Į naują logistikos centrą Elektrėnuose prekybos tinklo „Rimi“ savininkai iš Danijos investavo 60 mln. eurų.
„Tai didžiausia investicija, kurią padarėme nuo tada, kai prieš metus įsigijome „Rimi“, – neslėpė „Salling Group“ generalinis direktorius Andersas Haghas.
Po vienu stogu veiks prekių paskirstymo sandėlis ir virtuvė, kurioje bus ruošiama dalis parduotuvių kulinarijoje parduodamo maisto.
„Dabar grilio sezonas, todėl čia bus ruošiama įvairi griliui skirta produkcija bei kiti paruošti patiekalai, kuriuos žmonės galės parsinešti namo“, – pasakojo A. Haghas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Pradėjus veiklą, čia dirbs apie 300 žmonių, tačiau darbuotojų gali tekti ieškoti ne tik Elektrėnuose.
„Manau, kad elektrėniškių jiems nepakaks ir teks telktis kitas savivaldybes, gyventojus. Tikrai didelį kiekį planuoja įdarbinti, tad čia reikės dar smarkiai padirbėti“, – kalbėjo Elektrėnų meras Gediminas Ratkevičius.
Ši investicija – tik viena iš daugelio, kurios šiemet papildys Lietuvos ekonomiką. Per pirmąjį pusmetį Lietuva pritraukė jau 700 mln. eurų investicijų – maždaug dukart daugiau nei per visus praėjusius metus.
„Tai sutartiniai projektai, pagal kuriuos kompanijos įsipareigoja vykdyti projektus. Tai nėra planai, o jau aktualūs projektai“, – tikino „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis.
Tiesa, investicijų spurtą lėmė ne užsienis, esą net aštuoni iš dešimties eurų į pastatus, gamyklas ir įrangą atkeliavo iš Lietuvos verslo.
„Tai tikrai nesuponuoja, kad užsienio investicijos stagnuoja. Tai reiškia, kad mūsų verslai tokie pat brandūs ir pajėgūs kaip užsienis“, – teigė E. Čivilis.
„Žinoma, norėtųsi tiesioginių užsienio investicijų. Kalbame ne su vienu ir ne su dešimt užsienio investuotojų“, – dalijosi laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Su vietos verslu anksti džiaugtis, esą investuoja tie, kurie Lietuvą jau pažįsta ir čia dirba.
„Tai nėra naujai pritraukti pinigai, įmonės, kurios uždirba pelną ir toliau investuoja. Naujų įmonių labai trūksta“, – sakė „Investor's Forum“ vadovas Vytautas Šilinskas.
„Rimi“ savininkas tikino, kad jų neišgąsdino nei karas kaimynystėje, nei geopolitinė įtampa ir net žada Lietuvoje parduotuvių tinklą plėsti.
„Kai pernai įsigijome „Rimi“, žinoma, vertinome ir geopolitinę situaciją. Esu 100 proc. įsipareigojęs investuoti Baltijos šalyse ir Lietuvoje. Lietuva priklauso toms pačioms saugumo struktūroms kaip ir mūsų namų rinka Danijoje, t. y. NATO ir Europos Sąjungai“, – komentavo A. Haghas.
Tiesa, kyla klausimas – kodėl vienos bendrovės mato potencialą, o kitas pritraukti sunku?
„Ko tikimės iš naujos Vyriausybės, kaip senais gerais laikais Gediminas laiškus rašė, jog taip pat aktyviai imsis pristatinėti Lietuvą kaip gerą šalį investicijoms“, – kalbėjo V. Šilinskas.
Kol verslas iš premjero laukia aktyvesnio šalies pristatymo užsienyje, pareigas paliksiantis ekonomikos ministras kloja kelią infrastruktūrai.
„Steigiame tris naujus pramonės parkus Plungėje, Telšiuose, Utenoje. Klausimas, kurį plečiame, vasaros pabaigoje galėsime sėkmingai pranešti, kad judame link to“, – tikino E. Grikšas.
Be to, politikas siūlo pelno mokesčio lengvatą bei subsidijas.
„Valstybė prisideda prie prisiimamų rizikų, pavyzdžiui, prie atlyginimų mokėjimo suamortizavimo, kad verslui dar labiau apsimokėtų ateiti į Lietuvą. Esame paskaičiavę, kad į biudžetą grįžtų daugiau“, – aiškino E. Grikšas.
Investuotojų agentūra teigė, jog užsienio investuotojams nereikia gailėti nė vieno cento esą jie daugiau investuoja į žmones, o ne gamyklas.
„Užsienio projektai nepakeičiami ir yra naudingi ekonomikai tuo, kad sukuria gerai apmokamas vietas. Technologijų projektai sukuria dvigubai didesnius atlyginimus samdomiems darbuotojams“, – neslėpė E. Čivilis.
„Pagrindinis dalykas, ko reikia – talentų. Pagrindinis dalykas, ką galime pasiūlyti – protingus, išsilavinusius ir darbščius žmones“, – sakė V. Šilinskas.
Pirmąjį pusmetį investicijos į pastatus ir gamyklas siekė 500 mln. eurų, o į planuojamą darbuotojų atlyginimą – beveik 200 mln. eurų. Be to, įmonės žada, kad sukurs 1,6 tūkst. darbo vietų.
(be temos)
(be temos)