Išvyko nedelsdami
Tautos atgimimo šaukliu vadinamas poetas 1933 m. pastatytą medinį namuką nusipirko 1939 m. ir gyveno jame iki 1944 m. birželio pabaigos.
Artinantis okupacinei sovietų armijai Aldonos ir Bernardo Brazdžionių šeima su vaikais Algiu, Daliumi ir Saule nutarė trauktis į Vakarus.
Rašytojas, literatūros istorikas Leonas Peleckis-Kaktavičius knygoje „Bernardas Brazdžionis“, išleistoje 2014 m., publikuoja interviu, kuriame B. Brazdžionis pasakojo, kad nuo sunaikinimo iš Kauno bėgo į nežinią.
„Iš Lietuvos išvykome bėgdami nuo sunaikinimo, bet tas bėgimas buvo ne į gyvenimą, o į mirtį, nes Vokietijoje tebevyko karas, ant miestų ir ant žmonių galvų krito bombos. <...> Bet, sakėmė, geriau būti bombų užmuštam, geriau čia po atviru dangum mirti, negu pasilikti prievartai, smurtui, kančiai…“ – pasakojo poetas.
Iš Lietuvos besitraukiantys Brazdžioniai iki Kulautuvos plaukė garlaiviu, link Kybartų važiavo sunkvežimiais.
Beveik viską paliko
Traukdamiesi Brazdžioniai kartu su reikalingiausiais daiktais išsivežė įvairių dokumentų, šeimos relikvijas, vieną kitą knygą.
Lietuvių literatūros muziejaus B. Brazdžionio rinkinio skyriaus vedėja Jūratė Ivanauskienė „Kauno dienai“ sakė nesanti tikra, ar šiuo metu parduodamame namuke gali būti likę B. Brazdžionio šeimai priklausiusių autentiškų daiktų.
„Atėjus sovietams, B. Brazdžionio namelis buvo nacionalizuotas. Kiek pamenu, namelyje apsigyveno kažkokia Ivanovų šeima. Skirtingu laikotarpiu gyveno skirtingi žmonės. Kadangi poetas ne išsikraustė, bet tiesiog bėgo iš Lietuvos, daug daiktų taip ir liko namelyje. Viskas buvo išdraskyta, buvo sudegintos knygos, neliko rankraščių“, – pasakojo J. Ivanauskienė.
Kaip paaiškėjo vėliau, bėgdamas į Vakarus poetas vieną kitą knygą pasiėmė.
„Tai buvo knygos su B. Brazdžioniui skirtomis dedikacijomis: Vinco Mylolaičio-Putino „Rūsčiosios dienos“, Antano Miškinio „Keturi miestai“, taip pat keli religinio turinio paveikslai su kunigo Jono Petrėno dedikacijomis“, – nurodė Lietuvių literatūros muziejaus specialistė.
Išskirtinis daiktas
J. Ivanauskienė neatmetė, kad iki šių dienų namelyje galėjo išlikti autentikos.
„Mano žiniomis, B. Brazdžionio darbo kambaryje galbūt gali būti išlikusi didelė sieninė knygų spinta – tvirta, masyvi. Žinau, kad 1989 m. grįžęs į Lietuvą tą spintą B. Brazdžionis rado“, – sakė J. Ivanauskienė.
Poeto namelį parduodanti agentūra redakciją informavo, kad, jos žiniomis, iš laikotarpio, kai name gyveno B. Brazdžionis, name yra išlikusi spinta ir koklinė krosnis.
Namelį siūlančiame pirkti skelbime nurodoma, kad pastatas įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. Pabrėžiama, kad namo vertę sudaro ne tik ryšys su vienu žymiausių Lietuvos poetų, bet ir išlikęs tarpukario architektūrinis charakteris – medinė fasadų apdaila, įstiklinta veranda, autentiškos durys, mediniai vidaus elementai ir kitos iki šių dienų išlikusios architektūrinės detalės.
Namas stovi 8,21 a sklype. Pardavėjai pabrėžia, kad teritorija išsiskiria gausia augmenija ir privatumu.
112,5 kv. m ploto namo, kuriam reikia kapitalinio remonto, siūloma pardavimo kaina – 240 tūkst. eurų.
Organizavo talkas
Šiuo metu poeto namas iš gatvės pusės yra beveik nematomas, nes visa prie šaligatvio esanti teritorijos linija apaugusi krūmais.
J. Ivanauskienė prisiminė, kad anksčiau būta planų ir iniciatyvų B. Brazdžionio namą padaryti traukos objektu.
1989 m., B. Brazdžioniui pirmą kartą atvykus į Lietuvą po 45 metų pertraukos, buvo nutarta namelį jam sugrąžinti. 1992 m. poetas grįžo į suremontuotą namelį.
„Tvarkant namelį buvo organizuojamos talkos, viską organizavo rašytojas Petras Palilionis. Kiek žinau, jie vos ne sunkvežimiais vežė nereikalingus daiktus“, – pasakojo J. Ivanauskienė.
Įspūdingas sugrįžimas
B. Brazdžionis 1989 m. dalyvavo „Poezijos pavasario“ šventės renginyje prie ką tik atstatyto Laisvės paminklo.
Kaip prisimena rašytojas P. Palilionis, tai buvo didysis B. Brazdžiono triumfas.
„Tą pavasarį 100 tūkst. egz. tiražu išėjusi poezijos rinktinė „Poezijos pilnatis“ buvo išgraibstyta iš knygynų, leidimas pakartotas dar 25 tūkst. egz. tiražu, poetas vainikuotas „Poezijos pavasario“ šventėje Lakštingalų slėnyje ir tiesiogine prasme ant rankų perneštas per Lietuvą: Kaunas, Vilnius, Šiauliai, Stebeikėliai, Žadeikiai, Pasvalys, Biržai, Kryžių kalnas“, – knygoje „Tautos šauklio balsai“ pabrėžė rašytojas P. Palilionis.
Minint poeto B. Brazdžionio gimimo 105-ąsias metines, Kauno rotušėje P. Palilioniui įteikta B. Brazdžionio literatūros premija.
P. Palilionis ilgus metus bendravo su B. Brazdžioniu. Knygą jis parengė gerai susipažinęs su poeto gyvenimu, kūryba, archyvais, ilgai bendravęs su jo artimaisiais.
Atidengė paminklą
Atrodė, kad Taikos prospekte esantis B. Brazdžionio namelis taps svarbia kultūrine vieta.
2003 m. liepos 11-ąją – poeto mirties metinių dieną – buvo atidengtas B. Brazdžioniui skirtas paminklas.
Paminklą pašventino Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.
B. Brazdžionio atminimą įamžinantis paminklas yra maždaug 1,5 m aukščio. Iš bronzos išlietas poeto galvos skulptūrinis atvaizdas įtvirtintas ant iš ketaus pagamintos kolonos.
Tuometė spauda citavo skulptūros autorę Virginiją Babušytę-Venckūnienę, pasak kurios, iš pradžių B. Brazdžioniui atminti buvo planuojama ant namelio sienos atidengti memorialinę lentą.
„Bet iš karto pagalvojau, kad miesto garbės pilietis ir tautos šauklys nusipelno paminklo, ir jį pastatėme arčiau gatvės esančioje vietoje, kad jį galėtų pamatyti kiekvienas praeivis“, – pasakojo skulptorė.
Rūpestingai prižiūrėjo
Poetui skirtas paminklas šiuo metu yra beveik nematomas, nes jį užstoja tankiai sužėlę krūmai.
J. Ivanauskienė pasakojo, kad B. Brazdžionis daugiausia laiko praleisdavo Kalifornijoje, o Kaune esančiame namelyje apsistodavo vasarodamas ar šiaip atvykęs į Lietuvą.
„Visą laiką, net ir poetui mirus, namelį prižiūrėjo jo žmonos giminaitė Aušra Stanionytė. Vėliau, dėl pablogėjusios sveikatos, ji, kiek žinau, išsikraustė į Alytų“, – nurodė J. Ivanauskienė.
Keletą metų iš eilės B. Brazdžionio namelyje vyko „Poezijos pavasario“ renginiai.
B. Brazdžioniui mirus, namelis atiteko artimiems giminaičiams.
Bendruomenė nerimavo
Pastaruosius keletą metų namelio erdvė visuomenei buvo neprieinama. Dėl to susirūpinimą ne kartą viešai išreiškė Dainavos seniūnijos, kurios teritorijoje yra pastatas, bendruomenės pirmininkė Jolanta Kaminskienė.
„Namas buvo itin brangus pačiam poetui. Gyvendamas Amerikoje, jis visada svajojo kaip ir apie nepriklausomą Lietuvą, taip ir apie sugrįžimą į savo namą. Grįžus, turbūt, didžiausias džiaugsmas buvo nepriklausoma Lietuva. O antras džiaugsmas buvo šitas namas, kuriame poetas nemažai laiko ir gyveno“, – savo feisbuko paskyroje yra pabrėžusi bendruomenės pirmininkė.
Bendruomenės nariai turėjo priekaištų naujam pastato savininkui.
„Naujas poeto namo savininkas į kiemą nebeįsileidžia. Bendruomenės atstovų tvirtinimu, nameliu nesirūpina. Dainaviškiams neramu – jų teigimu, kelis kartus buvo bandyta namelį padegti“, – prieš keletą metų bendruomenės narių nuotaikas apibūdino LRT žurnalistai.
Iniciatyvos nuslopo
Apie neišplėtotas ir užgesusias namelio atgaivinimo iniciatyvas „Kauno dienai“ užsiminė ir J. Ivanauskienė.
„Geras namelio išplanavimas su jaukiais ir mažučiais kambarėliais. Namas yra įkalnėje, šlaite, tad iš kiemo pusės per duris įeini ne į pirmą aukštą, bet į rūsį. Įėjimas į pirmą aukštą yra iš gatvės pusės. Buvo kalbėta ir rašyta apie iniciatyvas namelį padaryti svarbia poeto įamžinimo vieta – galbūt įkurti Vytės Nemunėlio edukacinį centrą, galbūt muziejų. Tačiau tai liko tik sumanymais“, – sakė J. Ivanauskienė.
Pasak jos, kol namelyje gyveno A. Stanionytė, tol jame vyko įvairių veiklų: buvo pažymimi poeto gimtadieniai, kasmet vykdavo „Poezijos pavasario“ renginiai.
„A. Stanionytei išsikrausčius, dar buvo vienas kitas prižiūrėtojas, bet jau nieko nevyko. Mirus B. Brazdžioniui, Lietuvių literatūros muziejus gavo visą memorialinį archyvinį palikimą. Gausi medžiaga buvo parvežta į muziejų, eksponuojama visuomenei, dalis palikimo iki šiol yra sisteminama, tvarkoma. Su B. Brazdžioniu ir jo veikla bei kūryba susijusių eksponatų yra labai daug – iki 30 tūkst. Tai knygos, rankraščiai, dokumentai, nuotraukos, memorialiniai daiktai, baldai“, – kalbėjo J. Ivanauskienė.
Plukdė laivu
Kultūros ministerijos ir poeto artimųjų iniciatyva 2003 m. rugpjūtį beveik visas memorialinis B. Brazdžiono palikimas laivu buvo pargabentas į Lietuvą ir perduotas Lietuvių literatūros muziejui.
B. Brazdžionio palikimą sudaro keli tūkstančiai memorialinės bibliotekos knygų (poetas buvo sukaupęs visas Lietuvoje ir išeivijoje išleistas knygas), tūkstančiai laiškų, rankraščių, dokumentų, fotografijų. Kartu atsiųsta dalis rašytojo kabineto baldų: knygų lentynos, darbo stalas su kėde, taip pat įvairių svetainės baldų, stalinių lempų, suvenyrų, medžio drožinių, buities smulkmenų. Į Lietuvą atvežta ir vertinga paveikslų kolekcija – Kazio Šimonio, Juozo Rimšos, Juozo Bagdono, Vytauto Kasiulio, Viktoro Petravičiaus, Vytauto Kazimiero Jonyno, Domicelės Tarabildienės, Ilonos Brazdžionienės, Pauliaus Augiaus, Rasos Arbaitės ir kitų dailininkų darbai. Poeto šeima perdavė ir B. Brazdžionio valstybinius apdovanojimus.
Memorialiniai daiktai jau buvo eksponuoti keliose parodose, vyko jubiliejinės parodos.
Garbingi nuopelnai
B. Brazdžionis – poetas, literatūros kritikas, redaktorius, kūrybą vaikams pasirašinėjęs Vytės Nemunėlio slapyvardžiu – už nuopelnus Lietuvos literatūrai, kultūrai, laisvės kovai apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I laipsnio ir Šv. Grigaliaus Didžiojo Riterių Komandieriaus ordinais, jam suteiktas Pasvalio ir Kauno miestų garbės piliečio vardas, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.
Poetas išleido apie 50 knygų ir poezijos rinkinių. Tarp jų – „Šaukiu aš tautą: piliakalnių balsai“, „Meškiukas Rudnosiukas", „Per pasaulį keliauja žmogus: rinktinė poezija“, „Poezijos pilnatis“, „Tarp žemės ir dangaus“, „Šiapus ir anapus mūsų laiko“ ir kt.
B. Brazdžionis mirė JAV 2002 m. liepą. Po kelių savaičių poeto palaikai buvo atvežti į Lietuvą ir palaidoti Kaune.
(be temos)
(be temos)