Nuo kitų metų, skirstant finansus, prioritetas bus teikiamas valstybinėms ligoninėms ir poliklinikoms.
„Kuomet mes konkrečiai žinome į ateitį finansavimą, tuomet galime ir įsidarbinti, planuoti ir veikti bei plėsti paslaugas“, – komentavo Joniškio ligoninės direktorė Aranta Būtautaitė.
„Viešasis sektorius patiria finansinius neapmokėjimus, didžiulius nuostolius, tad šiuos klausimus reikia spręsti“, – kalbėjo Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas.
Dabar pirmiausiai bus žiūrima, ar konkrečią sveikatos paslaugą gali suteikti valstybinė gydymo įstaiga. Tik tuomet, jei reikės privataus sektoriaus pagalbos, Ligonių kasos sudarys su jomis sutartis.
„Girdime, kad paslaugų reikia laukti net keturis mėnesius, nes eilės. Visi šie sprendimai yra tam, kad spręstume problemas“, – tvirtino Seimo narė Orinta Leiputė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Skaičiuojama esą po reformos privatus sektorius kasmet neteks maždaug 60 mln. eurų – dalis atiteks valstybinėms gydymo įstaigoms.
„Žiūrime į ateitį su nerimu. Suprantame, jog finansai įtempti, bet pertempti antklodę nuo vienų prie kitų – taip jie sisteminių problemų tikrai nesprendžia“, – neslėpė „Meliva Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Broniukaitis.
„Tie 17 proc., kurie dabar tenka privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms, reikia turėti galvoje, jog dauguma jų yra pirminės sveikatos priežiūros, šeimos gydytojų kabinetai. Jei iš jų dar kažką atimsi, tuomet nei paslaugų prieinamumas nuo to pagerės, nei eilės sumažės“, – aiškino Seimo narė Jurgita Sejonienė.
Tiesa, naujai paskirtas sveikatos ministras reformų stabdyti neplanuoja. Politikas net užsibrėžė tikslą – per dvejus metus eiles pas gydytojus sumažinti 30 proc.
„Svarbu palaikyti ir tęsti šiuos sprendimus. Aišku, surandant tinkamą bendradarbiavimą ir su privačiu sektoriumi“, – teigė paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.
Teigiama, jog finansavimą išlaikys tik tos privačios įstaigos, kurios jau dabar turi sutartis su ligonių kasa, o kitoms kelias į finansavimą, tikėtina, užsidarys.
„Bus trumpalaikis pagerėjimas, o tai sužlugdo konkurenciją, kuri yra bet kurio dalyko varomoji jėga“, – kalbėjo Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė.
Tiesa, apie iškreiptas konkurencines sąlygas pernai pasisakė ir teismas, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
„Išskiriamos dalis privačių įstaigų, nors jų yra tikrai kur kas daugiau ir jos galbūt arčiau paciento, tad galėtų suteikti sveikatos priežiūros paslaugas pacientui“, – tvirtino J. Sejonienė.
Pavasarį Seimas pritarė ir kitiems pokyčiams – privačios įstaigos nebegali imti papildomų priemokų už draudžiamas sveikatos paslaugas.
„Vadinasi, dar brangs sveikatos paslaugos tiems, kurie gali susimokėti. Negalinčių susimokėti gretos išaugs ir eilės viešajame sektoriuje tik padidės“, – sakė A. Gerliakienė.
Anot medikų, tam, kad eilės trumpėtų, o paslaugos būtų arčiau žmogaus, vien finansų stumdymo neužteks.
„Pagrindinis dalykas – privataus sveikatos draudimo skatinimas, nes Lietuvoje šis finansavimo šaltinis sudaro tik apie 1 proc. visų sveikatos išlaidų. Europoje yra visai kiti skaičiai – net paėmus mūsų artimas kaimynes, pavyzdžiui, Latvijoje yra apie 4 proc., o Lenkijoje 7–8 proc.“, – komentavo K. Broniukaitis.
Pasak būsimo ministro, papildomų pinigų bus.
„Yra priimti sprendimai, įstatymai, kad valstybė daugiau prisidės, įnešdama į fondą už valstybės draudžiamus asmenis. Tai reiškia, kad paklodė augs bendrai, turint galvoje ir darbo užmokesčio augimą“, – teigė L. Kukuraitis.
Valdantieji tiki, kad reforma pagerins medikų darbo sąlygas, tad daugiau gydytojų sugrįš į viešąjį sektorių. Be to, nuo kitų metų numatyta daugiau valstybės finansuojamų vietų medicinos studentams. Tiesa, su sąlyga, jog į jas bus priimti tie, kurie įsipareigos penkis metus atidirbti viename iš regionų.
„Metodas yra toks, jog priverskime, įpareigokime, o ne paskatinkime ir sudarykime sąlygas“, – neslėpė Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Įstatymą dėl medicinos įstaigų finansavimo dar turi pasirašyti prezidentas. Jei Gitanas Nausėda pokyčių nevetuos, opozicija žada kreiptis į Konstitucinį Teismą.
(be temos)