Vilnietis Vytautas saulės baterijas ant namo stogo pasistatė prieš kelias savaites. Namui elektros reikia daug, o įsigijus elektromobilį jos prireikė dar daugiau. Tačiau paramos iš valstybės už baterijas jis kol kas negauna.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Todėl galvoju, ar man verta dabar įsigyti kaupiklį, kurį irgi žada kompensuoti. Bet gal vėl pinigų nebus, todėl dabar esu dideliame apmąstyme“, – sakė vilnietis Vytautas Kukarskas.
Birželio pradžioje saulės elektrinėms skirti nauji 13 milijonų eurų buvo išgraibstyti per vieną darbo dieną. Vytautas girdėjo, kad paramos bus ir daugiau.
„Įvairiai kalba. Kalba, kad rugpjūtį, bet jeigu skirs tą patį rugpjūtį, turėtų skirti didesnę sumą, o ne tokią, kuri būtų išgraibstyta per vieną dieną, nes norinčių, manau, bus ir daugiau“, – teigė V. Kukarskas.
Nauja parama iš tiesų numatyta, deja, skaičiai Vytauto nenudžiugins.
„Šita priemonė bus tęsiama, metų pabaigoje turėtų būti dar 8 milijonai“, – sakė laikinasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Metų pabaigoje turėtų būti dar 8 milijonai.
Beje, ir parama šiemet saulės elektrinėms kuklesnė nei pernai. Parama skiriama tik už pirmus 7, o ne 10 kilovatų įrengtosios galios, mažesnės ir sumos.
„Girdėjome nemažai nuogąstavimų žmonių, kad sustos saulės energetikos plėtra, nes praėjusiais metais teko šiek tiek sumažinti paramos intensyvumą. Tačiau šios priemonės populiarumas patvirtina faktą, kad gaminančių vartotojų sistema toliau plečiasi“, – aiškino Ž. Vaičiūnas.
Verslo atstovai ragina valstybę saulės energetiką remti labiau.
„Nėra gerai, kad valstybė skatina, skatina, o dabar vieniems davė tą paramą, kitiems – ne. Aišku, būtų gražu, kad tie, kurie pasistato elektrinę, gautų kompensaciją“, – teigė Saulės energetikos ir kaupiklių asociacijos atstovas Vitas Mačiulis.
Visgi saulės energetikos plėtra turi ir kitą medalio pusę. Nepriklausomi elektros tiekėjai nieko prieš valstybės paramą saulės elektrinėms neturi, tačiau sako, kad dabar galiojanti elektros pasaugojimo sistema yra labai pasenusi ir nešanti vien nuostolius.
„Jie vartoja tada, kada kaina yra didžiausia. Taip sukuriamas nuostolis ir nepriklausomiems tiekėjams, ir garantiniam tiekimui, sukuriamas didelis stresas visai sistemai. Toks dabartinis būdas kenkia visai sistemai ir kelia kainas, o ne jas mažina“, – sakė „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas.
Ne paslaptis, kad gaminančių vartotojų keliami nuostoliai gula kitiems elektros vartotojams – jiems už elektrą tenka mokėti daugiau.
„Labai sunku vertinti, priklauso nuo laikotarpio ir panašiai, bet tai tikrai reikšmingi nuostoliai. Kai kuriais atvejais jie siekia ir dešimtis milijonų eurų“, – teigė „Ignitis“ išmanių sprendimų komandos vadovas Karolis Dargis.
Valdžia problemą žino.
„Praktiškai pusantrų metų dėliojame įstatymo projektą, kuris leistų subalansuoti kaštus ir leistų išlaikyti esamą modelį“, – aiškino Ž. Vaičiūnas.
„Jis kaip ir padėtų spręsti problemą, bet tai iš esmės yra pleistras, nes sisteminės problemos vis dėlto nesprendžia. Tiesiog padeda kompensuoti nepriklausomiems tiekėjams dalį nuostolių“, – teigė M. Kavaliauskas.
Vis dėlto, pasak „Igničio“, tai geriau negu nieko.
„Ar tai visiškai išspręs problemą, sunku pasakyti. Tikėtina, kad galbūt ir ne, bet vis tiek palaikome tai kaip labai gerą žingsnį plėtoti tolesnę diskusiją ir ieškoti sprendimų“, – sakė K. Dargis.
Panašu, kad ir keičiantis Vyriausybei sistema, kai pagaminta elektra yra saugoma 2 metus, liks tokia pati.
Ne kartą viešumoje kandidatu į energetikos ministrus įvardytas Lukas Savickas leidžia suprasti, kad bus bandoma išlaikyti balansą.
„Kad tiek atsinaujinančių energijos išteklių plėtra galėtų toliau tęstis palankiomis sąlygomis, tiek ir sąlygos būtų pakankamos tiekėjams tęsti savo veiklą, išlaikant tikrai konkurencingą tiekėjų rinką“, – teigė Lukas Savickas.
Tačiau valstybės parama saulės baterijoms ir kaupikliams nėra amžina. Valstybė turi tikslą iki 2028 metų pasiekti 200 tūkstančių gaminančių vartotojų skaičių. Dabar tokių jau yra 191 tūkstantis. Tad norimas skaičius greičiausiai bus pasiektas jau šiemet.
(be temos)