Sostinės mokyklos ruošiasi Lietuvos moksleivių dainų šventei. Netrukus tuščiuose koridoriuose vėl aidės vaikų juokas, o klasės trumpam virs miegamaisiais. Vis dėlto vasaros džiaugsmus temdo nerimas – Fabijoniškių gimnazijoje, kurioje mokosi daugiau kaip tūkstantis vaikų, vis dar trūksta trijų mokytojų.
„Prieš gerą savaitę dar reikėjo keturių, bet tikimės, kad jau susitarėme su chemijos mokytoju. Dabar reikia lietuvių kalbos, matematikos ir etikos mokytojų“, – sakė Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos direktorius Linas Janiulionis.
Mokytojų tenka ieškoti įvairiais būdais – pervilioti iš kitų mokyklų, kviesti ką tik studijas baigusius ar persikvalifikavusius specialistus.
„Tikrai sunku. Jau ne vienus metus jaučiame šį iššūkį, nes profesija nėra iš lengviausių, todėl žmonės gerai pagalvoja prieš ją rinkdamiesi“, – teigė L. Janiulionis.
Ekspertai prognozuoja, kad, jei situacija nesikeis, netrukus trūks ne šimtų, o tūkstančių mokytojų.
„Po penkerių metų trūks 6 tūkst. mokytojų. Šiandien pagal darbo skelbimus trūksta 226 mokytojų“, – pridūrė laikinoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Mokykloms trūksta beveik visų dalykų mokytojų, todėl ministerija parengė dvejų metų planą.
„Pagrindinės dvi kryptys – pedagogų pritraukimas ir darbo sąlygų gerinimas“, – aiškino R. Popovienė.
Kovoti su nerimu, perdegimu ir smurtu turėtų padėti nauja mokytojų linija.
„Ji startuos rugsėjį. Kiekvieną dieną keturias valandas mokytojai galės kreiptis konsultacijų – pasikalbėti su psichologu ar gauti teisinę konsultaciją“, – sakė R. Popovienė.
Linija bus finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Idėja gimė po skandalo Alytaus gimnazijoje, kai dėl mokinių skundų buvo atleista etikos mokytoja. Tačiau pedagogų bendruomenė šią iniciatyvą vertina skeptiškai, ypač kalbant apie teisinę pagalbą.
„Neįsivaizduoju, kaip telefonu galima konsultuoti neturint visų dokumentų. Kiekvienas atvejis yra išskirtinis, todėl vien telefoninės konsultacijos gali net pakenkti“, – sakė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovas Egidijus Milešinas.
Kasmet pedagogikos studijas pradeda apie 2 tūkst. studentų, tačiau trečdalis jų mokyklose taip ir neįsidarbina. Vadinasi, valstybės investicijos neatsiperka.
„Mūsų siūlymas – diferencijuoti paramą: pirmame ir antrame kursuose skirti po 300 eurų, trečiame – 400, ketvirtame – 500 eurų“, – teigė R. Popovienė.
Didžiausia stipendija ateityje būtų skiriama tik tiems, kurie įsipareigos dirbti pedagogo darbą.
Šiuo metu norintys gauti didžiausią – 814 eurų – stipendiją paskutiniais studijų metais turi įsipareigoti po studijų bent trejus metus dirbti mokykloje.
„Tokių studentų šiandien turime vos apie šimtą, todėl akivaizdu, kad dabartinės finansinės paskatos neveikia“, – sakė R. Popovienė.
Todėl ateityje parama bus nukreipta jau pradėjusiems dirbti pedagogams.
„Pirmus dvejus darbo metus būtų mokama po 200 eurų per mėnesį“, – aiškino R. Popovienė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Žadama ir greitesnė karjera. Pavyzdžiui, po pertraukos grįžusiems mokytojams nebereikės iš naujo įgyti anksčiau turėtos kvalifikacijos, o užsienio kalbų galės mokyti ir kitų sričių specialistai, puikiai mokantys dėstomą kalbą.
„Apie tai profesinė sąjunga kalba jau antrus metus. Vėl įsirašome, kad kažką darysime 2027 metų antrąjį ketvirtį“, – teigė E. Milešinas.
Pedagogų atstovai pabrėžia, kad visos šios priemonės bus mažai naudingos, jei nebus užtikrintas mokytojų saugumas.
„Mokytojas neturi būti paliekamas vienas klasėje. Jau trečius metus gyvename su įtraukiuoju ugdymu, o kai kuriose savivaldybėse klasės yra per didelės, mokinių – per daug“, – sakė E. Milešinas.
Ministerija teigia, kad planui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės – jos bus perskirstytos iš jau turimų asignavimų.
(be temos)