Skatins, sieks
Šiandien XXI nuo nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybė stoja prie starto linijos. Jei, skirtingai nei dvi jos pirmtakės, sugebės išsilaikyti iki kadencijos pabaigos, ji turi vos dvejus metus ir kelis mėnesius, tačiau jos programa – su daugiau punktų ir pažadų, tiesa, abstrakčių, nei pirmų dviejų šią kadenciją. Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė savo feisbuko paskyroje palygino: Gintauto Palucko Vyriausybė, tikėdamasi, kad tam turės ketverius metus, savo programoje žadėjo ką nors didinti 50 kartų, Ingos Ruginienės per trejus metus – 58, o Mindaugo Sinkevičiaus per likusius beveik pustrečių – 72 kartus. „Sieksime“ skaičius kito atitinkamai 115, 132 ir 153, „skatinsime“ – 106, 128 ir 147, o „stiprinsime“ – 93, 101 ir 128.
Seime pristatant Vyriausybės programą konservatorius Mindaugas Lingė kritikavo, kad bent trys ketvirtadaliai programos punktų nepamatuojami – ar ką darysi, ar ne, skatinimą, stiprinimą, siekimą sunku išmatuoti, jei nėra užsibrėžto konkretaus tikslo ir rodiklio.
Vizijas žadama sukonkretinti Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane. Tačiau, pasak R. Urbonaitės, šie dviejų ankstesnių Vyriausybių planai buvo keliais šimtais punktų trumpesni nei pačios programos, nors turėtų būti atvirkščiai, nes strategijai įgyvendinti reikia daugiau taktikos priemonių.
M. Lingė stebėjosi ir tuo, kad šios kadencijos Vyriausybės programos vis ilgėja, nors laiko joms įgyvendinti kaskart mažiau: „Ar tai rodo, kad nelabai ką pavyko padaryti pirmosioms dviem ir jums reikia visus siekius ir dar daugiau sudėti į dvejų metų laikotarpį? Ar beveik 800 punktų įmanoma rezultatyviai įgyvendinti iki kadencijos pabaigos?“
M. Sinkevičius į tai pajuokavo: „Galvojome, kad gal galėtume dirbti ilgiau nei tik iki šios kadencijos pabaigos, tai tada galėtume ir tęsti. Jeigu visai rimtai, tai – ambicija ir nemanau, kad ji yra lygi fikcijai.“
Pasirūpins visais
Vyriausybės programoje išskirta keturiolika veiklos prioritetų, beveik visos pagrindinės sritys, nors pats žodis „prioritetas“ reiškia ko nors pirmenybę.
M. Sinkevičius jos pristatymą Seime pradėjo nuo demografijos ir šeimos politikos, o baigė valstybės gynybos stiprinimu. Gal tai indikuoja, kad demografija – prioritetų prioritetas, juolab, kaip pastebėjo naujasis premjeras, šios srities problemos didina spaudimą ir pensijų sistemai, ir sveikatos apsaugai, ir socialinės globos, ilgalaikės priežiūros paslaugoms, ir darbo rinkai.
Nuosekli ir kompleksinė demografinė politika turi apimti visą spektrą priemonių, tad Vyriausybė numato pertvarkyti vaiko išmokų sistemą, kad, gimus vaikui, šeimos neprarastų iki tol turėtų pajamų, sieks kiekvienam vaikui užtikrinti vietą darželyje, reikšmingai didinti neformaliojo ugdymo finansavimą, gerinti šeimos ir darbo derinimo galimybes, didinti pirmojo būsto programos finansavimą ir kt.
Programoje ypatingas dėmesys – ir vyresnio amžiaus žmonėms: numatytas papildomas senatvės pensijų indeksavimas, jų augimą labiau susiejant su darbo užmokesčio didėjimu, o mažiausias pensijas artinant prie minimalių vartojimo poreikių dydžio.
M. Sinkevičius pažadėjo peržiūrėti Socialinio draudimo rezervo fondo naudojimą, kad būtų užtikrinta socialiai teisinga pusiausvyra tarp lėšų kaupimo ir pensijų didinimo, stiprinti visą socialinės paramos sistemą – didinti šalpos pensijas, plėsti socialinių paslaugų prieinamumą, mažinti biurokratiją, sujungti globos ir slaugos paslaugas į vientisą sistemą, plėsti pagalbą namuose slaugantiems artimuosius, stiprinti socialinio pavežėjimo paslaugas ir kt.
Numatoma didinti ir sveikatos paslaugų prieinamumą, mažinti eiles gydymo įstaigose ir stiprinti sveikatos priežiūros tinklą regionuose, reikšmingai didinti slaugytojų ir jų padėjėjų darbo užmokestį.
Naujoji Vyriausybė žada nuoseklią ir kompleksinę demografinę politiką – nuo vaiko išmokų sistemos pertvarkos iki pirmojo būsto programos finansavimo didinimo.
Vyriausybė sieks užtikrinti kokybišką ir visiems prieinamą švietimą, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, išsaugoti regionų mokyklas, mažins mokytojų trūkumą, kels jų atlyginimus. Didesnė parama žadama ir kultūros sektoriui.
Numatomos ir kompleksinės priemonės kainų poveikiui mažinti: ketinama stiprinti maisto produktų kainų stebėseną, reikalauti aktyvesnės rinkos priežiūros institucijų veiklos. Tačiau pagrindinis tikslas – didinti žmonių perkamąją galią, didinant atlyginimus, spartinant pensijų indeksavimą, ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją rinkoje.
Vyriausybė sieks didinti elektros kainodaros skaidrumą, stiprins vartotojų apsaugą nuo galimo energetikos įmonių piktnaudžiavimo. Bus modernizuojamos šildymo sistemos, spartinama daugiabučių renovacija.
Numatoma modernizuoti Lietuvos transporto ir infrastruktūros sistemą, plėtoti autobusų ir geležinkelio maršrutų tinklą, stiprinti Lietuvos oro uostų ir Klaipėdos jūrų uosto konkurencingumą.
Ypatingą dėmesį ketinama skirti regionų plėtrai. Vyriausybė sieks remti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą ir perdirbimą, trumpinti maisto tiekimo grandines, kad ūkininkai galėtų daugiau produkcijos parduoti tiesiogiai vartotojams. Žadama derinti aplinkos apsaugą su tvaria ekonomikos plėtra, didinti Lietuvos miškingumą.
Iš kur gaus 3 mlrd.?
Seimo, jo komitetų ir opozicinių frakcijų posėdžiuose svarstant naujos Vyriausybės programą kartojosi klausimas, iš kokių papildomų šaltinių bus finansuojami visi tie „didinsime“ ir „stiprinsime“. „Galvodami apie prioritetus ir kaip atliepti tuos lūkesčius ir ambicijas, kurias išsikėlėme, ieškosime kūrybingų, bet fiskalinės drausmės nepažeidžiančių sprendimų“, – pareiškė M. Sinkevičius.
Tačiau kaip konkrečiai pasireikš tas kūrybingumas? Mokesčių kelti nežadama, akcentuojama, kad bus kovojama su šešėline ekonomika, tačiau nekonkretizuota, kaip tai bus daroma, stebuklingo ekonomikos šuolio irgi neprognozuojama.
Konservatorių Vyriausybės finansų ministrė Gintarė Skaistė piktinosi: „Man atrodo, jūs tiesiog laikote mus ir visuomenę kvailiais, nes jau ne pirmą kartą tiesiog neatsakote į klausimą, iš kur gausite apie 3 mlrd. eurų per metus pažadams tesėti.“ Ji suskaičiavo, kad vien penkiems programoje įrašytiems pažadams: pelno mokesčio sistemos pertvarkai, siekiant sudaryti galimybes neapmokestinti reinvestuojamo pelno, valstybės įnašui į Privalomojo sveikatos draudimo fondą didinti, pensijų indeksavimui spartinti, skurdui ir pajamų nelygybei mažinti, vaiko išmokų sistemai peržiūrėti ir jai pertvarkyti taip, kad, gimus vaikui, šeimos neprarastų prieš tai turėtų pajamų, prireiks apie 2,2 mlrd. eurų per metus, o brangių pažadų yra ir daugiau, tad suma gali būti apie 3 mlrd. eurų. Tačiau socialdemokratai neskaičiavo arba neatskleidžia, kiek pažadams tesėti reikės pagal jų skaičiavimus.
M. Sinkevičius aiškina, kad išvardyti tikslai neįvyks labai staiga ir visos maksimaliai įmanomos apimties: „Dabar kalbame apie vaikų priežiūros išmokas be ribų, bet gal gali būti tos ribos tiesiog padidintos dvigubai, ir tai bus viena kaina, o be ribų būtų kita. Galime kalbėti apie pelno lengvatą reinvestuojamam pelnui siauresniu mastu, galime – platesniu.“ Tačiau, piktinosi opozicija, tada reikia pasakyti, kokiu procentu bus įgyvendinamas deklaruojamas vienas ar kitas siekis.
Finansų ministras Taurimas Valys į klausimą, iš kur, jei nebus didinami mokesčiai, paims pinigų Vyriausybės programos pažadams, susitikime su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija sakė: „Puikiai žinote, iš kur ateina pinigai.“
Kol kas mokesčių didinti nesvarstoma. Pasak ministro, sprendimai dėl kokių nors mokesčių pokyčių galėtų būti priimami tik įvertinus pernai priimtos reformos tarpinius rezultatus: „Svarstytinas ir bazės plėtimo scenarijus, ir visi kiti dalykai. Tačiau norime pradžioje, prieš priimdami kokius nors kardinalius sprendimus, pažiūrėti, koks bus tarpinis rezultatas.“
Kai buvo rengiama I. Šimonytės Vyriausybės programa, premjerė dėl kiekvieno punkto užduodavo tris klausimus: ar yra tam pinigų, ar turėsime Seime tam pritariančių balsų ir ar spėsime iki kadencijos pabaigos.
Ministras pabrėžė nesantis ir didesnio deficito šalininkas, kiekvienas skolinimasis privalo būti pagrįstas.
Pasak jo, bus atliekama išlaidų peržiūra, įgyvendinama skolos valdymo strategija, diegiama daug kitų papildomų dedamųjų, kad būtų subalansuota tiek fiskalinė politika, tiek ekonominis augimas. Vyriausybės tikslas – investicijos į produktyvumą, skaitmenizaciją, inovacijas.
Vienas deklaruojamų Finansų ministerijos prioritetų – kova su šešėliu. Rudenį Valstybinė mokesčių inspekcija parengs tam skirtų priemonių planą. Bus pokyčių ir viešųjų pirkimų srityje.
T. Valys, susitikęs su TS-LKD frakcija, piktinosi konservatorių klausimais. „Makroekonomikos egzaminą surengėte man?“ – retoriškai klausė jis. T. Valys pareiškė, kad konservatoriai nenori šios Vyriausybės sėkmės ir vis kartojo, kad svarbu nekelti panikos, matyt, apeliuodamas į konservatoriams būnant valdžioje jiems sakytus priekaištus keliant paniką dėl valstybės saugumo.
Problematiką žino
Kitiems debiutuosiantiems ministrams susitikimuose sekėsi geriau. Kultūros ministerijai vadovauti pasirinktas Lukas Alsys Kultūros komitete taip pat pažėrė daugybę bendrų frazių apie nuostabius siekius, tačiau nekelia abejonių, kad lig šiol būdamas šios ministerijos kancleriu jis žino būsimo darbo specifiką. Opozicija taip pat ministrui reiškia palankumą, nes įdirbiu kultūros srityje jis neabejotinai lenkia šios kadencijos savo tris pirmtakus.
Martynas Katelynas taip pat pasirodė susipažinęs su jam patikėtos Vidaus reikalų ministerijos (VRM) kuruojamų sričių aktualijomis. Jis išskyrė keturis savo prioritetus: pareigūnų atlyginimo kilimą, bet tai susiejant su darbo rezultatais, migraciją, civilinę saugą ir regionų stiprinimą.
Susitikime su TS-LKD frakcija M. Katelynas sulaukė klausimų, ar neketina atsiprašyti pareigūnų dėl įžeidimo, kai Baltarusijos režimo organizuotos nelegalių migrantų krizės metu juos palygino su omonininkais. Tačiau politikas nesakė ketinantis tai padaryti, aiškino, kad tai buvo reakcija į tai, kaip buvo valdoma krizė.
M. Katelynas žada, kad tikrai bus pareigūnų atlyginimų peržiūra, tačiau nekonkretizuoja, sako nekartosiąs pirmtako klaidos, nes biudžetas neguminis. Ligšiolinis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pernai mitinge, kuriame pareigūnai kaltino Vyriausybę nevykdant pažado jų darbo užmokestį didinti vidutiniškai 7 proc., net uždainavo „Rondo“ dainos žodžius „Jei jūs manim patikėsit, bus gerai, gerai, gerai jums bus“, tačiau sulaukė tik švilpimo.
Naujas ministras siekia, kad pareigūnai turėtų nuspėjamą atlyginimą, t. y. kad būtų ilgalaikis atlyginimo kėlimo planas, tačiau realiai jis galėtų įsigalioti gal jau tik kitą kadenciją, nes šią bus priimami tik du biudžetai, aiškino naujasis ministras.
M. Katelynas – už griežtesnę migracijos politiką ir tai, kad geriau sumokėti mokestį už visus migrantus pagal ES solidarumo mechanizmą, užuot dalį jų priėmus į šalį, kaip kad buvo nuspręsta šiemet. Jis siūlo kas mėnesį skelbti duomenis, kiek jų atvyko, kokių specialybių, kiek deportuota, kad visuomenė būtų apie tai geriau informuota.
Šios kadencijos pradžios plano įsteigti naują Regionų ministeriją nebeliko, tačiau naujasis ministras kalba apie departamentą šalia VRM, kuris tam tikras kompetencines sritis perimtų ir iš kitų ministerijų.
M. Katelynas mato civilinės saugos situacijos audito savivaldybėse poreikį. Jis sieks, kad nauji visuomeniniai objektai, kaip kad baseinai, sporto salės, būtų dvejopos paskirties – juose būtų įrengiamos ir slėptuvės.
Paskutinės minutės
Prezidentas iš pradžių buvo suabejojęs į sveikatos apsaugos ministrus siūlomo Lino Kukuraičio tinkamumu eiti šias pareigas, tačiau jis – vienintelis šioje Vyriausybėje, lig tol jau dirbęs ministru visą kadenciją. Jo pristatoma pokyčių vizija – viena konkrečiausių.
Jau 2028 m. turėtų pradėti veikti sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sistemų sąveika tiek instituciškai, tiek ir bendruomenės lygmeniu. Jo manymu, tai turėtų persikelti ir į kitas sritis, pvz., gydant priklausomybių ligas.
Naujasis ministras tikisi, kad per dvejus metus eilės pas gydytoją sumažės mažiausiai 30 proc., nors jis norėtų ir daugiau. Jo idėja – daugiau lėšų skirti toms sritims, tų sričių specialistams, kur susidaro didžiausios pacientų eilės.
L. Kukuraičio patirtis Vyriausybėje ir Seime – jam didelis privalumas. Sunkiau – paskutinės minutės ministrams.
Ieva Andriulaitytė neslepia, kad siūlymą tapti aplinkos ministre gavo iš vakaro prieš paskirtajam premjerui paskelbiant Vyriausybės sudėtį. Ji tikrai turi dalykinės patirties: pagal išsilavinimą yra aplinkos apsaugos inžinierė, dešimt metų šiais klausimais dirbo Lietuvos savivaldybių asociacijoje, dabar kaip asociacijos atstovė Briuselyje dirba prie ES darbotvarkės. Tačiau į ministrų kabinetą ji pakviesta jau baigus rengti Vyriausybės programą, kurią jai teks įgyvendinti.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai sveikino ją užėmus svarbų postą, tačiau neslėpė nustebimo, nes buvę signalų, kad į jį bus paskirtas kas nors iš socialdemokratų, dirbančių šiame komitete ir rengusių šios temos dalį Vyrausybės programoje.
Tad susitikime su naująja ministre situacija buvo neįprasta: vieni komiteto nariai uždavė klausimų apie Vyriausybės programą, o kiti – į kai kuriuos atsakė, nes ministrė žadėjo jais dar tik domėtis.
Kai kas Vyriausybės programoje, kaip pastebėjo konservatorė Aistė Gedvilienė, net ne visai atitinka I. Andriulaitytės, kaip aplinkosaugininkės, deklaruojamas pozicijas, pvz., dėl hidroelektrinių.
I. Andriulaitytė įvardijo tris savo prioritetines sritis: tvarų miškų vystymą, žiedinę ekonomiką ir būsto politiką, pastatų renovaciją, būsto prieinamumą ir įperkamumą.
Per metus žadama renovuoti apie 640 daugiabučių, nors kadencijos pradžioje buvo minimas ambicingesnis tikslas – po 1 tūkst. Iš kokių pinigų planuojamas renovacijos proveržis, ministrė atsakyti negalėjo. Kaip ir į klausimą dėl miškų sektoriaus blaškymo tarp Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, kurį ji peradresavo Vyriausybės programą rengusiems komiteto nariams.
Programos aplinkosaugos dalyje surašyta įvairių siekių, tačiau naujoji ministrė pripažįsta, kad likusių mažiau nei pustrečių kadencijos metų neužteks reikšmingiems pokyčiams.
Praėjusios kadencijos aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas susitikime su I. Andriulaityte prisiminė: „Kai buvo rengiama Ingridos Šimonytės Vyriausybės programa, premjerė dėl kiekvieno punkto užduodavo tris klausimus: ar yra tam pinigų, ar turėsime Seime tam pritariančių balsų ir ar spėsime iki kadencijos pabaigos?“ Ar tokių klausimų sau kėlė naujoji Vyriausybė?
(be temos)