Tirkiliškių dvaras kūrėsi XX a. pradžioje. Istorikas Jonas Totoraitis teigia, kad „dvarų ties Kaunu 1744 m. buvo labai maža. Prieš karą Garliavos parapijoje buvo į 25 dvarus, Panemunės par. 12 dvarų. Aišku, dvarai atsirado po 1744 m., t. y. antroje pusėje XVIII arba apie vidurį, XIX šimtmečio“ (1).
1913 m. Tirkiliškių dvarą nupirko Kazys Liudvikas Mazarakis (2). Priėmus žemės reformą ir su ja prasidėjus žemės parceliacijai, Kauno apygardos žemės tvarkytojo parceliacijos skyriaus veiklos bylų apyraše (chronologinės ribos 1919–1940 m.) jau nurodomas „Tirkeliškių – Kirkeliškių dvaras“ (3). Pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenimis, Tirkiliškių kaime sodybų buvo trylika, gyventojų – 77. Čia taip pat paminėta Kirkiliškių dvaro (Garliavos valsč.) 1923 m. statistika: sodybų – viena, gyventojų – 54 (4).
XX a. trečiajame dešimtmetyje prasidėjus žemių parceliacijai, dalis laikinosios sostinės inteligentų, vedami kaimo prigimties ir bandydami spręsti butų mieste klausimą, užmiestyje pradėjo ieškoti ūkių, kad galėtų ten gyventi su šeimomis. 1923 m. Tirkiliškių dvaras ir jam priklausiusios nenusavintos žemės parduotos Hypatijai Yčienei – teisininko, politiko, pirmojo Nepriklausomos Lietuvos finansų, prekybos ir pramonės ministro, pirmojo Nepriklausomos Lietuvos švietimo ministro, vieno pirmųjų Lietuvos bankininkystės ir pramonės kūrėjų, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų garbės daktaro, publicisto, redaktoriaus ir leidėjo Martyno Yčo (1885–1941) žmonai.
M. Yčas gimė 1885 m. lapkričio 13 d. Biržų apskrityje, Šimpeliškių kaime. Baigė Biržų pradinę mokyklą, Piarnu (Estija) gimnaziją ir aukso medaliu Tomsko universiteto teisės fakultetą. 1915 m. Voroneže įsteigė berniukų ir mergaičių lietuvių gimnazijas, vėliau gavusias jo vardą, o vėliau – Lietuvių mokytojų kursus. 1920 m. M. Yčas įkūrė Lietuvių garlaivių bendrovę, nupirko šešis garlaivius ir įsteigė Lietuvos jūrų laivyną. M. Yčas buvo akcinės aliejaus bendrovės „Ringuva“, miškų eksploatacijos bendrovės „Eglynas“ pirmininkas, organizavo liejyklą „Nemunas“ ir audinių fabriką Panevėžyje. M. Yčas kartu su Antanu Smetona ir kitais leido kultūrinį žurnalą „Vairas“.
H. Šliūpaitė-Yčienė (1893–1987) – spaudos ir visuomenės veikėja, gydytojo, spaudos ir politinio veikėjo, Palangos burmistro dr. Jono Šliūpo (1861–1944) ir rašytojos, spaudos ir visuomenės veikėjos Liudvikos Malinauskaitės-Šliūpienės (1865–1928) jauniausioji dukra. 1916 m. ištekėjusi už teisininko ir politiko M. Yčo, su trimis dukromis Hypatija, Evelyna, Violeta ir sūnumi Martynu gyveno Kaune ir Tirkiliškių dvare prie Kauno. 1921 m. ji buvo išrinkta Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kuratore. Kartu su vyru 1922–1923 m. redagavo evangelikų reformatų laikraštį „Mūsų žodis“, abu buvo aktyvūs šios bendruomenės nariai. 1922 m. H. Šliūpaitė-Yčienė išleido knygutę „Onelės pasakos“.
Verta paminėti, kad 1926 m. H. ir M. Yčai įsigijo valdą Kaune, Laisvės al. 4. Sklype 1928 m. pastatydino trijų aukštų namą, kuriame įsikūrė Sovietų Rusijos atstovybė. Yčų namuose lankėsi Aldona Šliūpaitė, tuometės Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizatorė, dailininkas Petras Kalpokas, nutapęs 1918 m. Nepriklausomybės Akto signatarų bendrą portretą; operos solistas Kipras Petrauskas, prof. Juozas Balčikonis, valstybininkas Augustinas Voldemaras. Lankėsi ir pulkininkas, advokatas, visuomenės veikėjas Antanas Merkys (1887–1955) – vėliau tapęs ministru pirmininku, lotyniškai deklamavęs Ovidijaus „Metamorfozes“, kūręs Nepriklausomos Lietuvos kariuomenę, buvęs krašto apsaugos ministru, Klaipėdos krašto gubernatoriumi, Laikinosios sostinės burmistru, Lietuvos miestų sąjungos pirmininku.
Dalis laikinosios sostinės inteligentų, vedami kaimo prigimties ir bandydami spręsti butų mieste klausimą, užmiestyje pradėjo ieškoti ūkių, kad galėtų ten gyventi.
Yčų ūkyje Julijanavoje mėgo lankytis prezidentas Antanas Smetona. Tirkiliškių dvarą aplankydavo ūkininkų ekskursijos (5). Yčų ūkis buvo labai gerai tvarkomas. Didžiulis vištynas (apie 5 tūkst. suaugusių vištų) sudarė vieną iš šio ūkio šakų. Tai – bene pats didžiausias vištynas ano meto Lietuvoje. A. Smetona, kad ir negalvodamas Užugiryje steigti vištų ūkį, čia nuodugniai apžiūrinėjo vištyną ir atidžiai sekė M. Yčo paaiškinimus. Be to, M. Yčas laikė didelę pieningų karvių bandą (6).
M. Yčas ir A. Merkys Tirkiliškių dvare buvo įsirengę spirito varyklą. Inžinieriaus V. Ruškevičiaus parengtas spirito varyklos projektas buvo patvirtintas 1926 m. gegužės 3 d. ir atitiko 1926 m. birželio 28 d. išduotą leidimą Nr. 7813. (7) Projekto eksplikacijoje parodyta Tirkiliškių dvaro sodybos statinių išsidėstymo schema: spirito varykla, gyvenamasis namas (naikinamas), sandėlis, šulinys ir gyvenamasis namas.
Tai, kad Tirkiliškių dvaras egzistavo, patvirtina Apskrities statybų komisijos pirmininko 1926 m. liepos 2 d. pažyma Garliavos valsčiaus valdybai: „Pridedu prie šio Yčo Martyno leidimą Nr. 7813 ir planą originalą. Prašome įteikti adresatui (Tirkiliškių dvaras) ir įteikimą mums patvirtinti“ (8).
1928 m. liepos 30 d. „Vyriausybės žiniose“ esantis įrašas „Tirkeliškių-Kirkiliškių dvaras priskirtas prie Tirkiliškių kaimo“ liudija, kaip išparceliuoti dvarai buvo priskiriami kaimams (9).
1940 m. gelbėdamasis nuo artėjančios sovietų okupacijos, M. Yčas išvyko į Vokietiją, kur netrukus prisijungė ir Lietuvoje likusi šeima. Iš ten jie pasitraukė į Braziliją.
Tirkiliškių dvaro sodybos fragmentai (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 186), esantys Kauno miesto sav., Aleksoto sen., Kauno m., Kalvarijos g. 72, 72A, 1992 m. įrašyti į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. Nustatytas vietinis reikšmingumo lygmuo. Dvaro kompleksą sudaro dvarininko namas, sandėlis, kumetynas ir spirito varykla. Iki šių dienų dvaro teritorijoje išliko tvenkinys. Kai kurie dvaro pastatai buvo perstatyti, pritaikyti butams ar gamybinėms reikmėms.
1 – Totoraitis J. Sūduvos Suvalkijos istorija. Kaunas, 1938, p. 97.
2 – Kultūros vertybių registras: kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search.
3 – Kauno apygardos žemės tvarkytojas. Parceliacijos skyriaus veiklos bylų apyrašas Nr. 10 (chronologinės ribos 1919–1940). Garliavos valsčius. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1330, ap. 10, b. 79.
4 – Lietuvos gyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas, 1925, p. 74.
5 – Stanislovo Biržiškio vadovaujama ūkininkų ekskursija Tirkiliškių dvare pas M. Yčą (fotografija). Kaunas, 1925. Vilniaus universiteto Rankraščių skyrius. F-182 Stanislovo Biržiškio dokumentų kolekcija.
6 – Šliogeris V. Antanas Smetona. Žmogus ir valstybininkas. Atsiminimai. Juozas J. Bachunas, Sodus, Michigan, USA, 1966, p. 81.
7, 8 – M. Yčo ir A. Merkio spirito varyklos projektas, 1926 m. Kauno regioninis valstybės archyvas, f. 17, ap. 1, b. 35.
9 – Išparceliuotų dvarų pavadinimų pakeitimas kaimais // Vyriausybės žinios. 1928, Nr. 280, p. 14.
Naujausi komentarai