Patraukė pareigūnų dėmesį
Įtartiną vienatūrį karabinierius Antonio Donadeo pastebėjo dar judantį Kalabrijos magistraliniu keliu. „Fiat Ulysse“ važiavo vinguriuodamas, pro langą skriejo plastikiniai maišeliai.
Pareigūnas sekė automobilį, kol tas po kelių kilometrų sustojo degalinėje Amendolaros miestelyje. Sustojo ir karabinierius. Išlipo, parodė vairuotojui savo pažymėjimą ir įspėjo: „Taip vairuodami sukelsite avariją.“ Vairuotojas linktelėjo, karabinierius pasišalino. Ekipažas avarijos nesukėlė, tačiau įvykdė šaltakraujišką nusikaltimą.
Įvykių chronologiją aprašiusi Italijos žiniasklaida pasakoja, kad degalinės vaizdo kameros užfiksavo, kaip du vyrai išlipo iš automobilio. Vienas pradėjo pilti benziną į automobilio baką, kitas – į keleivių saloną. Netrukus iš automobilio ėmė veržtis liepsnos kamuoliai. Iš pradžių užrėmęs duris laikė vienas vyras, paskui – kitas. Automobilis siūbavo, tarsi jo viduje kažkas kovotų. Netrukus abu žudikai pasišalino.
35-erių Tajus Mohammadas Alamyaras vėliau laužyta kalba pasakojo desperatiškai bandęs išdaužti stiklus. Vienintelis kelias iš ugnies – pro bagažinę. Tajus nuslydo į bagažo skyrių. Ali Raza bandė jį sulaikyti. Trumpam užsiplieskė grumtynės. Jam pavyko ištrūkti, jis krito ant asfalto, ridenosi, užgesino ugnį ant savo kūno.
Degantį vyrą puolė gelbėti du degalinės teritorijoje buvę jaunuoliai, liudininkų įvardijami kaip „vienas albanas ir vienas arabas“.
Netrukus į degalinę iškviestos specialiosios tarnybos, tačiau automobilyje įkalintiems trims pakistaniečiams ir afganistaniečiui, jauniems vyrams nuo devyniolikos iki 29 metų, niekas nebegalėjo padėti. Sunkius dilbių, nugaros ir pečių nudegimus patyręs T. M. Alamyaras nugabentas į ligoninę.
Dirba vergiškomis sąlygomis
T. M. Alamyaras – ne tik vienintelis siaubingo nusikaltimo liudininkas. Jo tragedija atskleidžia tamsią Italijos žemės ūkio ir vaisių, uogų, kuriomis pusė Europos mėgaujasi nuo pat ankstyvo pavasario, pramonės pusę. T. M. Alamyaras, kaip ir žuvusieji, dirbo sezoniniais žemės ūkio darbininkais, rinko braškes. Visi jie turėjo leidimą dirbti Italijoje.
Išgyvenusiojo parodymų ir kitų įkalčių pakako įtariamiesiems nustatyti. Abu – taip pat imigrantai, 31-ų pakistaniečiai.
T. M. Alamyaro teigimu, konfliktas tarp aukų ir žudikų kilo dėl atlyginimo. „Jie norėjo mus nužudyti, nes paprašėme pinigų arba darbo sutarties“, – laikraštis „Il Sole 24 Ore“ cituoja jo parodymus tyrėjams.
Iki dramatiško įvyko T. M. Alamyaras Italijoje praleido tik keletą mėnesių. Kartu su kitais darbininkais jis gyveno nedideliame ūkyje Vilapianos miestelyje, esančiame 25 km nuo nusikaltimo vietos.
„Jie mums nedavė pinigų. Davė valgyti, pastogę, bet ne pinigų“, – vyro žodžius cituoja „Union Sarda“.
Vyras pasakoja, kad darbuotojai miegodavo ant čiužinių – po dešimt žmonių vienoje patalpoje, valgydavo duoną ir bulves. Už pavežimą iki darbo vietos turėjo mokėti po penkis eurus už kelionę į abi puses. Darbo diena prasidėdavo vos brėkštant, pasibaigdavo apie pietus, kai karštis būdavo nebepakeliamas.
Sutartų 45 eurų už dieną vyrai negavę nuo pat darbo pradžios balandžio 20 d. Galiausiai ginčą bandyta išspręsti žiauriu metodu. Nelaimėliai dirbo Braškių miestu vadinamame Skanzano Jonike – visas pietų Italijos regionas garsėja braškių plantacijomis, apelsinų ir mandarinų sodais. Taip pat ir kone vergišku darbu. Dauguma darbininkų, renkančių derlių, – atvykėliai iš Indijos, Pakistano, Bangladešo ar Afganistano. Daug jų dirba negaudami nė trijų eurų už valandą.
Žiniasklaidos teigimu, globoti T. M. Alamyarą pasisiūlė Italijos žemės ūkio darbuotojų profesinė sąjunga „Flai-Cgil“. Tačiau jis atsisakė pasiūlyto darbo, pastogės ir kartu su bičiuliu, kuris lemtingą dieną buvo sunegalavęs ir nevyko į darbą, prisiglaudė pas regione gyvenančius tautiečius. Jie nepranešė policijai savo naujų koordinačių.
Šalies skaudulys
Tai, kad žudikai ir patys yra imigrantai, ne atsitiktinumas. Italijoje žemės ūkio, statybų, logistikos srityje vis dar praktikuojama neteisėto darbo tarpininkavo sistema, vadinama caporalato (nepaisant, kad ji jau dešimt metų uždrausta). Į sistemą dažnai įsitraukia imigrantai, pakilę hierarchijos laiptais aukštyn. Jie verbuoja keliaujančius darbininkus, organizuoja transportą ir apgyvendinimą, o už tai pasilieka dalį atlygio arba reikalauja mokėti atskirai.
T. M. Alamyaras tyrėjams pasakojo apie regione veikiančią Pakistano mafiją, glaudžiai susijusią su Italijos kriminaliniu pasauliu. Pagrindinis šio nelegalaus tinklo vadovas (įtariama, kad tai Ali Hassanas) po žmogžudystės Amendolaros degalinėje iškart paspruko.
Tiek aukos, tiek kaltinamieji dirbo vaisių bendrovėje „Tenute Zuccarella“. Savininkas Rocco Zuccarella italų žiniasklaidai sakė, kad visus vyrus jis įdarbino balandžio 20 d., tačiau neigia, kad žinojo apie darbuotojų gyvenimo sąlygas ir kad naudojo caporalato.
Ar šis pareiškimas teisingas, dabar turi nustatyti prokuratūra. Ji turi išsiaiškinti ir tai, ar į darbininkų išnaudojimą įsitraukusi vietinė mafija – ’Ndrangheta. Už tyrimą atsakingas prokuroras Alessandro D’Alessio kol kas nedaugžodžiauja: tyrimai sudėtingi, žmogiškųjų išteklių trūksta, o žmonės, net ir italai, pasak jo, nebendradarbiauja.
Tyrėjai neabejoja, kad daugeliui vietos gyventojų faktai apie darbuotojų gyvenimo sąlygas yra gerai žinomi, tačiau tai toleruojama kaip tariamai vietinio žemės ūkio sektoriaus norma.
Tokia sistema – milijardinio verslo pamatas. Italijoje kalbama apie agrarinę mafiją. Profesinių sąjungų asociacijos „Flai-CGIL“ duomenimis, 2024 m. Italijos žemės ūkyje neteisėtai dirbo beveik kas penktas darbuotojas – iš viso daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Kitais duomenimis, piko metu šis skaičius pasiekia net 450 tūkst.
Oficialūs Italijos statistikos departamento duomenys patvirtina, kad žemės ūkyje nelegalaus darbo lygis yra vienas aukščiausių šalyje ir sudaro apie 17,6 proc.
Kaip rašo „Passoladro, Food and Wine Italia“, tokia sistema iškraipo braškių kainodarą, nes didžiųjų prekybos tinklų spaudimas mažinti gamybos kaštus verčia ūkininkus naudoti pigią, nelegalią darbo jėgą. Neteisėti tarpininkai, darbininkams mokantys po kelis eurus už valandą, darbo jėgos kainą sumažina 40–50 proc.
Italijos mokslinių tyrimų institutas „Eurispes“ skaičiuoja, kad nusikalstami tinklai Italijos žemės ūkyje ir maisto pramonėje per metus generuoja apie 25 mlrd. eurų apyvartą. „Atakuoti šį tinklą būtų svarbiausia investicija į Italijos demokratiją“, – rašė „Repubblica“.
Caporalato nėra anomalija, tai nėra senas užmirštas reliktas.
Nusikaltėlių įžūlumas
Už vertimąsi caporalato Italijos įstatymuose numatytos griežtos bausmės: gresia didelės baudos ir iki aštuonerių metų laisvės atėmimo. Nepaisant to, ši sistema paplitusi ne tik žemės ūkyje ir ne vien Pietų Italijoje.
Šiuo metu Milane vyksta tyrimas dėl būsimo JAV konsulato statybose darbininkams iš Indijos ir Kenijos mokėtų atlyginimų, svyruojančių nuo 1,43 iki 1,80 euro per valandą. Nustatyta, kad, pvz., indus verbavo Naujajame Delyje įsikūrusi bendrovė „Dynamic House“. Norėdami gauti vizą ir darbą Italijoje, vyrai turėjo sumokėti apie 4,5–5 tūkst. eurų kyšį.
Be to, automobilis su žemės ūkio darbininkais padegtas nebe pirmą kartą – pastaraisiais mėnesiais fiksuoti jau keli tokie atvejai.
Prieš dvejus metus Šiaurės Italijos Veronos provincijoje policija išlaisvino 33 indus, kurių pasai buvo atimti, o į laukus jie buvo vežami slapčia, kad nepastebėtų atsitiktiniai liudininkai.
Lacijuje, į pietus nuo Romos, prieš dvejus metus po nelaimingo atsitikimo žuvo vienas darbininkas. Jo ranką buvo įtraukusi žemės ūkio mašina. Užuot nedelsiant iškvietęs pagalbą, ūkininkas pirmiausia nugabeno vyrą į netoliese buvusią jo gyvenamąją vietą, o nutrauktą ranką paliko daržovių dėžėje. Tik tada, kai kiti darbininkai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nukentėjusysis buvo nugabentas į ligoninę, kur po dviejų dienų mirė.
Apeliuoja į sąžinę
Kai paprasti gyventojai subtiliai ignoruoja akivaizdžius nusikaltimus, vietos religiniai autoritetai kviečia suklusti. „Caporalato nėra anomalija, tai nėra senas užmirštas reliktas“, – sakė Kalabrijos Kasano alo Jonijaus vyskupijos vyskupas Francesco Savino. – Tai sistema. Tai valdžios struktūra. Metas pasakyti – gana.“
Kalbėdamas su „Vatican News“, jis pareikalavo piliečių mobilizuotis ir ryžtis ne trumpalaikei, bet nuosekliai kovai, o valdžios institucijas daugiau dėmesio skirti sritims, kur įsišaknija caporalato.
Po Amendolaros žudynių Italijoje kilo masinė nacionalinio lygio protesto banga, kulminaciją pasiekusi birželio 6 d., kai tūkstančiai protestuodami išreiškė įniršį dėl migrantų darbininkų nužudymo ir reikalavo realių pokyčių Italijos žemės ūkio sistemoje.
Italijos opozicija pasinaudojo šiuo protestu, kad dar kartą pareikalautų įvesti šalyje minimalų valandinį atlyginimą.
Reaguodama į tragediją ir visuomenės spaudimą, Italijos darbo ministrė Marina Calderone paskelbė apie neeilinę inspekcijų bangą visoje Italijoje. Vyriausybė skyrė papildomų išteklių ir dešimtis naujų inspektorių, kurie visą vasaros sezoną turi stebėti situaciją žemės ūkyje ir laikytis nulinės tolerancijos nelegaliam darbui ir darbininkų išnaudojimui.
(be temos)
(be temos)
(be temos)