Sostinės meras vidaus reikalų ministrui rašė ne vieną laišką, tačiau, kaip tikino, reakcijos nesulaukė. Todėl iniciatyvos ėmėsi pats. Dar gegužę prie ministerijos pradėjo rinkti gyventojų parašus už griežtesnę migracijos politiką.
„Kalbos mokėjimas, bent jau bazinių žinių lygis, atsirastų kaip prievolė mūsų teisės aktuose“, – tuomet sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Tuomet tokią akciją vidaus reikalų ministras vadino tiesiog „šou po langais“.
„Jeigu šiandien Vilniaus mieste surengčiau apklausą dėl automobilių stovėjimo aikštelių, greičiausiai irgi sulaukčiau 95 proc. atsakymų, kad jų nepakanka“, – ankščiau kalbėjo vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Tačiau gyventojų parašai V. Kondratovičių vis dėlto pasiekė. Perrišęs juos kaspinu į ministeriją atnešė pats meras.
„Šiandien atėjau su tam tikra simboline dovana – per mėnesį daugiau nei 22,5 tūkst. žmonių pasirašė peticiją“, – teigė V. Benkunskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Peticijos autoriai siūlo, kad laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje po trejų metų galėtų pratęsti tik tie ne Europos Sąjungos piliečiai, kurie lietuvių kalbą mokėtų A2 lygiu.
„Mums irgi tai signalas, tai rūpi. Manyčiau, kad tie siūlymai, kurie buvo pateikti, iš tikrųjų yra logiški“, – sakė V. Kondratovičius.
A2 lygis reiškia, kad užsienietis turėtų suprasti ne tik atskirus žodžius, bet ir sakinius, susijusius su aktualiomis temomis, tokiomis kaip šeima, buitis ar darbas.
„Minimaliai, manau, taip, bet prašyti, kad visi laisvai kalbėtų lietuviškai, būtų naivu“, – sakė praeivė.
„Mano vaikai yra gimę kitur ir jie mokosi. Universitete vyksta vasaros kursai užsieniečiams ir jie juos lanko“, – pasakojo moteris.
„Tai yra pagarba tautai. Vis dėlto reikia mokėti lietuviškai“, – pabrėžė kita moteris.
Porą mėnesių šiuo klausimu tiesiogiai nesikalbėję politikai, regis, rado bendrą kalbą.
„Bendrai neradome kažkokio prieštaravimo“, – teigė V. Kondratovičius.
Tačiau anksčiau socialiniame tinkle „Facebook“ V. Kondratovičius griežtai rašė, kad tokių pakeitimų priimti nežada.
„Jokių čia problemų nėra, reikia turbūt dažniau susitikti“, – juokavo V. Kondratovičius.
Šiuo metu minimalių valstybinės kalbos žinių reikalaujama tik iš aptarnavimo srityje dirbančių užsieniečių arba tų, kurie po penkerių metų nori gauti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.
„Iš karto, kai tik atvyksta“, – į klausimą, kada užsieniečiai turėtų pradėti mokytis lietuvių kalbos, atsakė vyras.
„Nuvažiuodami į kitą šalį, į Londoną ar kitur, juk mes nereikalaujame, kad ten kažkas kalbėtų lietuviškai“, – kalbėjo moteris.
„Jeigu jie čia nori įsikurti ilgesniam laikui, tai tikrai turėtų mokėti bent jau kalbos pradmenis“, – teigė kita moteris.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Simonas Kairys abejoja, ar Vilniaus mero noras spręsti migracijos problemas yra nuoširdus. Anot jo, šis klausimas iškeltas artėjant savivaldos rinkimams.
„Man atrodo, kad patogu iš musės pūsti dramblį ir gąsdinti migracija kaip kažkokiu dideliu baubu“, – sakė S. Kairys.
Anot jo, situacijų gali būti įvairių, todėl ir taisyklės negali būti vienodos.
„Turime turėti žaliąjį koridorių talentams ir aukštos kvalifikacijos darbuotojams – žmonėms, kurių reikia mūsų ekonomikai ir kurių darbo rinkoje trūksta“, – aiškino S. Kairys.
O Seimo narys Vytautas Sinica V. Benkunsko siūlymus vadina net per švelniais.
Jis sako, kad lietuvių kalbos užsieniečiai turėtų pradėti mokytis vos atvykę. Visi.
„Jie uždaro kompiuterį, jei dirba biure, eina į parduotuvę, kirpyklą ar kitur ir suformuoja paslaugų rusų kalba paklausą. Šiandien Vilniuje darbdaviai neretai tai laiko prioritetu, o kartais net reikalavimu, kad darbuotojas mokėtų rusiškai, nes klientai ateina kalbantys rusiškai“, – teigė V. Sinica.
Lietuvos prezidentas anksčiau siūlė laikinus leidimus į Lietuvą dirbti atvykstantiems migrantams išduoti tik dvejiems metams. Po to užsienietis bent šešiems mėnesiams turėtų išvykti iš šalies.
Estijoje reikalavimai jau sugriežtinti. Norintys darbo pagrindu pratęsti leidimą gyventi šioje šalyje privalo mokėti estų kalbą A2 lygiu.
V. Kondratovičius sako, kad pokyčiams yra atviras, tačiau išlieka atsargus.
„Reikia dramblį valgyti po gabaliuką“, – sakė ministras.
Seime pernai pradėtas svarstyti konservatoriaus Lauryno Kasčiūno siūlymas reikalauti lietuvių kalbos po penkerių metų. V. Benkunskas siūlo šį terminą sutrumpinti iki trejų.
„Treji metai problemiški ta prasme, kad leidimas išduodamas dvejiems metams. Reikia kalbėti arba apie dvejus, arba apie ketverius metus“, – aiškino V. Kondratovičius.
Tačiau Vilniaus merui su parašais ministerijoje gali tekti apsilankyti dar kartą. Keičiantis Vyriausybės vadovui, keisis bent šeši ministrai, tarp jų, tikėtina, ir vidaus reikalų ministras.
(be temos)