Zita socialiniuose tinkluose skundžiasi, kad į Klaipėdos universiteto ligoninę atvežusi šeimos narę dėl koordinacijos sutrikimo, akies paralyžiaus ir kitų negalavimų, liko nemaloniai nustebinta.
Teigia, kad po tyrimų pateko pas gydytoją užsienietį J. Moussą.
„Atsisėdęs prie kompiuterio, maždaug dviejų metrų atstumu nuo ligonės, pakeltu tonu pradėjo aiškinti, kad niekuo padėti negali, nes neturi okulisto. Mano seseriai paklausus, kokie tyrimų rezultatai, pasakė, kad neprivalo nieko aiškinti“, – rašė Zita.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Ji teigia, kad gydytojas bendravo grubiai ir liepė vykti namo.
„Kai paprašiau duoti tyrimų išvadas ir kitame lape parašyti, kad prisiima visą atsakomybę už žmogaus sveikatą, o mes išeisime, jis visiškai sužvėrėjo, pradėjo rėkti, varyti iš kabineto ir iškvietė apsaugą“, – tvirtino moteris.
Įrašas socialiniame tinkle sukėlė pasipiktinimo bangą – žmonės vienas po kito ėmė dalytis panašiomis patirtimis.
„Šitą gydytoją daugelis žino – arogantiškas, grubus, nužmogėjęs. Ne vienas žmogus buvo išvarytas iš priėmimo skyriaus, o kai kuriems tai vėliau baigėsi liūdnai. Kalbu iš asmeninės patirties“, – rašė komentatorius Darius Grigaitis.
„Teko ir man su šiuo gydytoju susidurti. Atvažiavau naktį į priimamąjį su pakilusiu kraujospūdžiu – 200/100 – ir dideliu pulsu. Pralaukus tris valandas, gydytojas pasiūlė apsilankyti pas psichiatrą“, – teigė kita komentatorė.
Šitą gydytoją daugelis žino – arogantiškas, grubus, nužmogėjęs.
Klaipėdiečiai sako girdėję kalbų apie gydytoją užsienietį ir jo darbą skubiosios pagalbos skyriuje.
„Gal nuo krūvio, nuo nuovargio žmogus garsiau pasakė. Sunku dabar spręsti, kaip viskas įvyko“, – svarstė pašnekovė.
„Negerai, jeigu gydytojas taip elgiasi. Pacientas ateina, tai bent jau turi normaliai paaiškinti. Nors ligoninėse dažnai būna taip – ateini, o jiems mažiausiai rūpi“, – kalbėjo kita klaipėdietis.
Kilo abejonių ir dėl gydytojo kvalifikacijos. Oficialiuose užsienio institucijų dokumentuose nurodoma, kad J. Moussai prieš ketverius metus Australijoje buvo uždrausta verstis medicinos praktika. Teigiama, kad jis šiurkščiai pažeidė profesinę etiką – netinkamai diagnozavo ir gydė pacientus, neteisėtai skyrė priklausomybę sukeliančius vaistus bei palaikė seksualinius santykius su buvusia paciente.
Gydytojo darbdavys – Klaipėdos universiteto ligoninė – atsakė raštu.
„Šiuo metu oficialių ir pagrįstų skundų, kurie keltų abejonių dėl minimo gydytojo kompetencijos ar grėsmę pacientų saugumui, nesame gavę“, – nurodė ligoninė.
Ligoninė atlieka tyrimą, tačiau pabrėžia netoleruosianti patyčių. Taip pat priduria, kad visi joje dirbantys gydytojai turi galiojančias medicinos praktikos licencijas, kurias išduoda ir prižiūri Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.
Pastaroji patvirtino, kad J. Moussa medicinos kvalifikaciją įgijo Lietuvoje – Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
„Todėl jo atveju nebuvo atliekama užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūra“, – nurodė Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atstovė Urtė Vajavudzkaitė.
Mokslus užsienyje baigusiems medikams taikoma griežtesnė tvarka.
„Jeigu kalbame apie užsieniečius iš trečiųjų šalių, procedūra yra šiek tiek sudėtingesnė. Pripažinimo procese vertinama kvalifikacija, diplomas ir tai, kiek jie atitinka nacionalinius išsilavinimo reikalavimus. Kai asmuo gauna pripažinimą, tuomet kreipiasi į Akreditavimo tarnybą dėl licencijos išdavimo“, – aiškino teisininkė Erika Žigutė.
Tačiau pagal dabartinę tvarką gydytojai neprivalo pateikti duomenų apie užsienyje prarastas licencijas. Net jei tokią informaciją pateiktų, tai nieko nekeistų.
„Licencijos išdavimo procese nėra numatyta pareiga rinkti ar vertinti informaciją apie gydytojo profesinės veiklos ar licencijos statusą kitose valstybėse. Net ir turint informacijos apie apribotą teisę verstis medicinos praktika, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus ji negali būti laikoma pakankamu teisiniu pagrindu atsisakyti išduoti medicinos praktikos licenciją Lietuvoje“, – teigiama U. Vajavudzkaitės atsakyme.
Vadinasi, netekę teisės gydyti vienoje šalyje, medikai gali tęsti veiklą kitoje. Sukontroliuoti tai šiuo metu sudėtinga.
„Europos Sąjungoje nustatyta daugiau nei 100 atvejų, kai specialistai, kurių veikla buvo uždrausta vienoje šalyje, toliau dirbo ir teikė paslaugas kitoje ES valstybėje“, – teigė E. Žigutė.
Medikų iš ne Europos Sąjungos šalių Lietuvoje daugėja, tačiau teisinės spragos išlieka.
„Tikrai prastai skamba. Reikia pasižiūrėti, kokie reikalavimai taikomi ir kokių veiksmų reikėtų imtis. Šį klausimą būtina spręsti“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Kai kurios Europos valstybės, tokios kaip Danija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė, tokias spragas jau yra užlopiusios. Tačiau panašios istorijos nepuošia Lietuvoje dirbančių užsienio medikų reputacijos.
„Lietuvoje žmonės yra konservatyvūs. Konservatyvi ir medikų bendruomenė, kalbant apie kolegų iš trečiųjų šalių galimybes čia dirbti“, – pažymėjo Lietuvos medikų sąjūdžio atstovė Auristida Gerliakienė.
Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 200 medikų iš užsienio, iš jų net 80 proc. sudaro ukrainiečiai.
(be temos)