinti prie vartotojo. Yra žmonių, kurie bendrauja su juo kaip su geriausiu draugu ar psichologu, nes jis pritaria, nesiginčija, paguodžia ir geba būti pakankamai jautrus. Socialinės medijos turi daug informacijos, kuri greitai keičiasi ir dėl to žmogus nenuobodžiauja. Vieną akimirką jis mato kačiuką, o kitą – politinę informaciją. Besikeičianti informacija žmonėms yra patraukli ir gali sukelti priklausomybę. Žmonės pripranta prie dinamiško srauto ir darosi sunku susikoncentruoti į ilgesnį tekstą ar vieną temą. Žiniasklaidos priemonės ieško būdų, kaip adaptuotis prie to, kartais sėkmingai, o kartais ne. Be to, egzistuoja platus pasirinkimas. Anksčiau žiniasklaida formavo bendrąjį diskursą ir žmonės tai aptarinėjo. Dabar žmonės gali domėtis vien tuo, kas jiems yra įdomu.
– Ar supratimas, kaip veikia technologijos, socialinių tinklų algoritmai bei dirbtinis intelektas yra svarbi informacinio raštingumo dalis?
– Supratimas, be jokios abejonės, yra svarbus. Algoritmas yra magiškas žodis, kurį žinome iš socialinių medijų. Visa informacinė erdvė šiandien orientuojasi į informacinės erdvės suasmeninimą. Jei žmogus kažkuo domisi, jam yra siūloma daugiau tokio pobūdžio informacijos. Be to, orientuojamasi į tam tikrų produktų reklamą ir bandymą įsiūlyti. Svarbu turėti omenyje, kad ir piktavaliai veikėjai naudoja tas pačias priemones. Žmogaus emocijos, norai ir dėmesys yra svarbiausi, dėl jų vyksta kova.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
(be temos)